captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prezidentė apie ES ateities scenarijus: kol kas Lietuva nepalaiko nė vieno

Lietuva kol kas nepalaiko nė vieno scenarijaus, kaip Europos Sąjunga turėtų elgtis po Jungtinės Karalystės pasitraukimo, LRT RADIJUI sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Europos Komisijos pateiktuose modeliuose detalių nėra, todėl apie juos diskutuoti beprasmiška: „Viskas priklausys nuo konkrečių detalių, kurios bus pateiktos tik birželio mėnesį. Vertinčiau šiuos pasiūlymus kaip įžangą, provokaciją (gerąja prasme) pradėti rimtesnes diskusijas apie Europos ateitį.“
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

– Artėjant pavasario sesijai, susitikote su Seimo valdyba ir kaip prioritetines sritis išskyrėte viešojo sektoriaus reformą, skaidresnį valstybės valdymą, socialinį, karinį ir energetinį saugumą. Kiek jūsų prioritetai sutampa su tuo, ką sau išsikėlė Seimas?

– Džiaugiuosi, kad mūsų prioritetai labai panašūs, nes tai tie prioritetai ir tos reformos, kurių reikia valstybei. Todėl didelio skirtumo politine prasme visai nematau. Skirtumų gali atsirasti kalbant apie būdus, kaip tai padaryti, galbūt apie kažkokias reformų detales, greitį, tempus. Čia, matyt, gali skirtis nuomonės tiek su vyriausybe, tiek su Seimu.

Bet iš esmės kol kas nesutarimų nematau, kol kas labai vienodai vertiname poreikius ir tai, ką reikia daryti. Norėčiau pakartoti, kad šis Seimas tikrai turi didžiulę galimybę padaryti epochos vertų sprendimų, ypač dėl viešojo sektoriaus, nomenklatūrinio valstybės valdymo eros pabaigos. Duok, Dieve, jiems sveikatos tai padaryti, nes nauji žmonės, nesusisaistę nei su korupcija, nei su nomenklatūrinėmis privilegijomis, tam turi visas galimybes.

O ar sugebės išmokti, suprasti kai kurių veteranų manipuliacijas, išvengti korupcinių pagundų ir įvairių interesų – viskas jų rankose. Ar jie taps tais politikais, kuriais vertėjo pasitikėti, parodys laikas. Labai norėčiau, kad ši dauguma nenuviltų žmonių. Labai norėčiau, kad į juos sudėtos mūsų žmonių viltys pasiteisintų. Taigi viskas jų rankose, o aš esu pasirengusi padėti, kiek galėsiu.

– Miškų reforma keliauja į Seimą, bet nesutarimų yra tiek tarp pačių valdančiųjų, tiek tarp miškininkų. Kodėl nesutariama?

– Čia pirmas ryškesnis pavyzdys, kad patyrimo, kaip vykdyti reformą, turbūt mažoka tiek vyriausybėje su jaunais naujais ministrais, tiek Seime. Elementari taisyklė – pirmiausia reikia turėti aiškią reformos viziją, pagrįstą tikslais ir poreikiais. Antra – ją pristatyti ir įtikinti ir politikus, ir Seimą, ir visuomenę, ir sektoriaus žmones. Taigi reikia pradėti nuo reformos pagrindimo.

Nuo ko kartais pradedamos reformos? Nuo „atimti“, „apmokestinti“, „atleisti“. Ir tada prasideda... Kalbama ne apie reformą, o apie instrumentą arba pasekmes ir mėginama gąsdinti žmones. O tie, kas suinteresuoti, kad reformos nevyktų, dar labiau tuo naudojasi. Panašu, kad diskusijas pradedame visiškai ne nuo to galo.

Labai palinkėčiau ir Vyriausybei, ir Seimui pirmiausia turėti suformuluotą aiškią reformos viziją ir paketą ant stalo. Tada jau eiti kalbėtis su sektoriumi ir žmonėmis, pagrįsti, įtikinti ir turėti gerą rezultatą. Dabar yra daug įvairių spėlionių, manipuliacijų informacija, o jos nepakanka, žmonės išgąsdinti.

Politikai tiek iš Seimo, tiek iš vyriausybės kalba apie 10 proc. sumažinimą. Ar tai tikslas – miškų reformos? Ar tikslas yra sumažinti 10 proc.? Tai juokinga. Svarbiausias tikslas yra šio sektoriaus efektyvumo didinimas ir skaidrumas. Tai didžiausios problemos, kurios buvo iki šiol.

– Vykstate į Vadovų Tarybą. Europos Sąjunga (ES) turi apsispręsti dėl savo ateities. Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris pateikė penkis scenarijus – nuo apsiribojimo vieningąja rinka iki glaudesnės šalių integracijos. Kokį scenarijų palaiko Lietuva?

