captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paaiškino, kaip laikomos vištos, kurių kiaušinius vartoja lietuviai

Pagal Europos Sąjungos reikalavimus prieš keletą metų rekonstruoti narvai, kad vištoms bent minimaliai būtų pagerintos sąlygos, LRT RADIJUI sako Paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis. Be to, pabrėžia jis, neteisinga manyti, kad vištos lesinamos maistu, kuriame gausu cheminių priedų. Iš tikrųjų pagrindą sudaro grūdai, o papildomai duodama baltyminių priedų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.     
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

– Ar Lietuvos paukštynai visiškai patenkina šalies vartotojų poreikius?

– Taip, Lietuvos paukštininkai pagamina pakankamai kiaušinių, t. y. apie 120 proc. poreikio.

– Kiek lietuviai per metus suvalgo kiaušinių?

– Statistika rodo, kad vienas žmogus per metus suvalgo apie 210 kiaušinių.

– Kaip paukštynuose laikomos vištos?

– Šiuo metu apie 90 proc. vištų laikomos narvuose ir apie 10 proc. vištų laikomos laisvai.

– Vadinasi, didžioji dalis vištų neturi jokios laisvės?

– Neturi. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus prieš 5–7 metus baigėme rekonstruoti narvus, kad bent minimaliai pagerintume sąlygas. Juose yra kartelė, kad višta galėtų patupėti ir atpalaiduoti kojų raumenis, yra truputį  žvyro, galimybė pasigaląsti nagus.

– O ateityje vištos turės daugiau laisvės ar vis dėlto paukštynams svarbiau pelnas, kurį jie gauna pardavę kiaušinius, o ne pati višta?

– Lietuvoje jau naujai statomi paukštynai su nauja įranga. Tokiuose pastatuose sumontuojami narvai, kurių priekinė dalis visiškai atvira, todėl paukštis gali išeiti iš narvo ir laisvai pasivaikščioti po teritoriją. Panorėjęs jis gali grįžti į narvą lesalo, vandens ar padėti kiaušinį.

– Kuo lesinamos paukštynų vištos? Lesalai natūralūs ar kombinuoti ir juose daug chemijos?

– Pašarai kombinuoti, bet nereikėtų sakyti, kad juose gausu chemijos. Juk chemija yra viskas – ir grūdas susideda iš cheminių medžiagų. Lesalų pagrindą sudaro grūdai, bet, jei nori gauti pakankamai geros kokybės produktą, reikia baltyminių priedų. Pavyzdžiui, sojų ar žirnių miltų. Ir, žinoma, reikia vitaminų ir mineralinių medžiagų.

– Veterinarai sako, kad visi kiaušiniai, tiekiami į prekybą, yra išrūšiuoti: kiekvienas kiaušinis peršviečiamas ir taip nustatoma jo kokybė. Bet turbūt taip patikrinama tik išorė, o ne maistingumas?

– Šiandien rūšiavimo mašinos peršviečia kiaušinius, ar juose nėra kokių nors darinių (kartais gali koks kraujo krešuliukas pasirodyti), ar lukštas sveikas. Tai išorinė apžiūra. Kalbant apie maistinę vertę, reikia pasakyti, kad baltymo pakeisti beveik neįmanoma. Galbūt labiau keičiasi trynio maisto medžiagos – priklausomai nuo kiaušinių rūšių, gal skirtis tryniai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close