captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prognozuojama, kad Vilnius gali aplenkti Rygą

Rygoje jau ne vienus metus mažėja gyventojų. Rekordas buvo pasiektas 1990 m., kai sostinė turėjo per 900 tūkst. gyventojų, bet dabar jų likę tik šiek tiek per 600 tūkst., praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Latvijos verslo naujienas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kokios Rygos gyventojų mažėjimo priežastys? Dalį miesto gyventojų sudarė  aukšto rango sovietų kariškiai bei jų šeimų nariai – sovietmečiu Rygoje buvo įsikūrusi Baltijos šalių karinės apygardos vadavietė. Atkūrus nepriklausomybę, tūkstančiai kariškių  turėjo išvykti iš Latvijos.

Pastaraisiais metais svetur  išvyko ne tik  dalis rusakalbių gyventojų, bet ir nemažai latvių. Be to, vis daugiau rygiečių kraustosi gyventi į priemiesčius. Pasak analitikų, dėl šių priežasčių sparčiai mažėja Rygos ekonominis potencialas, o per artimiausią dešimtmetį Ryga gali prarasti didžiausio Baltijos šalių miesto statusą.

Prognozuojama, kad didžiausiu pagal gyventojų skaičių regiono miestu gali tapti Vilnius.

„airBaltic“ stiprina savo pozicijas pasaulyje

Latvijos nacionalinė aviacijos bendrovė  „airBaltic“ toliau stiprina savo pozicijas pasaulyje – pernai pervežti beveik 3 mln. keleivių. Tai 10 proc. daugiau negu 2015 m. Šiais metais pervežtų keleivių skaičius turėtų padidėti 16 proc.

Šių metų sezonas prasidės kovo 26 d. Keleiviams bus pasiūlyta ne mažiau kaip 10  naujų maršrutų. Jau ne vienus metus kalbama apie tiesioginius „airBaltic“ skrydžius į JAV. Tokia informacija žiniasklaidoje pasirodė ir pastaraisiais mėnesiais, bet pati bendrovė apie tai kol kas kalba nenoriai ir pabrėžia, kad  artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas naujiems maršrutams į Persijos įlankos šalis, Kinijos vakarų regionus bei Kanarų salų kurortus.

„airBaltic“ šiuo metu analizuoja  beveik 150 galimų naujų krypčių. Kurios bus pasirinktos, parodys netolima ateitis.

Nelengva pieno pramonei

Latvijos pieno pramonė šiuo metu išgyvena nelengvą laikotarpį – prieš keletą metų, netekus Rusijos rinkos, ne viena pieno perdirbimo įmonė bankrutavo. Tačiau pieno gamintojai bei jo perdirbėjai nenuleidžia rankų. Neseniai gauta žinia iš Briuselio, kad pritarta Latvijos pasiūlytam latviško pieno bei jo gaminių reklamos  projektui. Šis projektas kainuos 3,5 mln. eurų, 80 proc. šios sumos skirs Europos Sąjunga.

Latviško pieno reklamos kampanija truks trejus metus ir ne mažiau kaip šešiose pasaulio  valstybėse. Bus ne tik pristatomi latviški pieno produktai – pieno perdirbėjams bus ieškoma prekybos partnerių kitose šalyse.

Pernai, iš Kinijos sulaukus pirmojo traukinio su 40 vagonų šioje šalyje pagamintų prekių, tikėtasi, kad besimezgantys ryšiai su Kinija latviškoms prekėms pakeis prieš keletą metų prarastą Rusijos rinką. Tačiau traukinys į Kiniją išvežė vos keletą vagonų latviškų prekių.

Vasarį tikėtasi sulaukti antro traukinio, bet, atrodo, traukinys neatvyks. Kinai neslepia, kad Latvijos rinka jiems per maža. Dėl panašios priežasties juos ne itin domina ir kitos Baltijos ir net Skandinavijos šalys.

O latvių pareigūnai teigia pajutę didelį Kinijos nenorą į savo šalies rinką įsileisti kitur pagamintas prekes.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...