captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sparčiai kintančios darbo tendencijos: ko tikėtis ateityje

Kompetencijos, kurių šiandien reikalauja darbo rinka, visiškai kitokios nei anksčiau. Nors jauni žmonės įgyja reikalingus įgūdžius, vidurinei kartai ir senjorams jų trūksta – skaitmeninėje Lietuvos rinkoje yra daugiau nei 7 tūkst. laisvų darbo vietų. Taip LRT RADIJUI sako darbo rinkos skaitmenizacijos ekspertė Vilma Misiukonienė. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis teigia, kad vyrauja samdomo darbo aukso amžius – technologijos suteikia lankstumo ir galimybę gyventi savu ritmu.
AFP / Scanpix nuotr.
AFP / Scanpix nuotr.

Sako, kad dabar – aukso amžius

Prieš šimtmetį sugalvotas darbo modelis nėra pasenęs – Lietuvoje jis vyrauja ne šimtą, o tik 50 metų, sako B. Gruževskis. Kaip teigia jis, kai kurie žmonės seniau turėdavo dirbti ir šeštadieniais, tad šis modelis – ypatingas visos žmonijos laimėjimas: „Sakoma, kad tai senas dalykas, neatitinkantis tikrovės, bet mes nevertiname to, kuo dar net nespėjome pasidžiaugti.“

Pasak B. Gruževskio, darbas yra reglamentuojamas ir todėl akcentuojama būtinybė pailsėti. „Kažkas rūpinasi, kad žmogus būtų apsaugotas nuo išnaudojimo darbo sferoje. Tokį malonumą turi mažiau nei pusė pasaulio gyventojų, manau, apie 30–40 proc. Norėčiau, kad ta apsauga išliktų“, – tikina pašnekovas.

B. Gruževskio nuomone, dirbant šiais laikais komforto tik daugėja: „Turint omenyje technologijas ir galimybes, šiandien samdomo darbo aukso amžius. Problema – ne besikeičianti darbo forma, bet vertybės ir galimybės pasinaudoti darbo rezultatais. Tai du dalykai, kurie visiškai nepriklauso nuo darbo formos, informacinių technologijų ir darbo santykių. Problema, kad dirbdami nežinome, kokią dalį pasisavinome iš to, ką padarėme. O tai, kad dirbame daugiau, nereiškia, kad ir gauname daugiau.“

B. Gruževskis tikina, kad šiais laikais galima dirbti kada nori ir kur nori, yra aukso amžius. „Anksčiau tokio rojaus, kai nebūtina stovėti kamštyje, ryte skubėti į darbą ir jaudintis, kad bus pavėluota, nebuvo. Europos šalyse tuo naudojasi 10–15 proc. žmonių, o pasaulyje tik iki 10 proc. Daugeliui tai dar neaktualu“, – aiškina pašnekovas.

Keičiasi visos darbo formos, daugumos nebeliks

V. Misiukonienės teigimu, pasak Oksforde atliktos studijos, 47 proc. darbo vietų per ateinančius 25 metus išnyks: „Nebeliks darbo pozicijų, kurios yra šiandien. Ateityje bus reikalaujama kitokių kompetencijų. Keičiasi visos darbo formos, 8 iš 10 darbų susiję su skaitmeninėmis technologijomis ir įvairiomis pramonėmis. Pozicijos, nereikalaujančios socialinio intelekto ir kūrybiškumo, yra rizikos zonoje, jų neliks.“

Paklausta, kokioms specialybėms gresia išnykimas, V. Misiukonienė teigia, kad tam įtakos turi gyvenimas skaitmeninėje ekonomikoje. „45 proc. visų IT technologijų keičia mūsų ekonomikos augimą ir plečia rinką, tuo pačiu kurdama tų skaitmeninių technologijų kūrėjų ir vartotojų poreikį. Visai nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje ir kultūrinėje aplinkoje esi, kokia valiuta atsiskaitai, jei tik turi kompetencijų ir esi tas talentas, kurio man reikia kažkokiam laikotarpiui, galiu tave pasamdyti“, – tvirtina pašnekovė.

Anot V. Misiukonienės, šiuo metu svarbios kelios tendencijos: „Dėl globalizacijos pasaulis tampa mažesnis, tad svarbus žmonių mobilumas, galėjimas būti bet kurioje pasaulio vietoje ir perduoti informaciją dirbant per atstumą. Svarbus naujoviškas vartotojų elgesys, naujos technologijos ir toji tūkstantmečio karta, kuri jau gimdama žino, ką reikia paspausti.“

Pokyčiai neaplenks ir žemės ūkio

B. Gruževskio teigimu, technologijų ir globalizacijos procesų kontekste Lietuva yra pakraštys: „Todėl pokyčių pas mus mažiau. Bandžiau paskaičiuoti, kiek yra žmonių, kuriems galioja naujos sąlygos. Jei sudėtume verslą, valdymą, draudimo ir finansines, mokslo paslaugas ir dalį medicininių-konsultacinių paslaugų, tai sudarytų apie 100 tūkst., t. y. 5–7 proc. žmonių.“

Kaip sako B. Gruževskis, labai keičiasi žemės ūkio situacija. „Į žemės ūkį ateina technologijos, bet kiek jos pasieks Lietuvą, sunku pasakyti. Reikia žiūrėti, kokios yra tendencijos, nes nėra jokių abejonių, kad, pavyzdžiui, po kokių 15–20 metų mažiausiai pusė viso žemės ūkio bus kompiuterizuota, ypač gyvulininkystė ir pirminis apdorojimas. Aišku, traktoriai ir kombainai tikriausiai liks, bet noriu tikėti, kad irgi bus kompiuterizuoti, lengviau valdomi“, – tikina pašnekovas.

