captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Robotiados“ vadovas: turėdami robotus galėsime būti labiau žmonėmis

Robotai iš žmonių atima tik robotų darbus ir jiems sukuria žmonių darbus, LRT RADIJUI sako vienas iš VŠĮ „Robotikos akademija“ įkūrėjų ir penktadienį prasidėjusios „Robotiados“ vadovas Kristijonas Vasiliauskas. Anot jo, turėdami robotus galėsime būti labiau žmonėmis, nes robotai už mus atliks nuobodžius darbus. „Perspektyvos labai didelės, nes žmogus taip ilgai atlikinėjo tuos pačius darbus, kad jam nuoširdžiai atsibodo. Žinote, kad patys didžiausi išradėjai yra patys didžiausi tinginiai“, – akcentuoja K. Vasiliauskas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Sunku pavadinti tokį daiktą mašina, aparatu. Tiesiog atrodo kaip žmogeliukas.

– Na taip, papuošiau jį su peteliške. Tai yra humanoidinio tipažo robotas. Tai robotas sukurtas tam, kad atrodytų kaip žmogus. Tai tik vienas iš daugybės nuostabių robotų, kuriuos galima pamatyti „Robotiadoje“ būtent penktadienį ir šeštadienį. Šis robotas ir buvo sukurtas tam, kad su žmonėmis sukurtų emocinį ryšį. Į jį pasižiūri ir pasidaro miela.

– Bet juk visa tai, ką jis kalba, jūs užprogramuojate.

– Ką reiškia užprogramuoti? Manieros, kurias turiu aš, užprogramuotos mano tėvų. Lygiai taip pat tam tikruose rėmuose aš galiu užprogramuoti, kaip elgsis robotas. Mes ir robotai iš tikrųjų nesame tokie skirtingi. Tik mes norime juos atskirti.

– Ne kartą esate sakęs, kad robotus suprasti kur kas lengviau nei žmones. Juk robotas – mašina. Ką čia suprasti?

– Robotus lengva suprasti, nes, jeigu jiems kažkas negerai, jie ir parodo, kas jiems negerai. Jeigu jiems kažką pasakai, tai, kaip tiksliai jiems pasakysi, taip tiksliai jie ir padarys. Man labai patinka, kad nėra jokių interpretacijų, slėpimų. Už tai labai mėgstu robotus, nes su jais daug paprasčiau nei su žmonėmis.

–  Norite pasakyti, kad robotai nedaro klaidų?

– Robotai niekada nedaro klaidų. Klaidas daro žmonės.

Reuters/Scanpix nuotr.

– Ar galima dar kaip nors šį robotą pakeisti? Aš maždaug taip ir įsivaizduoju tą klasikinį robotą. Nelabai kažkokių madų yra. Kitokio jo turbūt nelabai ir apdarysi.

– Juos kaip tik galima padaryti unikalius, bet buvo atliktas eksperimentas, kuris parodė – jeigu robotas per daug panašus į žmogų, jis tampa atgrasus, baisus, gąsdinantis. Jeigu per mažai panašus į žmogų, jis tampa nebeįdomus.

– Tai štai kodėl per tuos laikus, kai atsirado patys pirmieji robotai, kurie buvo didelės „spintos“ su didžiulėmis galvomis, nelabai kas pasikeitė, išskyrus jų galimybes. Dabar, žinoma, jos padidėjo.

– Gerokai. Ateityje humanoidinių robotų sparčiai daugės. Perspektyvos labai didelės, nes žmogus taip ilgai atlikinėjo tuos pačius darbus, kad jam nuoširdžiai atsibodo. Žinote, kad patys didžiausi išradėjai yra patys didžiausi tinginiai, nes visi išradimai koncentruoti į tai, kad žmogui reikėtų kuo mažiau dirbti. Tai labai žavu, nes turėdami robotus galėsime būti labiau žmonėmis.

