captcha

Jūsų klausimas priimtas

Neprilygstamos džiazo vokalistės – E. Fitzgerald ir D. Reeves

Penkių „Grammy“ laureatė Dianne Reeves atvirauja, kad didžiausią įtaką jos kūrybiniams principams darė garsios praeities džiazo dainininkės, tarp kurių – Ella Fitzgerald. E. Fitzgerald balsas su orkestrais derėjo ypatingai – nė viena džiazo vokalistė neprilygo jai improvizacijų laisve, svingo intensyvumu ir muzikalumu. Nors už dainininkės nugaros scenoje savuosius instrumentus nuoširdžiai pūtė visas desantas, E. Fitzgerald balsas neprarado nė krislelio švelnumo, intymumo ar spalvingumo, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Muzikinis vidudienis“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

E. Fitzgerald improvizacijų laisve neprilygo niekas

Orkestrai E. Fitzgerald kūrybos kelyje buvo labai svarbūs, nes jos sceninė karjera ir prasidėjo su didžiuoju džiazo orkestru. Būgnininko Chicko Webbo vadovaujamas orkestras jaunajai dainininkei tapo ne tik puikiu akompaniatoriumi, bet ir antra šeima. Džiazo orkestrai su pertraukomis lydėjo E. Fitzgerald balsą visos jos profesinės karjeros metais. Pradedant C. Webbo orkestru, kuriam po lyderio mirties kurį laiką vadovavo pati E. Fitzgerald, iki legendinių Benny Goodmano, Counto Basie ar Duke`o Ellingtono orkestrų.

Nors tuo metu vyriškas vokalas džiaze jau raitė instrumentinės prigimties improvizacijas (pakanka prisiminti Louiso Armstrongo bežodes improvizacijas), džiazo damos buvo muzikinių istorijų pasakotojos, savą žinutę perteikiančios per teksto ir intonacijos niuansus. E. Fitzgerald buvo pirmoji, kurios improvizacijos plėtojosi nebe vokaline, o instrumentine kryptimi, ir įsiliedavo į orkestrą ar ansamblį kaip lygiavertis jos narys. Jos balsas, regis, buvo sutvertas dainuoti su orkestru – jis galėjo skambėti ir kaip vyraujantis solo ir susilieti su spalvingais orkestro rifais, imituodamas vieno ar kito instrumento tembrą.

E. Fitzgerald balsas su orkestrais derėjo ypatingai – nė viena džiazo vokalistė neprilygo jai improvizacijų laisve, svingo intensyvumu ir muzikalumu. Nors už dainininkės nugaros scenoje savuosius instrumentus nuoširdžiai pūtė visas desantas, E. Fitzgerald balsas neprarado nė krislelio švelnumo, intymumo ar spalvingumo. Jos instrumentas – balsas – baladėse skambėjo šiltai ir subtiliai, o greitose ir žaismingose kompozicijose trykšte tryško laisvomis improvizacijomis, pripildytomis puikiai valdomo, ryškiai artikuliuoto scat dainavimo, improvizuojant prasmės neturinčiais skiemenimis ir perkeliant kompozicijos turinį iš teksto į muziką.

Tarp E. Fitzgerald darbų su didžiaisiais džiazo orkestrais kritikai ypač išskiria jos darbą su D. Ellingtono orkestru, dokumentuotą keturiose plokštelėse „Ella Fitzgerald Sings the Duke Ellington Songbook“. Šis 1957 m. studijoje įrašytas albumas atnešė Pirmajai džiazo damai pirmąjį „Grammy“ apdovanojimą – už geriausią pasirodymą. Tai buvo patys pirmieji Amerikos įrašų industrijos apdovanojimai, dabar išaugę į didžiulį šou, aprėpiantį daugybę sričių bei kategorijų.

O tąsyk buvo įvertinti tik du džiazo kūrėjai – C. Basie ir E. Fitzgerald. Beje, ji pelnė apdovanojimus dviejose kategorijose, kitas jos darbas „Ella Fitzgerald Sings the Irving Berlin Songbook“ buvo apdovanotas kaip geriausias popmuzikos pasirodymas.

