captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tikina, kad mitybos piramidė yra atgyvenusi

Mitybos piramidės standartai, propaguojami Pasaulinės sveikatos organizacijos, yra atgyvenę ir nesiremia naujesne kokybiškesne literatūra, LRT RADIJUI sako sporto medicinos rezidentas Juozas Jankauskas. Jo teigimu, ketogeninė mityba, kai 70 proc. dienos kalorijų gaunama valgant riebalus, o angliavandenių turinčių produktų stengiamasi atsisakyti, gali padėti sergant cukriniu diabetu ar net epilepsija.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Jau beveik dvejus metus propaguojate ketogeninę mitybą – dietą, kai 70 proc. dienos kalorijų gaunama iš riebalų, o angliavandenių turinčių produktų stengiamasi atsisakyti. Ar tai nėra kraštutinis mitybos būdas?  

– Yra ne vien tik tas veiksnys, kad riebalai turi sudaryti viską. Kartu reikia labai riboti angliavandenių kiekį. Jų gali būti, bet labai specifinių, pvz., iš daržovių, bet jokio krakmolo, bulvių ir pan.

– Angliavandeniams tikriausiai priklauso ir grūdinės kultūros? Kas tada sugalvojo mitybos piramidę?

– Taip, mitybos piramidė propaguojama Pasaulio sveikatos organizacijos. Bet tie standartai atgyvenę ir nesiremia naujesne literatūra, kurią norėčiau laikyti kokybiškesne.

– Kodėl angliavandenių reikėtų vartoti mažiau?

– Buvo pastebėta, kad jei žmogus, sergantis sunkia epilepsijos forma, kuri visiškai nekontroliuojama vaistais, visiškai nevartoja angliavandenių, epilepsijos priepuolių sumažėja arba visai nebūna. Tuomet pradėta stebėti, kur dar galima tai taikyti (pradėta taikyti ir sergantiems cukriniu diabetu, keliomis kitomis ligomis). Pastaruosius 15–20 metų pradėjo populiarėti ši šaka. Moksliniais tyrimais patvirtinti mitybos eksperimentus gana sudėtinga, nes reikia uždaryti žmogų laboratorijoje ir laikyti 2–4 mėnesius ar ilgiau.

Dabartiniai mitybos standartai dažniausiai paremti epidemiologiniais veiksniais arba tyrimais: pasižiūrima į bendrą populiaciją, kiek žmonės per metus suvartoja tam tikrų produktų, ir padaroma koreliacija. Tarkim, jei vartojama daug mėsos, riebalų, o populiacija labai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vadinasi, riebalai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas.

Pagrindinis aspektas, svarbus ketogeninėje mityboje, – insulino kontrolė. Dauguma populiacinių ligų (nutukimas, cukrinis diabetas, navikinės ligos) pradėjo dažnėti tik tuomet, kai buvo visiškai nurašyti riebalai – buvo pasakyta, kad jie sukelia visus sutrikimus, susijusius su kardiosistema. Tuomet ir buvo sudaryti standartai – riebalų niekur nėra, o jei nėra, juos reikia kažkuo pakeisti. Ir beveik 70 metų propaguojama tai, kas po truputį pradeda braškėti.

– Kas yra gerieji ir kas blogieji riebalai?

– Blogų riebalų nėra, išskyrus tuos, kurie apdirbti, t. y. pramoniniai riebalai – palmių aliejus, margarinas. Natūralūs, neapdoroti riebalai didelių problemų tikrai nesukelia. Žinoma, išsikepti blyną su daug aliejaus ar sviesto ir manyti, kad čia dabar puiki dieta, toli gražu nėra teisinga.

– O kaip cholesterolis?

– Cholesterolis – apsauginis elementas organizme. Jei kraujagyslėse vyksta kažkoks pažeidimas, cholesterolis turi užkimšti tą skylę. Jei laikomasi tam tikrų standartų arba išlaikoma tam tikra hormoninė pusiausvyra organizme, aterosklerozinės plokštelės kur kas lėčiau formuojasi. Tad klausimas, kas sukelia cholesterolio nuėjimą ne ten, kur reikia, ir užsilaikymą, kodėl pažeidžiamos kraujagyslės, kad cholesterolis ten nueina.

Ypač svarbu paminėti, kad cholesterolis susidaro ne tik dėl maisto – jis gaminamas ir organizme. Tad balansas nuolatos palaikomas. Jei tu vartoji kažką, kas turi daugiau angliavandenių (grūdinės kultūros, duona, avižiniai dribsniai), tuomet organizmas, kad galėtų angliavandenius įsisavinti, turi išmesti insuliną. Išmetus insuliną, riebalai negali būti skaidomi kaip energijos forma ir įsisavinami.

– Kai kalbinau ultramaratoninką jis sakė, kad žmogus, ypač tas, kuris aktyviai sportuoja, turi valgyti kas tris valandas.

– Be abejo, angliavandeniai turi savo pritaikymą ir yra svarbūs, ypač jei užsiimi intensyvia fizine veikla – tada organizmas gali toleruoti tam tikrą kiekį angliavandenių. Jeigu nuolatos esi fiziškai aktyvus, natūralu, kad reikės sprogstamosios energijos, kuri ateina iš angliavandenių. Bet jei žmogus visą dieną sėdi biure, jam vartoti daug angliavandenių arba nuolatos šlamšti saldainius ar sausainius tikrai nereikia. Organizmas nemėgsta švaistyti energijos. Jei vartoji daugiau angliavandenių, negu tau reikia, jis angliavandenius verčia į riebalus.

– Kam, nusprendus imtis ketogeninės dietos, patartumėte nusiteikti?

– Nerekomenduočiau pradėti labai staiga. Turi būti pereinamasis laikotarpis. Pabandykite atsisakyti cukraus, perdirbtų produktų ir lėtai mažinti grūdinių kultūrų. Pirmą savaitę, dažniausiai būna vadinamoji ketokarštligė, nes organizmas įpratęs angliavandenius naudoti kaip pagrindinę energijos formą, tad be jų išgyvena tam tikrą stresą: gali šiek tiek skaudėti galvą, priešintis žarnynas, prasideda kiti dalykai. Kadangi žmonės vartoja per mažai skysčių, kartais būna ir širdies permušimų – kai netenkama daug vandens, spaudimas nukrinta ir širdis bando pasivyti didindama kraujo spaudimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...