captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rumunijos politikos ekspertas: šalis tampa subrendusia valstybe

Korupcijos situacija Rumunijoje keičiasi į gerąją pusę ir tai galėjo paskatinti didesnius protestus dėl kovos su korupcija švelninimo, LRT RADIJUI sako Rumunijos politikos ekspertas Radu Magdinas. Anot jo, protestai rodo pokyčius – šalis iš pereinamojo laikotarpio Rumunijos tampa subrendusia valstybe.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rumunijoje jau trečią savaitę tęsiasi antivyriausybiniai protestai. Jie kilo vasario pradžioje po to, kai skubos tvarka buvo priimtas nutarimas dėl antikorupcinių priemonių sušvelninimo. Gyventojus papiktino socialdemokratų sprendimas mažinti bausmes už korupcinius veiksmus.

Pagal dekretą buvo numatyta, kad, pavyzdžiui, už piktnaudžiavimą valdžia kalėjimas pareigūnui grės tik tuomet, jei padaryta žala bus didesnė nei 44 tūkst. eurų. Be to, vyriausybė planavo amnestiją nusikaltėliams, nuteistiems trumpesne nei penkerių metų laisvės atėmimo bausme.

Bukarešte kilo didžiausi masiniai protestai nuo 1989 m. Jie į gatves išvedė iki 0,5 mln. žmonių. Vyriausybė buvo priversta atšaukti savo sprendimą, bet protestai nenurimo. Gyventojai reikalauja, kad vos prieš daugiau nei mėnesį suformuota vyriausybė trauktųsi.

– Antivyriausybiniai protestai, kaip buvo tikėtasi, neaprimo, jie tebevyksta. Kodėl?

– Taip, tai tiesa, bet protestuose dalyvauja mažiau gyventojų. Pirmiausia dėl to, kad dalis rumunų mano, jog problema jau išspręsta – parlamento dauguma ir vyriausybė atšaukė beveik prieš mėnesį priimtą nutarimą dėl kovos su korupcija švelninimo. Taigi kai kurie protestuotojai mano, kad pavojus jau praėjo, tačiau dalis taip nemano ir atsargiai, nepatikliai vertina vyriausybės veiksmus. Žmonės bijo, kad bus bandoma vėl pakeisti kai kuriuos įstatymus.

Protestuojantys žmonės nepasitiki dabartine vyriausybe ir norėtų, kad ji pasitrauktų. Vis dėlto visuomenės apklausos rodo, kad pasitikėjimas vyriausybe nėra labai kritęs. Reikėtų nepamiršti, kad rinkimus turėjome gruodį, tad piliečiai negali sakyti, kad jau pavargo nuo vyriausybės, nes ši valdžioje vos pusantro mėnesio. Šis faktas padeda dabartinei vyriausybei, bet, tiesa, jai jau teko paaukoti teisingumo ministrą, pagrindinį įstatymų dėl kovos su korupcija pakeitimų iniciatorių.

Reikia priminti, kad šalies prezidento Klauso Iohanniso iniciatyva nuspręsta, jog piliečiai balsuos referendume dėl atsakomybės už korupciją. Taip prezidentas ne tik tikisi išspręsti problemą, bet ir pelnyti piliečių palaikymą, tapti tvirtu opozicijos lyderiu. Tai jam, manoma, sukurs geras galimybes varžytis prezidento rinkimuose 2019 m.

– Gal galėtumėte priminti, dėl ko kilo šie protestai?

– Pagrindinis vyriausybės argumentas, kurį ji pateikė prieš pusantro mėnesio, kai buvo priimtas specialusis įsakas, numatantis švelnesnes bausmes už korupciją ir kai kuriems politikams leidžiantis išvengti baudžiamosios atsakomybės, tai, kad toks nutarimas reikalingas, nes kai kuriuos įstatymų punktus reikėjo suderinti su prieš metus priimtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais. Be to, šiuo nutarimu būtų sumažintas kalinių skaičius kalėjimuose. Tai viena didžiausių Rumunijos problemų, nes kalėjimai perpildyti.

Žmonės pamatė, kad vyriausybė skuba priimti sprendimus ir pakeisti įstatymo nuostatas, teigdama, kad būtina jas suderinti su Konstitucinio Teismo išaiškinimais, nors prezidentas siūlė ieškoti kitų sprendimų. Opozicija (turiu mintyje, ne parlamentinę opoziciją, nes ji labai silpna, bet pilietines organizacijas) teigė, kad vyriausybė, naudodamasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, priima politikams ir kitoms suinteresuotoms grupės naudingą įsaką tam, kad tam tikri asmenys išvengtų bausmės už korupcinius veiksmus. Toks įspūdis susidaro, nes pakeitimai priimti kone slapta, be didesnių svarstymų visuomenėje. Tai vyriausybės problema.

