captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Jurkonis: protestai Rumunijoje gali įkvėpti ir Baltijos valstybes

Į protestus išėjusi visuomenė Rumunijoje parodo savo nagus, ryžtą, valią ir norą matyti Rumuniją, einančią demokratijos link, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto politologas Vytis Jurkonis. Anot jo, tai gali būti pavyzdžiu viso regiono valstybėms, taip pat Baltijos šalims bei Lenkijai. Beveik visuose protestuose dalyvavęs Tudoras Muscalu tikina – kad ir kaip valdžia ramintų protestuotojus, jie nesitrauks tol, kol nepasieks ko nori.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Jei žala mažesnė nei 45 tūkst. – tai ne nusikaltimas

Prieš daugiau nei savaitę, sausio 31-osios naktį, dešimtys tūkstančių rumunų išėjo į gatves sostinėje Bukarešte ir kituose šalies miestuose. Masinius protestus sukėlė vyriausybės noras skubotai priimti baudžiamojo kodekso pataisas, kurios, jei įsigaliotų, išteisintų kelis tūkstančius korumpuotų valdžios atstovų ir politikų.

Rumunų žurnalistas Raulis Kunendorferis, jau daugiau nei trejus metus gyvenantis Lietuvoje, aktyviai seka padėtį gimtojoje Rumunijoje. Protestai, jo nuomone, kilo perpildžius rumunų kantrybės taurę.

„Šiuos įsakymus buvo siekiama priimti per naktį akivaizdžiai tam, kad valdančioji partija galėtų išgelbėti savo bendražygius, nuteistus už korupciją. Socialdemokratai yra valdančioji šalies partija. Rinkimus jie laimėjo praėjusių metų gruodį. Nepraėjus nė porai mėnesių nuo darbo pradžios, jie jau spėjo įsitraukti į šį didžiulį skandalą. Tai ir perpildė rumunų kantrybės taurę. Žmonės išėjo į gatves tikrai ne dėl šio vieno atvejo, jie nori lygybės. Rumunams iki gyvo kaulo įgriso masinė korupcija“, – sako R. Kunendoferis.

Jis priduria – norint suprasti rumunų pykčio priežastis svarbu žinoti dar vieną faktą. Prieš porą metų daugiau nei 1,2 tūkst. politikų ir aukštus postus užimančių valdžios atstovų buvo pateikti kaltinimai korupcija. Dalis jų vėliau buvo nuteisti. Tačiau šiam įstatymui įsigaliojus, didelė dalis nuteistųjų butų paleisti į laisvę, kadangi tokią galimybę numato Rumunijos įstatymai.

„Antroje straipsnio dalyje nurodoma, kad, jeigu su korupcija siejama žala yra mažesnė nei 45 tūkst. eurų, tai jau nebe nusikaltimas. Tokiu atveju, žmogus, kuriam anksčiau už korupciją buvo pateikti kaltinimai, nebebus traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tai juk absurdas... Rašydamas apie tai publikaciją konsultavausi su teisininkais visoje Europoje. Visi jie nesuvokė, kaip tai įmanoma – 45 tūkst. eurų yra milžiniška pinigų suma“, – akcentuoja R. Kunendorferis.

AFP/Scanpix nuotr.

Protestuotojų aktyvumas nustebino

36 metų Bukarešte gyvenantis dizaineris T. Muscalu dalyvavo beveik visuose nuo praėjusio antradienio prasidėjusiuose protestuose. Jis sako liūdintis, kad jo šalyje valdžia visiškai nesiskaito su žmonėmis ir puikiai prisimena sausio 31 d. naktį, kai sužinojo apie ketinamas priimti įstatymo pataisas.

„Buvo vėlu, maždaug 22 val. vakaro. Man pradėjo skambinti draugai, kolegos, sakydami, kad vyksta prie vyriausybės ir gali mane pavėžėti. Kai vėlai vakare nuvykau į Bukarešto centrinę aikštę, ten jau buvo susibūrę tūkstančiai žmonių. Nuo to vakaro dalyvavau beveik kiekviename proteste“, – prisimena T. Muscalu.

