captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros pasaulio įdomybės: senoviniame pianine – netikėtas atradimas

Britų muziejus paskelbė nacionalinę paiešką, mėgindamas išsiaiškinti, kas vienos šeimos įsigytame senoviniame pianine praėjusiame amžiuje paslėpė aukso. Pianiną įsigijusi šeima instrumente paslėptą auksą rado, kai bandė jį suderinti. Šeima apie netikėtą radinį pranešė Šropšyro muziejui, o šis – Britų muziejui, ir paprašė atsiliepti visus, ką nors žinančius apie aukso ar pianino šeimininkus.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Dabar ekspertai ieško informacijos apie rastą auksą. Kol kas nepranešama, kokiu pavidalu jis rastas instrumente, tačiau žiniasklaida spėja, kad tai galėtų būti aukso monetos arba papuošalai. Taip pat spėjama, kad auksas buvo paslėptas per paskutinius šimtą dešimt metų, tačiau teigiama, kad aukso monetos, papuošalai ar kitos vertybės gali būti pagamintos kur kas anksčiau.

Šiandien tyrėjai žino, kad pats pianinas pagamintas Londone, įmonėje „Broadwood and Sons“ 1906 m., o jį 1983 m. įsigijo Esekso muzikos prekių parduotuvė, vėliau instrumentą pardavusi privatiems asmenims. Tyrėjams kol kas nepavyko išsiaiškinti, kas buvo pianino savininkai 1906–1983 m., bet žinoma, kad, savininkui mirus, pianinas parduotas kartu su kitu turtu. Dabartiniai savininkai rado paslėptą auksą, nusprendę, kad pianiną laikas suderinti. 

Spėjama, kad paskutinis pianino savininkas jame paslėpė auksą ir apie tai niekam neprasitarė. Keliama ir kiek mažiau tikėtina versija, esą taip išradingai paslėpti auksą instrumente galėjo nuspręsti vagys, tik dėl kažkokių aplinkybių auksą ten ir paliko. Vis dėlto pirmoji versija atrodo realesnė, todėl policija į šį tyrimą neįtraukta.

Britų muziejus paieškoms pasitelkė 37 ekspertus visoje šalyje – jie mėgins rasti lobio savininkus. Pranešama, kad auksas jiems ir būtų atiduotas.

Koks bus B. Obamos palikimas JAV

Pasibaigus Baracko Obamos antrajai kadencijai, pasaulis diskutuoja, ką JAV paliks 44-asis šalies prezidentas. Nors diskusijų dėl politinių prezidento pasiekimų netrūksta, tęsdamas ilgametę tradiciją, B. Obama paliks ir kultūrinį palikimą – prezidento biblioteką, kuri bus įkurta Čikagoje.

Vos pasikeitus Baltųjų rūmų gyventojams, B. Obama pažadėjo imtis vieno naujo darbo – ieškoti lėšų ir paramos prezidento bibliotekai, kuri šalyje tokia jau keturiolikta ir neabejotinai, kaip ir visos kitos prezidento bibliotekos, sukaups daugybę įvairiausių formų informacijos apie B. Obamą, jo prezidentavimo metus ir pasiekimus per dvi kadencijas. O po ketverių, galbūt ir aštuonerių metų, JAV atsiras dar viena – Donaldo Trumpo biblioteka, kuri, neabejojama, atskleis D. Trumpo prezidentavimo ypatumus.

Įkurti prezidento biblioteką JAV tapo tradicija. Kiekvienoje tokioje bibliotekoje saugoma milijonai puslapių dokumentų, šimtai valandų garso ir vaizdo įrašų, milijonai fotografijų, dovanų ar net prezidento priėmimo vakarienių lėkščių. Ilgainiui šios kolekcijos taps istorinėmis vertybėmis, tačiau šiandien kai kurie kritikai teigia, kad prezidento bibliotekos atskleidžia tik šalies vadovų teigiamas savybes ir pasiekimus, yra tarsi monumentai jiems.

Prezidento bibliotekos idėja 1939 m. kilo Franklinui Rooseveltui, ją tęsė Harry Trumanas – jis 1955 m. pasiūlė priimti Prezidento bibliotekų įstatymą, kuris paskatintų visus šalies prezidentus po savo kadencijos įkurti biblioteką. Kukli prezidento bibliotekos idėja, kurios tikslai daugiausia buvo šviečiamieji, ilgainiui labai išplėtota.

Štai, pavyzdžiui, 2004 m. 165 mln. dolerių skirta Billo Clintono bibliotekai. Joje galima rasti visko: daugybę lentynų su B. Clintono dokumentais, vaizdo įrašų terminalus su įrašytomis visomis prezidento kalbomis, daugybę asmeninių laiškų ar prezidento užrašų knygelių.

O Richardo Nicksono biblioteka-muziejus tik iš dalies pristato prezidento istoriją. 1974 m., po „Watergate`o“ skandalo ir prezidento apkaltos, vyriausybė paėmė visus R. Nicksono dokumentus, kad šie nebūtų sunaikinti. R. Nicksono biblioteka atidaryta 1990 m., tačiau joje trūksta daugybės dokumentų, kitokios medžiagos, susijusios su jo prezidentavimu.