Reuters/Scanpix nuotr.

– Korupcija yra didelė problema Rumunijoje, bet galbūt galėtumėte pateikti pavyzdžių, kaip plačiai ji paplitusi?

– Manau, tai vertinimo problema. Iš tikrųjų korupcijos mastai Rumunijoje pastaraisiais metais sumažėjo. Buvo sukurta aiški kovos su korupcija sistema. Pavyzdžiui, dėl daugiau nei 10 proc. parlamentarų galimos korupcinės veiklos buvo atliekami tyrimai. Tai, manau, gana iškalbingas skaičius. Rumunijoje tyrimai vyko ir dėl ministrų, ir netgi dėl ministro pirmininko veiklos – tai didžiulis pokytis.

Tokių dalykų anksčiau šalyje beveik nebuvo. Taigi visuomenė matė, kad situacija dėl korupcijos šalyje keičiasi, galbūt todėl protestai dėl kovos su korupcija švelninimo buvo tokie masiški. Nemanau, kad Rumunijoje korupcija didesnio masto nei kitose regiono šalyse. Korupcijos šalyje sumažėjo būtent dėl sukurtos tvirtos sistemos, stebėjimo.

Aišku, kyla retorinis klausimas, ar tokia kova nepadidino kyšių sumų, nes dabar daug sudėtingiau padaryti vieną ar kitą suinteresuotam asmeniui reikalingą veiksmą. Vyriausybei šis bandymas žengti žingsnį atgal daug kainavo – ir tarptautiniu, ir vidiniu lygiu. Sausį vyriausybė priėmė svarbių ekonominių reformų, įskaitant atlyginimų kėlimą, tačiau dabar visas dėmesys sutelktas į korupciją, ir vyriausybė dėl savo ekonominių sprendimų neišlošė to, ko galbūt tikėjosi.

– Dabartiniai protestai – didžiausi nuo 1989 m. Ar šiuos protestus galima laikyti ilgalaikių Rumunijos problemų atspindžiu?

– Manau, pirmiausia šie protestai rodo pokyčius Rumunijoje, kai šalis iš pereinamojo laikotarpio Rumunijos tampa subrendusia valstybe. Deja, Rumunija, kaip ir Bulgarija, neišnaudojo situacijos 1990 m. Kitos regiono šalys, ypač Višegrado valstybės, išnaudojo tą laikotarpį vystymuisi, investicijų pritraukimui.

Bulgarija ir ypač Rumunija ekonomiškai augti pradėjo tik nuo 2003–2004 m. iki pat ekonominės krizės 2008 m. Dėl to Rumunija ir Bulgarija neįstojo į Europos sąjungą 2004 m. kaip Baltijos ir Višegrado šalys. Tai padarė tik dar po trejų metų.

Šis atsilikimas buvo ilgai jaučiamas, tačiau, jei stebėtume, kas vyksta šiuo metu Rumunijoje, tai – brandos ženklas. Žmonės protestuoja, nes jaučia, kad tai, kas vyksta, nėra gerai, jie pasirengę ginti savo vertybes. Nemanau, kad vyriausybė imsis daryti viską, ko reikalaus protestuojanti minia, bet protestuotojai privers vyriausybę ir parlamentą kalbėtis su visuomene, būti atviresnę ir skaidresnę.

Žinoma, gali būti (nors ir nėra labai tikėtina), kad vyriausybė darys tai, ką yra numačiusi, o protestai augs. Vyriausybė žino, kad vis dar turi gana nemenką palaikymą ir pati gali suorganizuoti protestus. Vis dėlto nemanyčiau, kad taip nutiks, nes į situaciją Rumunijoje kritiškai ir laiku sureagavo Briuselis ir Vašingtonas.

– Kaip šie protestai gali pakeisti padėtį šalyje?

– Kažkuriuo momentu situacija taps varginanti. Tai taps sudėtinga ir ekonomine prasme. Dėl šios krizės Rumunija praranda galimybes. Ji gali pritraukti investuotojų kaip viena patraukliausių šalių regione, tačiau jei tokia situacija tęsis, to gali ir nenutikti. Tai puikiai supranta ir vyriausybė.

Šiuo metu vietoje investicijų paieškų Rumunija turi aiškintis, kas vyksta šalyje ir ar situacija čia pakankamai stabili, ar vyriausybė demokratiška. Taip, sakyčiau, kad Rumunijai viskas gerai, tai demokratiška, brandi šalis, tačiau kai kurių politikų mentalitetas turėtų prisitaikyti prie XXI a.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close