Anot specialisto, Europoje apie 60 proc. viso pieno yra pagaminama karvių, kurios beveik nemato saulės: „Visas procesas yra kompiuterizuotas. Automatiškai įjungiami melžimo aparatai, vienas žmogus aptarnauja medžiagų atvežimą arba krauna žaliavas į sistemą, į konteinerius, kurie paskui savaitę, dvi ar tris paskirsto maistą. Žmogaus faktiškai nereikia.“  

B. Gruževskis teigia, kad JAV, Kanadoje yra daug jaunimo, atstovaujančio žaliųjų judėjimui ir ekologinei žemdirbystei. „Jie ateina į žemės ūkį ir taiko technologijas, kurios labai skiriasi nuo mūsų. Tai kompiuterizuotos technikos, labai palengvinančios žmogui darbą. Dabar tam tikra technika galima pakeisti žmogų, dirbantį 12 valandų – ji tą darbą atlieka dirbdama ir 18 valandų. Todėl žemės ūkis tikrai labai pasikeis“, – aiškina pašnekovas.

Svarbiu aspektu darbe tampa emocinis intelektas

V. Misiukonienės teigimu, kai kuriems dirbantiems žmonėms reikia kūrybinės aplinkos: „Jiems reikia tam tikros aplinkos, įkvėpimo. Yra laisvai samdomų menininkų, kūrybinių darbuotojų, kuriems tiesiog būtinas įkvėpimas. Sėdėti tarp keturių sienų ir kažką kurti reikštų menką darbo efektyvumą.“

Pašnekovės įsitikinimu, rinkoje kiekvienas nori būti geriausias. „Dėl to reikia pasamdyti geriausią komandą, profesionalus. Vis labiau populiarėja atviros talentų samdymo platformos, per kurias galima surasti labiausiai tinkantį profesionalą“, – aiškina V. Misiukonienė.

Kaip aiškina specialistė, žinoma pasaulinė IT ir konsultacinė kompanija „Century“ išskyrė kelias svarbias tendencijas: „Visa darbo rinka modifikuosis, bus smarkiai veikiama dirbtinio intelekto. Būtent dirbtinio intelekto metodais bus kuriamas tinkamas informacijos pateikimas vartotojui. Tas pateikimas bus nukreiptas ne į dabartinį vartotojo poreikį, o į ateities žmogiškųjų poreikių viziją. Viso verslo organizavimas orientuosis ne tiek į atskirų produktų ir paslaugų linijas, kiek į intelektualių ekosistemų su atskiromis bendruomenėmis kūrimą. Kiekvienas verslas stengsis aplink save burti tam tikrą platformą, pritraukdamas vartotojus ir pritaikydamas jiems tą poreikį, kuris leistų pakankamai gerai atsirinkti.“

V. Misiukonienė tikina, kad rinkoje ryškės tendencija, kai pirmaus ne ilgalaikio samdymo, bet nepriklausomi profesionalai. „Švietimo sistema tam visiškai nėra pasiruošusi. XVIII a. vaikai sėdėjo suoluose, o mokytojas vaikščiojo su liniuote rankose. Nors su nedidelėmis modifikacijomis, tačiau ta mokykla ir dabar yra „old fashion“ – seno mąstymo“, – teigia specialistė.

Anot V. Misiukonienės, įgūdžiai ir kompetencijos, kurių šiandien reikalauja darbo rinka, visiškai modifikuojasi. „Kai 2015 m. buvo įvardijama dešimt pagrindinių kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų darbo rinkoje, kūrybiškumas būdavo paskutinėje vietoje. Dabar teigiama, kad pirmoje vietoje yra kompleksinis problemos sprendimas, antroje – kritinis mąstymas, o trečioje – kūrybiškumas“, – aiškina pašnekovė.

 V. Misiukonienės tvirtinimu, labai svarbus ir emocinis intelektas. „Jis priklauso darbo įgūdžiams ir žmogaus savybėms. Kalbame apie personifikuotą paslaugų ir produktų teikimą, sugebėjimą tinkamai dirbti su kitais žmonėmis – šie dalykai tampa vis svarbesni“, – sako specialistė.

(AFP nuotr.)

