captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vieversio diena: žiema baigsis tik sulaukus masinio jų grįžimo

Žiemos pabaigą reikš ne pavieniai paukščiai, o masinis jų sugrįžimas – kai girdėsis vieversio giesmė, pakelėse bus matomi didesni pempių būriai, prie inkilų ims lankytis varnėnai. Taip LRT RADIJUI sako Ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. Anot jo, švelnesnėmis žiemomis šalyje vis dažniau pasilieka kovai – prieš keliasdešimt metų tokie atvejai buvo pavieniai, kovai su vieversiais pirmieji atskrisdavo į Lietuvą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Kokie paukščiai jau turėtų būti sugrįžę ir skelbti, kad baigiasi žiema, artėja pavasaris?

– Manoma, kad pirmieji sugrįžta vieversiai, bet iš tiesų Lietuvoje anksčiausiai pasirodo pilkosios žąsys. Jos grįžta į perėjimo vietas Nemuno deltoje ir Žuvinto rezervate, kai vandens telkinius dar dengia ledas. Tarp pirmiausia pasirodančių paukščių – vieversys, varnėnas ir pempė. Atskrenda ir kovai, kurie žiemoja vakarų Europoje, bet, dalinai, ir Lietuvoje.

– Iš kur parskrenda paukščiai?

– Šie paukščiai žiemoja ne pietinėse šalyse, o vakarų Europoje – Anglijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Vienas kitas varnėnas žiemą pasilieka ir Lietuvoje, tai nestebina. Įprastais žiemojančiais paukščiais tapo kovai, paprastieji suopiai. Žiemas jie leidžia Lietuvoje – jei atšąla, pasitraukia link Lenkijos, o kai šalčiai atslūgsta, vėl masiškai pastebimi mūsų šalyje.

Švelnesnėmis žiemomis kovas jau neretai čia žiemojantis paukštis. Prieš keliasdešimt metų tokie atvejai buvo pavieniai. Kovai buvo tie paukščiai, kurie, kartu su vieversiais, pirmieji atskrisdavo į Lietuvą.

– Sinoptikai žada, kad kita savaitė bus šilta. Kokių dar paukščių sulauksime?

– Lietuvoje jau šiuo metu pastebimi pavieniai ir mano jau minėti pempė, varnėnas, vieversys. Pastarųjų matyti Biržuose. Ornitologai pastebi tik pavienius individus, žmonės to nemato. Pavasarinė migracija prasideda tada, kai oras būna šiltas, geras, kai ateina šiluma. Tuomet pasirodys daugybė pempių, varnėnų.

Kol kas tik drąsiausieji bando ir bando sugrįžti. Nemažai paukščių jau yra Lenkijoje. Manau, kad atėjus šilumos bangai paukščiai tikrai nudžiugins savo giesmėmis.

– Ar paukščiai grįžta į tas pačias vietas? Kaip suranda jas, keliaudami iš taip toli?

– Yra daug neatsakytų klausimų apie tai, kaip paukščiai sugeba rasti tikslią vietą. Manoma, kad yra keli orientavimosi lygmenys, yra magnetinis laukas, svarbi dienos trukmė ir pan. Atskridę į Lietuvą, tą kraštą, kuriame peri, jie įsimena geografinius kraštovaizdžio ypatumus.

Moksliškai įrodyta, kad kai kurie paukščiai grįžta į savo vietą – tai stambieji, plėšrieji, kai kurie vandens paukščiai (gulbės, antys). Į tas pačias kolonijas grįžta ir kovai – tiksliai ten, kur perėjo. Jei sąlygos nepasikeičia, tai būna tinkama vieta veistis.

Kokio paukščio grįžimas į Lietuvą reiškia, kad žiemos jau nebebus?

– Manau, kad tai reikš masinis paukščių parskridimas – kai išgirsime vieversio giesmę, o pakelėse bus matomi didesni pempių būriai. Kai prie savo inkilo pradeda lankytis varnėnai, tai jau tikras pavasaris. Dabar pirmieji paukščiai rodo, kad jis jau artėja, lipa mums ant kulnų, jau prie pat Lietuvos. Tačiau dar niekaip nesulaukiame šilumos, o tokie nepalankūs orai, kaip šlapdriba neskubina paukščių masiškai grįžti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close