captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latviai sugalvojo būdą, kaip tėvus priversti mokėti alimentus

Šiuo metu alimentų  Latvijoje nemoka per 33 tūkst. šeimas palikusių tėčių ir mamų. Jie iš viso yra įsiskolinę apie 200 mln. eurų. Vyriausiam skolininkui – 82 metai, didžiausia vieno asmens skola – beveik 63 tūkst. eurų, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Nuo balandžio 1 d.  alimentų nemokančių tėvų laukia rimtos sankcijos – už įsiskolinimą savo vaikams iš jų galės būti laikinai atimamas vairuotojo pažymėjimas. Tiesa, kai kurių prasižengėlių gali ir pasigailėti, jei šie įrodys, kad automobilis jiems gyvybiškai būtinas darbe arba naujojoje šeimoje, tarkime, vežti vaikus pas gydytoją.

Vis dėlto alimentų ne vienus metus nemokantys tėvai sujudo – kiekvieną dieną dešimtys jų ateina aiškintis, per kiek laiko galėtų grąžinti skolą savo vaikams.

Neabejojama, kad jie bijo netekti automobilio.

Sudėtinga jaučių augintojams

Rimtų bėdų patiria latvių ūkininkai, prieš keletą metų, prasidėjus krizei ir sumažėjus pieno paklausai, pradėję verstis jautienos gamyba. Pasak ūkininkų, pastaruoju metu labai sumažėjo jautienos paklausa.

Minimos kelios priežastys. Jautiena vietos gyventojams yra per brangi. Be to, Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, kiauliena kur kas populiaresnė. Kita vertus, jautieną labai sunku parduoti ir užsienyje, netgi Europos Sąjungos šalyse, kur rinką yra pasidaliję vietos galvijų augintojai bei mėsos perdirbėjai.

Latviai dideliu smūgiu savo verslui laiko ir tai, kad užsieniečiai jų šalyje perka tik mažus veršiukus ir juos patys užsiaugina, iš latvių taip atimdami nemažą dalį pelno. Vis dažniau kalbama apie šio verslo žlugimą šalyje.

Griežtinamos žemės pardavimo užsieniečiams sąlygos

Latvijoje griežtinamos žemės pardavimo užsieniečiams sąlygos. Žemę  perkantys užsieniečiai privalės valstybinę latvių kalbą mokėti bent tiek, kad galėtų tvarkytis visus su žeme susijusius formalumus ir bendrauti su savo kaimynais  latviškai. Valstybine kalba teks pateikti ir savo veiklos aprašymą.

Pasak naujojo įstatymo iniciatorės bei rengėjos šalies Žemdirbystės  ministerijos, yra pasitaikę nemažai atvejų, kai žemę perkantis užsienietis latvių kalbos apskritai nemokėjo.

Neatmetama, kad dėl naujojo įstatymo priekaištų gali turėti Briuselis, bet  Žemdirbystės ministerija pasiryžusi apginti įstatymo nuostatas. O parlamento rusiškoji opozicija jau dabar  įstatymą vadina diskriminaciniu ir reikalauja jį atšaukti. Pasak rusiškosios opozicijos, šis įstatymas iš šalies atbaidys nemažai rusakalbių investuotojų.

Į Latviją – pigesnio alkoholio

Jau ne vienus metus latviai, ypač gyvenantys arčiau sienos su Estija, važiuoja apsipirkti į šią šalį, kur maisto produktų bei pramoninių prekių  kainos, kaip teigiama, gerokai mažesnės negu Latvijoje. Pačiame pasienyje su Estija esančios Valkos gyventojai net dirba estiškojoje Valgoje, kur atlyginimai didesni, o mokesčiai – mažesni.

Tačiau pastaruoju metu vis daugiau estų pilnutėliais autobusais bei automobiliais apsipirkti vyksta į Latviją. Ką jie čia perka? Ogi alkoholinius gėrimus, kurie, pasirodo, Latvijoje net trečdaliu pigesni dėl gerokai mažesnio akcizo mokesčio. Pastaruoju metu atvyksta vis daugiau ir suomių bei švedų. Dėl tos pačios priežasties – įsigyti pigesnio alkoholio.

Latvijoje, prie sienos su Estija, it grybai po lietaus dygsta alkoholinių gėrimų parduotuvės. Prie Ainažių ir Valkos miestelių jų jau veikia beveik 10. Dar kelios šiuo metu yra įrengiamos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...