captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis: senjorai gali būti ramūs

Nuskambėję žodžiai, kad gali būti apmokestintos senatvės pensijos, tėra socialinės apsaugos ir darbo ministro pasvarstymas, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Jo teigimu, vyriausybė nesvarstė ir nesvarstys klausimo dėl galimo pensijų apmokestinimo, taigi senjorai gali būti ramūs.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Šiandien per posėdį Seimo nariams bus pateikta praėjusių metų vyriausybės veiklos ataskaita. Apžvalgininkai svarsto, ar logiška, kad S. Skvernelis turi atsiskaityti už Algirdo Butkevičiaus darbus, o buvęs premjeras Andrius Kubilius sako, kad Seime per mažai diskusijų esminiais valstybės gyvenimo klausimais, todėl jis mano, kad vyriausybės ataskaita gali būti gera proga tokiam pokalbiui, ir siūlo ataskaitą papildyti prioritetais. O jūs ką galvojate?

– Tokia yra Seimo statuto norma, reikalavimas. Žinoma, galbūt atrodo nelabai logiška naujam ministrui pirmininkui ir vyriausybei pristatyti buvusios vyriausybės veiklos ataskaitą, bet tokia norma yra įtraukta, o statutas Seimo narių valia gali būti keičiamas.

Žinoma, logikos būtų ir kalbant apie tai, kad rinkimų metais, įvykus vyriausybių pasikeitimui, reikėtų kalbėti ir diskutuoti, kaip A. Kubilius pasigenda, apie prioritetus ir perspektyvas. Bet šiandien procedūra tokia, todėl ataskaita Seimui pateikta ir ji bus pristatyta Seimo plenariniame posėdyje, kaip numato statutas.

– Seimas šiandien žada svarstyti piktnaudžiavimu įtariamo parlamentaro Gintaro Steponavičiaus imuniteto panaikinimo klausimą. Panaikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę prašo generalinis prokuroras. Pats G. Steponavičius penktadienį pranešė nesitrauksiantis iš Seimo, nors tą padaryti ragino Seimo pirmininkas. Jūsų manymu, ar G. Steponavičius turi netekti imuniteto? Kaip vertinate visą situaciją, kurioje figūruoja Liberalų sąjūdis?

– Situacija yra susijusi su veiksmais, atliktais beveik prieš metus, ir matyti ikiteisminio tyrimo metu plečiamos tyrimo apimtys ir kryptys. Dėl to atsiranda poreikis suteikti specialų statusą vienam ar kitam asmeniui, šiuo atveju kalbame apie kolegą G. Steponavičių. Procedūra tokia, kad, norint pateikti įtarimus, reikia panaikinti teisinį Seimo nario imunitetą.

Aš laikausi tokio principo, kad tais atvejais, kai galimos nusikalstamos veikos netiesiogiai susijusios su parlamentaro veikla, apskritai apie jokį imunitetą neturėtume kalbėti. O Seimas privalo tenkinti prokuroro prašymą tais atvejais, kai įtariama arba galima būtų įtarti, kad Seimo narį norima patraukti atsakomybėn už jo pasisakymus, kritiką ar veiksmus, kurie tiesiogiai susiję su Seimo nario veikla. Tada ta diskusija būna platesnė.

Šiuo atveju yra įtariama, kad padarytas kriminalinis nusikaltimas, ir Seimo nariai neturėtų slėptis už teisinio imuniteto. Kiek girdėjau, ir pats G. Steponavičius pageidauja, kad imunitetas būtų panaikintas.

– Socialinės apsaugos ir darbo ministras prieš pat Velykas užsiminė, kad gaunantiems didesnes pensijas gali būti siūloma įvesti mokestį. Ir teigiama, kad Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, kuri jokių pensijų neapmokestina gyventojų pajamų mokesčiu. Ką jūs manote apie tokią perspektyvą?

– Tai ministro pasvarstymas dalyvaujant pokalbyje su žiniasklaida. Vyriausybė nesvarstė ir nesvarstys klausimo dėl galimo pensijų apmokestinimo. Taigi senjorai gali būti ramūs.

– Daug kalbama, kad reikia mažinti socialinę atskirtį. Ar yra numatytos konkrečios priemonės, kaip tai daryti?

– Taip, konkrečias priemones vyriausybė ne kartą buvo užsibrėžusi pateikti dar per šią Seimo sesiją. Kai kurie įstatymo projektai jau yra pateikti ir tie veiksmai tikrai yra kompleksiški. Jie vertinami, žiūrimi ir bus atliekami bei įprasminti įstatymų projektuose.