– Norėčiau pasakyti, kad kol kas jokio. Kodėl? Todėl, kad matau šiuos scenarijų įvardijimus kaip bandymą įžiebti rimtesnes diskusijas Europoje apie tai, ką turime daryti ir kaip turime daryti. Detalių tuose modeliuose nėra, tad kalbėti, diskutuoti beprasmiška. Sakyčiau, kad tai pavadinimų įvardijimai ir diskusija, bet tai, kad diskutuojame, yra gerai.

Viskas priklausys nuo konkrečių detalių, kurios bus pateiktos tik birželio mėnesį. Vertinčiau šiuos pasiūlymus kaip įžangą, provokaciją (gerąja prasme) pradėti rimtesnes diskusijas apie Europos ateitį. Taip pat provokacija, kad šalys narės turi atsakingiau elgtis ir susitelkti. Susitelkti ir būti vieningesnės.

Vertinčiau taip ir neskubėčiau imti vieno ar kito varianto. Tik pasakysiu, kad Lietuvai raudona linija yra tai, jog griežtai pasisakome prieš bet kokį Europos sutarčių keitimą ar peržiūrėjimą.

– Dar vienas klausimas, apie ką daug kalbama. Tai Europos Vadovų Tarybos pirmininko postas. Daug kas tikėjosi, kad buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas bus perrinktas be didesnių kliūčių, bet Lenkijos dešiniųjų partija pasiūlė kitą kandidatą, D. Tusko oponentą. Kokios pozicijos šioje situacijoje laikosi Lietuva?

– Kartais gaila, kad rimtos diskusijos ir klausimai užgožiami vienos ar kitos intrigos. Tokia intriga dabar sukurta dėl ET prezidento perrinkimo. Dabar nemėginsiu konkrečiai kalbėti apie neva konkurentą,  kalbėsiu tik apie principus. Tai pirmiausia, į Europos Tarybos prezidentus renkami esami arba buvę valstybių vadovai. Antra, šis postas nėra priskirtas vienai ar kitai šaliai, nėra paveldimas. Šis postas nėra Lenkijos nuosavybė. Norėčiau tiesiog ramiai atsakyti – manau, kad D. Tuskas bus perrinktas.

– Kokie dar klausimai bus aptariami Vadovų Taryboje?

– Dabar apie rimtai aptariamus klausimus (juokiasi), be visų intrigų ir spekuliacijų spaudoje, to dirbtinio, tuščio ažiotažo. Išties kalbėsime apie ES augimo ataskaitą ir valstybių narių pažangą įgyvendinant Komisijos rekomendacijas.

Apie tas rekomendacijas skaitėme ir Lietuvos spaudoje. Norėčiau paminėti – jos mums naudingos, nes galėtų būti kelrodžiu Lietuvos vyriausybei, kuri kaip tik dabar baigė rengti programos įgyvendinimo priemonių planą.

Derėtų atkreipti dėmesį į tai, ką mums jau kelerius metus kartoja EK, t. y. nors mūsų ekonomika, auga, gerėja, mažėja nedarbas, didinami atlyginimai, tačiau socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė yra viena didžiausių ES. Ši problema dar labiau gilėja.

Socialinio užimtumo užtikrinimas, skurdo mažinimas turi likti vienais svarbiausių prioritetų. Tai mes patys lyg ir žinome, bet nedarome. EK primena, kad visa tai naudinga. Briuselyje kalbėsime ir apie tai, kaip sekasi įgyvendinti reformas ir rekomendacijas.

Taip pat viena sesija bus skirta imigracijos ir migrantų srautų valdymui, stabdymui. Norėčiau pasakyti, kad Lietuva taip pat aktyviai tame dalyvauja. Ji prisideda, kovojant su žmonių kontrabanda, ypač su kontrabandininkais, kurie, rizikuodami žmonių gyvybėmis, už pinigus juos mėgina permesti į vieną ar kitą tašką Europoje.

Siunčiame 12 Lietuvos karių į Viduržemio jūros operaciją „Sophia“. Dalyvausime operacijoje kartu su vokiečiais, nes operaciją vykdysime Vokietijos laive. Tai dar vienas gražus pavyzdys, kaip bendradarbiaujame su Vokietija karinėje, ES srityse, užtikrinant sienų apsaugą, kovą su žmonių kontrabandininkais.

Išties turime [aptarti] daug dalykų: ir Balkanų situacija, ir užsienio politikos klausimai. Tai, kaip vadovai, aplink stalą aptarinėsime tikrai rimtai. Tiesą sakant, apie visas kitas intrigas bus tikrai labiau diskutuojama žiniasklaidoje, o ne prie mūsų darbo stalo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...