Protestuose dalyvavo ir 37 metų grafikos dizaineris Eugenas Erhanas, prieš tai kalbėjusio T. Muscalu kolega.

„Tą naktį, kai maždaug 23 val. buvo pasirašytas įsakymas, aš buvau šokiruotas ir įtūžęs. Pamenu kaip mintyse dėliojau sąrašą šalių, į kurias galėčiau emigruoti, kai protestai baigsis. Viskas atrodė beviltiška. Tą naktį prie vyriausybės iš pradžių susirinko apie 20 žmonių. Po pusvalandžio ten jau susibūrė 10 tūkst. žmonių minia, o po valandos – 20 tūkst. protestuotojų. Toks aktyvumas labai nustebino. Buvome įsiutę, nes valdžios veiksmai buvo baisus akivaizdaus nesąžiningumo pavyzdys“, – tvirtina E. Erhanas.

Pasak jo, vis dėlto protestuotojai išlieka malonūs vieni su kitais: „Dažnai išgirsi juos sakant „atsiprašau“, „atleiskite“. Žmonės dabar labai vieningi. Jaučiu, kad rumunai, kuriuos sutinku protestuose, man tartum seni draugai. Nors protestus pradėjo jaunimas, dabar juose sutiksi įvairaus amžiaus žmonių iš visos šalies. Ketvirčio milijono rumunų juk neišvesi į gatves, jei tai bus vien jaunimas. Vienomis dienomis į protestus susirinkę žmonės būna labai nusivylę ir negali patikėti tuo, kas vyksta, kitomis dienomis jie labai ryžtingi. Kol kas protestai nesiliauja, žmonės sugrįžta kasdien.“

Reuters/Scanpix nuotr.

Rumunija – perinamojo laikotarpio demokratija

Prieš daugiau nei savaitę prasidėję protestai nesiliauja iki šiol. Vasario 5 d. vakarą, kai žmonėms nereikėjo eiti į darbus, į gatves protestuoti išėjo apie pusė milijono rumunų. Valdžia tuomet atsitraukė ir sutiko atšaukti atsakomybę už korupciją švelninantį teisės aktą.

Nepaisydami to, rumunai ir toliau reikalauja valdžios atsistatydinimo. Šalies premjeras Sorinas Grindeanu trauktis nežada ir sako jaučiantis atsakomybę už jo partiją balsavusius žmones. Tiesa, vienas jau atšaukto įsako sumanytojas teisingumo ministras Florinas Iordache po visą šalį apėmusių protestų atsistatydino.

TSPMI politologas Vytis Jurkonis sako, kad istoriniai protestai Rumunijoje gali būti laikomi tikru įkvėpimo šaltiniu šalies kaimynėms ir netgi Lietuvai: „Valdžia elgiasi įžūliai ne tik Rumunijoje. Ji taip elgiasi ir kitose valstybėse. Tai galioja ir Vakarų, ir Rytų pasauliui. Režimo valstybėse, pavyzdžiui, Rusijoje, iš viso vyrauja ciniškas požiūris – galime leisti bet kokius įstatymus ir jaustis neatskaitingi.“

V. Jurkonio pastebėjimu, pati Rumunija yra pereinamo laikotarpio demokratija. Nors valstybė ir yra Europos Sąjungos (ES) narė, bet, pagal daugelį demokratijos indikatorių, jai vis dar reikia pasistengti, kad pasiektų ES vidurkį.

„Tai yra ir tie patys rinkimai, ir nepriklausoma žiniasklaida, ir teisingumo sistema, ir korupcija. Džiugu, kad pilietinė visuomenė parodo savo nagus, ryžtą, valią ir nori matyti Rumuniją, einančią demokratijos link. Didžiąja dalimi Vakarų pasaulio valstybėse mes matome tam tikrą pasyvumą, žmonių apatiją. Rumunijoje labai aiškiai žmonės parodė, kad taip nevalia – norime judėti kita kryptimi, kur valdžia būtų atsakinga, atskaitinga. Man atrodo, tam tikra prasme protestus būtų galima vadinti įkvėpimo šaltiniu ne tik Rumunijos žmonėms, bet ir regiono valstybėms, Baltijos valstybėms ar tai pačiai Lenkijai“, – sako V. Jurkonis.