– Dabar tik planuojama ar jau bus imtasi konkrečių priemonių?

– Nieko nebeplanuojame. Vyriausybė ir ministerijos dirba. Bet visa tai turi atsispindėti vyriausybės posėdžio metu priimtame nutarime ir teikiant Seimui įstatymo projektą. Taigi, kai bus atliktos visos derinimo procedūros ir diskusijos pasibaigs, tada ir turėsime įstatymo projektą, kuris bus teikiamas Seimui.

– Vyriausybė pritarė, kad paramą gaunančios įmonės privalės viešinti savo veiklą. Kokios tai įmonės ir kodėl į jas atkreiptas dėmesys?

– Tiesiog mes ne vieną kartą susidūrėme su įvairiomis interpretacijomis, kai įvairia forma gaunama vienokia ar kitokia parama įvairiai veiklai, bet pasigendama aiškumo ir skaidrumo, kas, iš kur ir kokiais būdais tą paramą teikia. Dėl to pritarta įstatymo projektui, kad būtų viešinama, kokiais tikslais, kokios įmonės, kokia apimtimi ir kam teikė paramą. Tai turi būti oficialiai deklaruojama, numatytos tam tikros sankcijos už šitų veiksmų neatlikimą.

Aš manau, kad tai labai svarbu, nes yra daug įvairiausių interpretacijų, ar galėjo paramą skirti, ar tai nėra susiję su tam tikrais interesais, tarkim, lobistiniais, interesais. Taigi manau, kad tie pakeitimai leis užtikrinti šio proceso skaidrumą, tyrumą ir aiškumą. Parama tikrai turi ir gali būti teikiama, bet mums nereikės vertinti, ar paramos teikimas galbūt neteisėtas arba su tam tikrais interesais.

– Vyriausybė iš esmės pritaria parlamentarų iniciatyvai mažinti Seimo narių skaičių bei perkelti eilinių Seimo rinkimų datą. Siūloma Seimo narių skaičių mažinti iki 101, o rinkimus perkelti iš spalio mėnesio antro sekmadienio į kovo mėnesio antrą sekmadienį. Kada ir kodėl tai galėtų įvykti? Be to, juk reikės keisti Konstituciją?

– Taip, tai susiję su ne vienos politinės partijos per rinkimų kampaniją išsakytomis nuostatomis dėl Seimo narių skaičiaus, nes jis siejamas su drastiškai mažėjančiu Lietuvos gyventojų skaičiumi.

Antra problema, kad vyriausybei, kuri susiformuoja vėlyvą rudenį, tikrai sudėtinga, nes kai kurios procedūros, mūsų pačių sugalvotos ir įtvirtintos Seimo statute, švelniai tariant perteklinės, užtrunka gana ilgai ir nauja vyriausybė, pradėjusi savo darbą, praktiškai turi savaitę arba dvi parengti ir pateikti Seimui naują valstybės biudžeto įstatymo projektą bei užtikrinti, kad Seimas jį priimtų.

Taigi iš esmės vyriausybė metus gyvena su buvusios vyriausybės parengtu biudžeto projektu ir su minimaliomis intervencijomis. Taigi siūloma ankstinti rinkimų datą, kad naujoji vyriausybė anksčiau pradėtų dirbti ir tas ciklas sutaptų su naujo biudžeto formavimo ciklo pradžia. Taigi tokios naujos nuostatos. Ar jos bus sėkmingos, ar ne, parodys ateitis.

– O yra palaikymas Seime?

– Diskusijos nevienareikšmės, ypač dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, nes yra ir oponuojanti nuomonė, kad piliečių kol kas taip drastiškai nesumažėjo (sakau „kol kas“), o žmonės, šiuo metu galbūt laikinai gyvenantys užsienyje, potencialiai gali arba galėtų balsuoti ir turi turėti teisę, kad jiems būtų atstovaujama Seime. Tai vienas argumentas.

Dėl Seimo rinkimų datos paankstinimo diskusijos irgi kol kas neformalios, be to, yra registruotas įstatymo projektas, kad rinkimai galėtų vykti rugsėjo mėnesį. Matyt, bus tikrai rimtos diskusijos ir reikės tvirtų argumentų, kad rastume bendrą sutarimą. Kaip paminėjote, tai Konstitucijos pataisos, kurios nebus lengvai priimamos. Dar daugiau – vyriausybė atkreipia dėmesį į tam tikrus teisinius neaiškumus [...].

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close