captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Garbačiauskaitė-Budrienė: politikai lipa ant to paties grėblio

Žvelgiant į „valstiečių“ siūlomas pataisas, kyla klausimas, kas pateko į Seimą – ar tai būrys nesusivokusių žmonių, ar matome čia sistemingą veikimą ir norą apriboti žiniasklaidos veiklą ir laisvę. Taip LRT RADIJUI sako portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, norėdami reguliuoti žiniasklaidą, politikai lipa ant to paties grėblio, jų siūlomos pataisos rodo diletantišką požiūrį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pataisos rodo diletantišką požiūrį

Paklausta, kaip reagavo pamačiusi „valstiečių“ registruotas pataisas, kuriomis norima žiniasklaidą įpareigoti ne mažiau nei 50 proc. viso turinio skelbti pozityvią informaciją, M. Garbačiauskaitė-Budrienė sako negalėjusi tuo patikėti: „Tos pataisos kvailos. Negalėjau patikėti, kad politikai vėl lipa ant to paties grėblio – reguliuoti žiniasklaidos veiklą ir dar tokiu drastišku būdu – ne tik nurodoma, kad 50 proc. naujienų turi būti teigiamos, bet ir tai, kur jos turi būti publikuojamos. Negaliu patikėti, kad Dovilė Šakalienė, kuri daug savo karjeros laiko praleido Žmogaus teisių stebėjimo institute, yra viena iš iniciatorių.“

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, „valstiečiai“ buvo išrinkti tam, kad taisytų valstybės ydas, o ne uždraustų rašyti apie problemas, kurios egzistuoja šioje valstybėje. „Negalima apsimesti, kad problemų nėra. Jei ne žiniasklaida, kuri publikavo sudaužytų kaip obuolių vaikų nuotraukas ir aprašė Matuko istoriją, ar būtų įvykdytos vaikų apsaugos nuo smurto įstatymo pataisos? Kur dar Mindaugo Basčio ir Gintauto Kėvišo atvejai. Ar turėtų būti tik pozityvios žinios?“ – svarsto pašnekovė.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad siūlomos pataisos parodo „valstiečių“ požiūrį: „Tai rodo diletantišką požiūrį. Seimo nariai turbūt nepastebi, kiek yra teigiamų naujienų. Jų pilna – apie naujus verslus, lietuvius, kuriems pasisekė, apie menininkus. Tokių naujienų daug ir žmonės jas skaito.“

Mano, kad pataisas „valstiečiai“ turėtų atsiimti

Paklausta, ką turėtų daryti „valstiečiai“, M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina, kad pataisų nederėtų pildyti, o ir šias reikėtų atsiimti. „Kalbant apie „valstiečių“ iniciatyvas, nerimą man kelia tai, kad per trumpą jų buvimą Seime tai ne pirma iniciatyva, siekianti riboti žiniasklaidos veiklą. Kalbu apie Civilinio kodekso pataisas, kuriomis norėta apriboti politikų kritiką ir kurioms „valstiečiai“ džiugiai pritarė, tačiau jas vetavo prezidentė“, – aiškina pašnekovė.

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, kyla klausimas, kas pateko į Seimą: „Ar tai būrys nesusivokusių žmonių, ar matome čia sistemingą veikimą ir norą apriboti žiniasklaidos veiklą ir laisvę. Kalbant apie teisės aktus, mūsų veikla vis griežčiau reglamentuojama. Reglamentuojama, kaip reikia atspindėti savižudybes, kaip rašyti apie nepilnamečius neigiamame kontekste.“

Kaip sako pašnekovė, toks reglamentavimas kartais trukdo. „Be to, kartais tuo piktnaudžiauja socialiniai darbuotojai, kurie neatlieka savo darbo. Vėliau jie daro spaudimą, sako – nerašykite, kokiame rajone vyrauja problema. Mus skundžia, o vaikai skriaudžiami, jais nepasirūpinama. Tai gana subtilus reglamentavimas, palyginus su siūlomu. Kalbant apie jį, kas nutars, kokia naujiena teigiama, kokia – neigiama?“, – aiškina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...