D. Reeves – penkių „Grammy“ laureatė

D. Reeves ir Linkolno džiazo centro orkestras perkūrė D. Ellingtono dainelę „Bli Blip“. Tai daina iš Linkolno džiazo centro albumo, dedikuoto D. Ellingtonui. O, įsiklausius D. Reeves improvizacijų, netenka abejoti, kad jos asmeninė dedikacija – pirmajai džiazo ledi E. Fitzgerald, dainininkei, kurios kūryba D. Reeves tapo įkvėpimo šaltiniu.

D. Reeves – viena iškiliausių šiandienos džiazo dainininkių, kurią netrukus turėsime progą išgirsti Lietuvoje. Jos koncertu tarptautinę džiazo dieną, balandžio 30-ąją, Lietuvos džiazo gerbėjus pradžiugins festivalis „Kaunas Jazz“.

Penkių „Grammy“ laureatė 60-metė D. Reeves jau daugiau nei keturis dešimtmečius kuria profesionaliose scenose. Neprilygstama mainstreamo vokalistė, charizmatiška asmenybė ir, anot kritikų, nuostabi pasakotoja, savo kūryboje nuoširdžiai ir savitai plėtojanti svarbiausias džiazo tradicijas, D. Reeves atvirauja, kad didžiausią įtaką jos kūrybiniams principams darė garsios praeities džiazo dainininkės Sarah Vaughan, Carmen McRae bei E. Fitzgerald. Tačiau ji siekė tas pačias dainas dainuoti kitaip.

Klausimas „What a Little Moonlight can do“ atsakymo sulaukė 46-ųjų „Grammy“ apdovanojimų metu, kai D. Reeves albumas „A Little Moonlight“ pelnė „Grammy“ už geriausią vokalinio džiazo albumą. Tai buvo jau trečias paeiliui apdovanojimas už geriausią vokalinio džiazo albumą. Iš viso D. Reeves kraityje – penki auksiniai gramofonai, visi pelnyti toje pačioje – geriausio vokalinio džiazo albumo – kategorijoje.

Pastarąjį kartą apdovanojimą ji pelnė 2014 m. už albumą „Beautiful Life“. Šis latin muzikos atspalviais papildytas albumas kol kas yra naujausias D. Reeves kūrybos dokumentas. Įrašytas su žvaigždžių komanda netrukus po dainininkės motinos mirties, jis tapo ir vienu paskutinių dainininkės pusbrolio – džiazo klavišininko ir prodiuserio George`o Duke`o – darbu. „Albumo pavadinimu pagerbiu šiuos nuostabius žmones, su kuriais praleidau gražų laiką. Pagrindinė albumo mintis – net liūdnais laikais gyvenimas yra gražus“, – apie penktąjį auksinį gramofoną atnešusį darbą sako D. Reeves.

Charizmatiškoji D. Reeves, regis, sutverta džiazui. Jos stiprus ir lankstus balsas, ritmikos virtuoziškumas ir improvizacinė laisvė suteikė vokalistei plačias raiškos galimybes. Tačiau pati dainininkė įsitikinusi, kad muzika neturi ribų, todėl jos kūryboje rasime ir Afrikos, Brazilijos, Karibų muzikos, gospelo, ritmenbliuzo, klasikos ir šiuolaikinės popmuzikos atgarsių, o jos repertuare – ne tik džiazo kompozicijos, bet ir Peterio Gabrielio ar Miltono Nascimento dainų versijos.

Intymus D. Reeves kontraltas bet kurią dainą atskleidžia naujai, praturtindamas ją savitomis spalvomis, plačiu svingu ir įstabiu energingu scatu.

Keturi D. Reeves sceninės veiklos dešimtmečiai padovanojo jai nuostabių pakeleivių. Nuo ją pastebėjusio ir paskatinusio trimitininko Clarko Terry, kurio dėka ji atsirado džiazo scenose, iki vokalo legendų Charles`io Aznavouro bei Alo Jarreau ar nuolatinių partnerių gitaristo Romero Lubambo bei pianisto Peterio Martino, su kuriais dainininkė atvyksta į Kauno džiazo festivalį.

Savo pasirodymą charizmatiškoji vokalistė Lietuvoje surengs po devynerių metų pertraukos. Tai bus trečias jos vizitas Lietuvoje. Tie, kas turėjo laimės išgirsti D. Reeves gyvai, neabejotinai buvo užkariauti jos charizmos, energijos, neįtikėtinos šilumos ir intymumo, apgaubiančio bet kokia salę namų jaukumo atmosfera.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...