Mano, kad idealaus darbuotojo pavyzdys – groteskas

Paklaustas, koks turi būti darbuotojas, B. Gruževskis teigia, kad idealus darbuotojas – neturintis šeimyninių įsipareigojimų, stiprių ryšių su gyvenamąja vieta, galintis būti bet kur ir bet kada: „Tačiau manau, kad tai greičiau specialiųjų tarnybų darbuotojų charakteristika. Knygoje „Gyvenimo vartojimas“ (2009 ) Zygmuntas Baumanas kritikuoja mūsų pasaulį, šiuolaikinę visuomenę, kuri vis labiau valdoma vartojimo ir komercijos. Idealaus darbuotojo pavyzdys – groteskas, tarsi perspėjimas visuomenei nepasiduoti. Šiandien tokia nuostata pirmauja – tai tampa norma.“

Pasak B. Gruževskio, jauni žmonės ieško iššūkių, o tai reiškia, kad savyje jie neturi turinio. „Visas grožis vyksta viduje – išorė gali tik nuspalvinti. Kai nesukuriamas vidinis turinys, ypač šeimose, tai reikia išorinių dirgiklių, antraip neišlaikysite vidinės įtampos. Mūsų išorei reikia įspūdžių, nes nemokame pašalinti  tos įtampos. Skirtingos kartos – skirtingi principai. Tai nėra nei geriau, nei blogiau“, – tvirtina pašnekovas.

Rinkodaros vadovo iš pradedančiosios įmonės „GoWorkaBit“ Gedimino Galkausko nuomone, dėl technologijų esame nuolat prisijungę prie interneto ir labai sunkiai nuo jo atsijungiame: „Tai suteikia lankstumo ir galimybę gyventi savu ritmu. Lankstumas leidžia darbo metu mamoms ar tėčiams pasiimti vaikus iš mokyklos ar nuvežti į užsiėmimą. Neatliktą darbą jie padaro per savaitgalį. Tai – kiekvieno pasirinkimas.“

Anot G. Galkausko, mokslininkai išanalizavo teoriją, kad lankstumas net gali padėti spręsti moterų ir vyrų nelygybės problemas. „Kai moteris išeina į motinystės atostogas ir vėliau grįžta, ji būna dvejus metus profesiškai netobulėjusi. Net grįžusi į darbą, ji dažniau rūpinasi vaiku. Dirbant lanksčiomis sąlygomis, kai mokama už padarytą darbą, o ne atsėdėtas darbo valandas, moteris turi galimybę uždirbti tiek, kiek vyras. Manau, kad šiuo atveju technologijos duoda naujas galimybes“, – tikina pašnekovas.

Humanitarai įgyja antras specialybes

V. Misiukonienės nuomone, jauni žmonės šiandien labai verslūs, nori laisvės: „Jie nori būti nepriklausomi, kurti savo verslą, o senjorai, kurie galbūt irgi to norėtų, jaučiasi atskirti. Ne paslaptis, kad mūsų darbo rinkoje, jei žmogui daugiau nei 50 metų, jis tampa tarsi „nurašytas“. Išimtis gal tik aukščiausios grandies vadovai – jie supranta, kad darbuotojas, turintis didelę patirtį, gali tai tinkamai panaudoti net sėdėdamas kokiame Balbieriškio kaime.“

Pasak pašnekovės, šiuo metu reikėtų imti vartoti naują terminą. „DQ reiškia skaitmeninį intelektą, kuris nusako žmogaus gebėjimus orientuotis skaitmeninėje aplinkoje. Tai apima kasdienių poreikių tenkinimą, pavyzdžiui, bankinių paslaugų apmokėjimą. Taip pat kūrybiškumą, gebėjimą kurti naujas galimybes, verslą. Jauni žmonės turi visas galimybes skaitmeniniams įgūdžiams įgyti, bet vidurinei kartai ir senjorams to trūksta“, – tvirtina V. Misiukonienė.

Kaip sako specialistė, šiuo metu skaitmeninėje Lietuvos rinkoje yra daugiau nei septyni tūkstančiai laisvų darbo vietų: „Trūksta profesionalų su tam tikromis kompetencijomis. Pavyzdžiui, Europoje tokių vietų yra 700 (turima galvoje kvalifikuotas darbo vietas). Europoje tokių vietų yra 700 (turima galvoje kvalifikuotas darbo vietas). Tyrimai rodo, kad darbo rinkai reikalingos vidutinės ir aukštesnės kompetencijos darbo vietos – nebūtina iškart būti pDArogramuotoju, kad atsirastum toje darbo rinkoje.“

V. Misiukonienė tvirtina, kad šiandienės darbo tendencijos rodo, kad humanitarai siekia įgyti antrą specialybę. „Pavyzdžiui, įgyjama skaitmeninės rinkodaros, programavimo, duomenų analitikos specialybės – vyrauja tarpdalykiškumas. Jau turimos kompetencijos, pridėjus naujas žinias, yra paklausios. Darbdaviai tokius žmones samdo. Taip pat manau, kad labai svarbios yra ambicijos“, – aiškina pašnekovė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...