AFP/Scanpix nuotr.

Į korupciją įtrauktos ir gydymo įstaigos

Triukšmingi protestai yra didžiausias pykčio protrūkis Rumunijoje nuo 1989 m., kai buvo nuverstas komunistinis diktatorius Nicolae Ceausescu.

„Manau, kad korupcija Rumunijoje yra didžiausia problema, nes būtent jos mastai neleidžia mūsų šaliai vystytis. Pavyzdžiui, dabar jau žinau tai, ko nežinojau anksčiau, kad patekęs į gydymo įstaigą turiu didelę riziką užsikrėsti infekcija. Praėjusiais metais išaiškėjo, kad valstybės remiama mafija ligoninėms jau apie dešimtmetį tiekė skiestas dezinfekcijos priemones. Mūsų sveikatos apsaugos sistema suluošinta. Labiausiai liūdina tai, kad prieš kelis metus buvo pasiektas progresas – ne vienas valstybės pareigūnas jau buvo pradėjęs bijoti prašyti kyšių, kadangi už tai pradėta bausti. O tai, ką matau, dabar – žingsniai atgal ir mėginimas stabdyti kovą su korupcija. Aš nenoriu, kad tai sustotų. Noriu, kad vagys bijotų vogti. Manau, tai svarbu“, – tvirtina E. Erhanas.

Rumunas R. Kunendorferis sutinka, kad korupcija yra viena opiausių bėdų Rumunijoje, bet ne ką mažesnės yra išsilavinimo stokos ir skurdo problemos. Pasak Raulio, būtent tai ir leido į valdžią Rumunijoje ateiti neskaidriai socialdemokratų partijai.

„Rumunijoje daugiau nei 40 proc. žmonių gyvena kaimo vietovėse – tai vienas aukščiausių rodiklių Europoje. Šiai visuomenės daliai informacija yra mažiau prieinama nei likusiems rumunams, jie taip pat patiria didelį skurdą. Dažniausiai šie žmonės rinkimuose palaiko socialdemokratus. Man aišku kodėl – tai vienintelė partija, kalbanti apie gyvenančius nepritekliuje. Pati didžiausia problema Rumunijoje šiandien, mano akimis, yra skurdas ir mažos pajamos. Pagal šiuos rodiklius Rumunai praktiškai paskutiniai Europoje“, – nurodo R. Kunendorferis.

Jis priduria – Rumunijos švietimo sistema buvo sužlugdyta sovietmečiu ir tai įrodo statistika: „Daugiau nei 40 proc. rumunų yra funkcionaliai neraštingi. Tai reiškia, kad žmogus geba skaityti ir rašyti, turi aritmetikos pagrindus, tačiau nesuvokia teksto prasmės. Man sunku suprasti, kokiais kriterijais rinkimuose vadovaujasi šie žmonės. Jie įtraukti į užburtą skurdo ir išsilavinimo stokos ratą. Būtų nesąžininga dėl to kaltinti vien socialdemokratus. Kitos valdžioje buvusios partijos lygiai taip pat nekovojo su skurdu.“

Visgi rumunas T. Muscalu sako, kad žmonės nebenori taikstytis su korupcija ir protestų, nors ir slopstančių, nutraukti neketina.

„Valdžia žaidžia su mūsų protais ir siekia sugrąžinti mus namo, tačiau mes esame gerai informuoti, nuolat bendraujame socialiniuose tinkluose. Kol negausime ko norime – kad už nusikaltimus būtų atsakyta – mes nesitrauksime. Įsivaizduokite: pagaunate plėšiką, vagiantį jūsų daiktus ir tuomet diena iš dienos jam sakote: grąžink man mano daiktus! Galiausiai, kai po daugybės dienų tuos daiktus jūs atgaunate, plėšikui juk nesakysite – ačiū, dabar aš jau eisiu namo. Ne, jūs reikalaujate, kad su juo išsiaiškintų policija“, –  sako T. Muscalu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close