Kokia bus B. Obamos biblioteka, kol kas neaišku. Anksčiau prezidentas yra sakęs, kad jam sunkiausiomis akimirkomis labiausiai padėdavo, įkvėpdavo Abrahamo Lincolno, Martino Lutherio Kingo, Gandžio ir Nelsono Mandelos užrašai. Galbūt jie taip pat atsidurs naujojoje B. Obamos bibliotekoje. Prezidentas taip pat yra sakęs, kad nenorėtų, kad jo bibliotekoje būtų šlovinami tik jo darbai ir asmenybė. Galbūt norėdamas to išvengti, B. Obama biblioteką nusprendė įkurti Čikagos Džeksono parke.

Pirmą kartą prezidento biblioteka bus įkurta neypatingoje, labai urbanizuotoje vietoje. Prezidentui buvo siūloma jo vardo centrą statyti Niujorke, kur jis studijavo, arba Havajuose, kur gimė, tačiau jis pasirinko Čikagą – miestą, kurį laiko tikraisiais namais. Skelbiama, kad B. Obamos centro statybos truks keletą metų ir kainuos maždaug 500 mln. dolerių.

Paryžius atnaujina lankomiausias vietas

Paryžiaus merė Anne Hidalgo paskelbė apie Eifelio bokšto atnaujinimo projektą. Jis truks 15 metų, o bokšto renovacija atsieis 300 mln. eurų. Skelbiama, kad po renovacijos Eifelio bokštas turės naujų turistų priėmimo vietų – tai leis labiau paskirstyti lankytojų srautus ir sumažinti eiles visuose daugiau nei 300 metrų aukščio bokšto aukštuose. Dėl sumažėjusio turistų skaičiaus garsiausiame Paryžiaus simbolyje ketinama sustiprinti apsaugą, nes manoma, kad mažesnį skaičių lėmė teroristinės atakos Paryžiuje.

Paprastai Eifelio bokštas perdažomas kas septynerius metus, savivaldybės paskelbtame plane numatomas naujas bokšto perdažymas ir papildomas jo apšvietimas – ketinama įrengti 20 tūkst. papildomų lempučių, kurios sutemus apšviestų bokštą kas valandą po 5 minutes.

Eifelio bokštas pastatytas 1889 m. Kasmet jame apsilanko apie 7 mln. žmonių, 90 proc. jų yra užsienio turistai. Nenuostabu, kad, artėjant dviem didžiuliams renginiams, Paryžius siekia atnaujinti bokšto fasadą ir sudominti dar daugiau lankytojų. Prancūzijos sostinė siekia rengti 2024 m. olimpines ir parolimpines žaidynes – miestas kandidatuoja kartu su Los Andželu ir Budapeštu. Kam bus suteikta teisė rengti žaidynes, paaiškės šių metų rudenį.

Paryžius taip pat norėtų rengti pasaulinę „Expo“ parodą 2025 m. Kol kas jis vienintelis kandidatas, bet spėjama, kad gali pasisiūlyti ir Mančesteris ar Osaka.

Apie 2018 m. prasidedančią dvejų metų renovaciją pranešė ir Pompidou centras. Tačiau, minėdamas 40-ąsias veiklos metines, Pompidou centras paskelbė metų veiklos programą, kurioje numatoma pristatyti specialias ekspozicijas įvairiose Prancūzijos vietose. Skelbiama, kad renovacija atsieis apie 100 mln. eurų.

Vis dėlto pranešama, kad vienas muziejaus tikslų – likti atviram lankytojams ir per renovaciją. Pompidou centras, vos atidarius 1977 m., sulaukdavo daug ir paryžiečių, ir užsienio turistų. Tačiau iš pradžių jo neįprastas dizainas kėlė įvairiausių kalbų. Jauni nežinomi architektai Renzo Piano ir Richardas Rogersas nusprendė, kad, norint atkreipti komisijos dėmesį, reikia pasiūlyti neįprastą, rizikingą projektą. Šalies prezidentas Georges`as Pompidou, išvydęs pasiūlymą, neabejojo, kad neįprasta centro idėja sudomins žmones, todėl leido jį įgyvendinti.

Atidarius Pompidou centrą, lankytojai kalbėjo, kad tokiame pastate turėtų įsikurti daugybė parduotuvių, o ne muziejus, net ir menininkai dvejojo, ar vertėtų eksponuoti darbus prekybos centrą primenančiame statinyje. Tačiau šiandien Pompidou centras laikomas vienu svarbiausių moderniojo meno centrų Europoje. 2016 m. centre apsilankė daugiau nei 3 mln. lankytojų. Pernai Pompidou centro lankomumas išaugo 9 proc., nors kitos turistų pamėgtos Paryžiaus vietos, pavyzdžiui, Luvras, pranešė apie sumažėjusį lankytojų skaičių.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...