– Kuo robotas skiriasi nuo aparato, kuris palengvina žmogaus darbą automobilių surinkimo gamykloje ar nuo kavos aparato? Juk tai vis tiek yra mechanizmas.

– Taip, kaip ir minėjau, tai humanoidinio tipažo robotas. Jo paskirtys ir funkcijos visai kitokios. Jis labiau socialinis, interaktyvus robotas. Jis gali papasakoti, įdomiai pateikti dalykus, pašokti ir mokyti jus, kaip jis veikia.

Robotai, dirbantys gamykloje, vadinamieji pramoniniai arba industriniai robotai, yra kelių tipažų. Arba automatonai, arba pilni robotai. Automatonai yra mechaniniai įrenginiai, kurie nuolat atlikinėja tą patį veiksmą. Jiems tai nenusibosta, jie, pavyzdžiui, visą laiką deda dėžutę į dėžutę. Bet, jei dėžutė nebūtų tiksliai toje vietoje, kur turi būti, tai automatonas to nežinotų. Jis netikrindamas visą laiką daro tą patį.

Robotas yra įrenginys, kuris visą laiką jaučia savo aplinką. Jis gali matyti, girdėti, atskirti spalvas, svorius, dydžius, proporcijas. Tada, kai jis gali jausti savo aplinką, jis laukia, kol toje aplinkoje įvyks pokytis.

– LRT RADIJO klausytojas domisi, ar kada nors robotai galės mąstyti?

– Tikrai taip. Kodėl? Žmogus juos to išmokys. Žmogus, tiek milijonų metų tobulinęs šią savo savybę, ne tik išmokys robotus tai daryti, bet išmokys tai daryti daug geriau.

Kristijonas Vasiliauskas. BNS nuotr.

– Kaip sakėme, robotai dirba pramonėje, bet nematome, kad, pavyzdžiui, robotai valytų gatves, sėdėtų viešbučio registratūroje arba būtų kasininkais.

– Ar tikrai nematėte tokio kasininko?

– Roboto – ne.

– Ar matėte savitarnos kasas?

– Bet tai vėlgi automatas.

– Taip. Kodėl taip yra? Lietuva dar yra ta šalis, kurioje žmogaus darbo jėga pigesnė už roboto. Kodėl daugybė išsivysčiusių Vakarų pasaulio šalių taip stipriai robotizuojasi? Nes pigiau turėti robotą.

Man patiko eksperimentas, kuris buvo atliktas Kinijoje. Tai buvo robotų integracija į baldų gaminimo fabriką. 200 žmonių per savaitę pakeitė 70 robotų. Gamybos produktyvumas išaugo 250 proc.

– Kai kas sako, kad robotai atima žmonių darbo vietas.

– Labai teisingai. Robotai atima žmonių robotų darbus, bet kuria žmonėms žmonių darbus.

– LRT RADIJO klausytojo nuomone, robotų pažanga nevyksta taip sparčiai, kaip galėtų, nes žmonės bijo, kad robotai sunaikins pačią žmoniją savo protingumu. Ką apie tai manote?

– Visur, kur einu, sulaukiu šio klausimo. Labai noriu visiems akcentuoti savo požiūrį į šį dalyką – nėra blogų robotų, nėra gerų robotų. Robotai yra tik tokie, kokius mes juos padarome. Bijokime blogų žmonių, kurie kurs blogus robotus. Tam, kad nebūtų blogų žmonių, reikia edukuoti jaunąją kartą. Reikia mokyti juos – kam kurti naikinimo įrankius, kai galima kurti kūrybos įrankius?

– Kaip tik penktadienį prasideda „Robotiada“ – dviejų dienų renginys. Visi norintys čia galės pamatyti robotų kūrėjus. Ką lankytojai sužinos „Robotiadoje“?

– Pirmiausia norime, kad kuo platesnė visuomenė pamatytų, kiek daug yra įvairių robotų ir kad robotai nėra kažkokia technologija, kurią tik super-mega-protingi, gabūs matematikos genijai ar fizikos valdovai gali sukurti. Tai prieinama kiekvienam.

