captcha

Jūsų klausimas priimtas

Akustikos tyrimai gali praversti ir instrumentų kūrėjams, ir kriminalistams

Akustikos tyrimai gali praversti daugelyje sričių, pradedant muzikos instrumentų kūrimu ar balso atpažinimu, baigiant medicinos įranga ar kriminalistika, LRT RADIJUI sako muzikologas profesorius Rytis Ambrazevičius. Anot jo, šie tyrimai gali netgi padėti atstatyti balsą po vėžio operacijų.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Mokslinių tyrimų objektu gali tapti ir viena populiariausių visų laikų melodijų. Būtent Whitney Houston dainą „I Will Always Love You“ muzikologas profesorius R. Ambrazevičius savo studentams Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pateikia kaip pavyzdį, aiškindamas apie muzikos fizikines savybes.

„Muzikos akustika, galima sakyti, yra viena iš muzikologijos dalių. Tai nėra kažkoks mokslas savaime“, – tvirtina R. Ambrazevičius.

Anot mokslininko, akustikos mokslas apima pačius įvairiausius, net žmogaus ausiai negirdimus, garsus. R. Ambrazevičiaus tyrinėjama muzikos bei kalbos akustika siejasi ir su kitomis disciplinomis.

„Tai tarpdalykinis mokslas, suklijuotas iš įvairių gabalėlių: trupučio fizikos, trupučio psichologijos, fiziologijos, žinių apie muzikos instrumentų gamybą, balso... Kalbant apie kalbos akustiką, dažnai svarbi netgi tokia kalbotyros sritis, vadinama akustine fonetika, kuri tyrinėja garsų skirtumus. Šie skirtumai svarbūs, pavyzdžiui, tyrinėjant skirtumus tarp kalbų, tarmių. Anglas vienaip taria, pavyzdžiui, balsį „a“, o lietuvis – šiek tiek kitaip. Visa tai galima išmatuoti, objektyvizuoti“, – teigia profesorius.

Garsų tyrinėjimai vyksta naudojant specialias atpažinimo programas. Anot R. Ambrazevičiaus, nereikia labai įmantrios įrangos. Svarbiausia – mokėti analizuoti tai, kas pateikiama kompiuterio ekrane.

„Pasiimame garso įrašą, kurį mums rūpi ištirti, nustatyti, kas jame yra. Žiūrime įvairius grafikus. Žinoma, neužtenka tokių paprastų žinių. Reikia mokėti interpretuoti, ką tas grafikas rodo. Būtina ne tiesiog patikėti, o patikrinti, gal programa kažkur padarė klaidą. Reikia mokėti suvokti, kas tas garsas ir kokią iš jo informaciją galima ištraukti“, – sako R. Ambrazevičius.

Muzikos akustikos tyrimams naudojami muzikos instrumentais atliekamų melodijų ir dainų įrašai. Priklausomai nuo darbo temos, atrenkami įvairūs kalbos pavyzdžiai. Pavyzdžiui, kartą muzikologas su kolegomis tyrė priebalsių kietinimą. Čia buvo pasitelkti tiek bendrinės, tiek tarmiškos kalbos įrašai.

„Dzūkai taria „mergelė“ [ė tariama kietai – LRT.lt], suvalkiečiai „mergelė“ [ė tariama minkštai – LRT.lt]. Vertinome tas akustines charakteristikas, kuo tie atvejai skiriasi. Tas pats žmogus vienu metu tą patį priebalsį ištaria vienaip, kitu metu – kitaip. Tai ypač būdinga, kai kalba ne lėta, raiškioji, o kai yra kalbos srautas. Neužtenka tiesiog pamatuoti vieno garso – „b“, „k“ ir t. t. Reikia pamatuoti labai daug, kad galėtumėme padaryti kažkokias statistines išvadas“ – tvirtina R. Ambrazevičius.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nors mokslininkas baigė fiziką Vilniaus universitete, vaikystėje atsiradęs pomėgis muzikuoti niekur nedingo ir persikėlė į mokslinę veiklą.

„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, kad esu šiandien fizikas. Man labai padeda tai, kad turiu fiziko išsilavinimą. Susiformavo tokia labai graži niša, būtent muzikos akustika, kurioje galiu reikštis, kur daugiau netgi gal kartais fizikos negu muzikos. Šiaip, kadangi aš pats dainuoju (esu dainininkas, ne tik tyrinėtojas, bet ir praktikas), man pačioje pradžioje kildavo klausimų, pavyzdžiui, kaip čia su tuo folkloriniu balsu, kaip dainuoja žemaičiai, aukštaičiai ir kt.? Kaip tą balsą būtų galima patyrinėti?“ – sako R. Ambrazevičius.

Prof. R. Ambrazevičius savo mokslinius tyrimus per paskaitas pristato studentams, bet jo muzikos bei kalbos akustikos tyrimai turi ir praktinį pritaikymą – gali padėti tobulinti muzikos instrumentus ir kurti balso atpažinimo bei medicinos įrangą.

„Šie tyrimai panaudojami muzikos instrumentų gamyboje. Pavyzdžiui, kalbos akustikos tyrimai gali būti panaudojami kalbos atpažinimo programose. Tai labai rimtas reikalas, nes tai – ir bendravimas su kompiuteriu, ir kriminalistika, ir visa kita. Dainuojančio vokalo tyrimus atliekantys mokslininkai bendradarbiauja su balso klinikomis, padeda spręsti balso problemas, įskaitant ir balso atsistatymą po vėžio operacijų“, – nurodo profesorius.

Reuters/Scanpix nuotr.

Lietuvoje muzikos akustikos sritis nėra labai plačiai ištirta, tačiau profesorius R. Ambrazevičius sako, kad tokių tyrimų daugėja.

„Dabar atsiranda jau naujų doktorantų, naujų mokslinių darbų, kuriuose bandoma į šią sritį lįsti. Mokslininko problema yra ir ta, kad jis turi daug idėjų ir galvoja, kaip jas paskirstyti savo studentams ar mokiniams, kad būtų galima kažkiek labiau jas patyrinėti. Aš turiu prisirašęs lapus tų idėjų. Kai kažkokią įgyvendinu, išbraukiu, bet tų išbraukymų dar labai mažai“, – neslepia R. Ambrazevičius.

Muzikologas sako, kad kartais klausantis muzikos būna sunku atsiriboti nuo tyrimų ir tiesiog mėgautis ja kaip klausytojui, tačiau kūrinių analizė ir nauji atradimai taip pat teikia džiaugsmo.

„Gali būti kitoks džiaugsmas – kai tu klausaisi muziką ir analizuoji tą struktūrą. Sandarą suvoki, kaip gražų estetišką daiktą, jauti malonumą. Žinoma, stengiuosi klausytis atsiribodamas nuo analizės, kiek tai man pavyksta, bet tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Jeigu prieš koncertą skaičiau, rašiau kažkokį straipsnį arba dariau tyrimus, klausysiuosi to vokalisto ir man vis į galvą ateis mintys, koks vibrato dažnis, ar ne per gilus“, – sako R. Ambrazevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...