BNS nuotr.

– Sunku patikėti.

– Tą įtikėjimą mes ir norime pakeisti, pakviesdami tiek jaunus, tiek vyresnius. Vaikai nuo 3,5 metų pradeda konstruoti robotus. Tai vaikai, kurie nemoka skaityti, rašyti, bet jau mokosi programuoti. Siūlome pamatyti, kaip iš visos Lietuvos, net iš mažiausių ir didžiausių miestelių, atvykusios komandos varžosi draugiškai, parodydamos, ką per metus išmoko ir kaip pasiruošė šių metų varžyboms.

– Pastaruoju metu tas vaikų sumanumas, sako, kai kam kelia net savotišką nerimą, nes jie nemokės bendrauti, o techniką ir išmaniąsias technologijas labai gerai supras.

–  Vėl grįžtame prie to paties – technologijos yra įrankis. Jos nepadaro žmogaus blogu ar geru. Tai tik sustiprina jo blogąsias ar gerąsias savybes.

– Kaip jūs susidomėjote robotų konstravimu? Juk esate baigęs politikos mokslus. Ar teko nors kiek papolitikuoti, ar iš karto supratote, kad tai – ne jums?

– Politikos mokslus baigiau Jungtinėje Karalystėje ir pirmaisiais metais net buvau įkūręs politinę partiją. Ėjome į rinkimus, net kandidatavau į dvi pozicijas. Laimėjau abi universiteto studentų valdyboje. Žinokite, kiekvieną dieną reikėdavo šnekėti apie tą patį dalyką 6–8 val. ir nieko  nenuspręsti, nes tą patį žodį skirtingi žmonės suprasdavo skirtingai.

Supratau, iki kiek žmonių kalba netobula. Pagalvojau – kodėl negali visi vienodai kalbėti, kodėl taip sunku susitarti. Tuo pačiu metu turėjau maniaką brolį, kuris labai mėgo žaisti  su „Lego“ robotais. Jis tai parodė man. Pamačiau, kad užtenka labai aiškiai pasakyti ir robotai viską padaro.

Drauge su tėčiu pradėjome ieškoti įvairių mokymų. Taip pradėjau savo kursus JAV, po to – Danijoje. Pradėjau keliauti po šalis. Atradau, kad robotika man labai patinka.

– Įkūrėte „Ronotikos akademiją“. Kuo ji užsiima?

– Pradžioje galvojau, kad mokome robotikos. Vėliau supratau, kad robotas – tik motyvatorius, kuris padeda pritraukti vaikus. Iš tikro vaikus mokome, kaip spręsti problemas, naudojantis šios dienos pažangiausiais išradimais.

Man labai patinkantis pavyzdys – pasakome vaikams, kad Onutė dirba robotų kebabinėje. Ji gamina labai skanius kebabus, bet juos begamindama kas valandą prigeneruoja labai daug šiukšlių. Tas šiukšles reikia išnešti. Tai Onutei užtrunka penkias minutes. Tiek laiko reikia, kad ji nueiti iki šiukšliadėžės ir atgal.

Ar tai Onutės kompetenciją atitinkantis darbas? Ne. Ji labai gera kebabų gamintoja. Kas galėtų jai apdėti padaryti tokį paprastą darbą – pavažiuoti į priekį, išmesti šiukšles, apsisukti ir grįžti? Robotukas. Taip vaikai patys supranta prasmę, kodėl jiems to reikia.

– Tai jūs toje akademijoje ko mokote – pagrindų, kaip konstruoti robotukus, ar IT?

– Pirmiausia mes mokome, kaip spręsti problemas, kaip domėtis pasauliu, esančiu aplink, kaip matyti pasaulyje mokslus iš teorinės pusės, kaip pritaikyti juos praktikoje. Visa tai daroma, naudojantis robotais.

Viso pokalbio klausykitės „Ryto garsų“ įraše nuo 02:54:00.

Reuters/Scanpix nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...