captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis apie smurtą prieš vaikus: tokį bendravimą galime perkelti į suaugusiųjų santykius

Smurto masto šalyje gali nepastebėti tik nenorintys to matyti žmonės, LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, šalis jau pribrendo pokyčiams vaikų apsaugos srityje, todėl būtina imtis atitinkamų žingsnių. „Nebegalime leisti tokios filosofijos: „Žinote, jei mano vaikas kažką blogai padarė, nusikalto arba nepadarė, aš šiek tiek pabandysiu pamušti.“ Mes tokius santykius galime perkelti ne tik į vaikų ir suaugusiųjų santykius“, – svarsto premjeras.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak S. Skvernelio, būtina atkreipti dėmesį į smurto mastą šalyje: „Manau, jei matome smurto mastą šalyje, o jo nematyti gali tik nenorintys matyti arba aklas žmogus, tai silpniausios visuomenės grupės – vaikų – apsauga parodo, kaip visuomenė iš tikrųjų sugeba su šia skaudžia problema kovoti“, – tvirtina ministras pirmininkas.

Jo teigimu, negali būti nė kalbos apie fizinio, psichologinio ar seksualinio smurto prieš vaikus toleravimą, todėl įstatymuose turi būti priimtos atitinkamos normos. Premjeras priduria – nederėtų nuogąstauti, kad priėmus šias nuostatas iš šeimų gali būti atimami vaikai.

„Tais atvejais, kai iš tikrųjų būtina reaguoti, saugant, pirmiausia, vaiko interesus, institucijos turi veikti ryžtingai, kad nebūtų skaudžių pasekmių. [...] Manau, kad nebegalime leisti tokios filosofijos: „Žinote, jei mano vaikas kažką blogai padarė, nusikalto arba nepadarė, aš šiek tiek pabandysiu pamušti“. Mes tokius santykius galime perkelti ne tik į vaikų ir suaugusių santykius. Galbūt leiskime pamušti? Jei kažkas padarė administracinį nusižengimą, tai institucijoms leiskime pamušti, arba, jei man nepatiko, kaip tas žmogus kažką padarė, tai irgi šiek tiek paauklėjimui leiskime pamušti. Visiškai nesuprantamas dalykas, ypač, kai kalbama apie vaikus“, – sako S. Skvernelis.

Seimas antradienį svarstys Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurių esmė – uždrausti bet kokias fizines bausmes vaikams.

Siūlo svarstyti sugrįžimą prie ankstesnių mokesčių menininkams

Paklaustas apie mokesčius kūrybine veikla užsiimantiems žmonėms, premjeras tvirtino, kad pastarieji į priimamus sprendimus turėjo reaguoti anksčiau: „Sprendimai priimti vasarą. Visos šios socialinės grupės turi gana stiprią savivaldą ir įvairias asociacijas. Keista, kad niekam nieko nereikėjo, niekas nesidomėjo. Dabar, kai jau priimti sprendimai, atsiranda ir pabudimas iš žiemos letarginio miego.“

Jo nuomone, tokiu atveju pats blogiausias variantas būtų bandyti paskubomis koreguoti jau priimtus sprendimus. „Kitas momentas, ar vėlgi painiojami mokesčiai su įmokomis į socialinio draudimo fondą? Jeigu mes kalbame apie žmones, kurie dirba ir kurie turi galvoti apie savo ateitį, gauti tam tikras socialines išmokas, paslaugas, susijusias su įmokomis į socialinio draudimo fondą, tai juos reikia drausti“, – teigia premjeras.

Pasak S. Skvernelio, reikia atkreipti dėmesį ir į teisinės veiklos rūšių įvairovę: „Taikomos įvairios išimtys, lengvatos, skirtingi tarifai. Kartais labai sunku paaiškinti tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį ir su sumoka iki 55 proc. [...] mokesčių, kodėl kai kurie moka 15 proc. ar dar mažiau. Dėl to, manau, į tai reikia žiūrėti kompleksiškai.“

Ministro pirmininko teigimu, išimtys šiuo atveju gali būti taikomos tik kritinėms socialinėms grupėms – meno žmonėms, kūrėjams, kurių darbą sunku susieti su verslumu ar verslo veikla.

„Galbūt ir galima grįžti atgal, bet dar kartą galiu pakartoti – mes turime pusę metų, esame aiškiai užsibrėžę, kad liepos 1 d. turėtume labai aiškią mokestinę sistemą, susietą su mokesčiais ir socialinėmis įmokomis arba pensijų reforma“, – tvirtina S. Skvernelis.

Premjeras: Astravo AE iš esmės nėra ekonominis projektas

Astravo atominė elektrinė (AE) iš esmės nėra ekonominis projektas, LRT RADIJUI tvirtina ministras pirmininkas: „Aiškiai išsakėme savo poziciją ir nuogąstavimus dėl nesaugaus branduolinio objekto, kuris iš esmės nėra ekonominis projektas. Tai politinis projektas, statomas šalia mūsų valstybės sienos.“

S. Skvernelio teigimu, Lietuva yra išsakiusi aiškią poziciją, kad Lietuva nepirks iš Baltarusijos elektros energijos ir įstatymai kurs visus įmanomus barjerus, kad iš nesaugių trečiųjų šalių nebūtų galima įsigyti ten pagamintos elektros energijos.

„Latvijos pusė tikrai supranta ir remia, kad tas objektas turi atitikti visus saugumo reikalavimus, tarptautinių organizacijų monitoringo reikalavimu, tačiau aš tikrai neišgirdau tokio pasiryžimo, kad, kaip ir mes, taip ir jie, iš karto deklaruotų, kad atsisako pirkti. Suprantame, kad mums tai yra išlikimo ir, pirmiausia, politinis klausimas. Kitoms valstybėms tai ekonominis klausimas“, – neslepia ministras pirmininkas.

Jis sutinka – daugelis valstybių į susidariusią situaciją žiūri per savo valstybių interesų ir ekonominę prizmes. „Savaime suprantama, kad mums tai išlikimo ir politinis klausimas, o kitoms valstybėms tai ekonominis klausimas. Daugelis valstybių žiūri į tai per savo valstybių interesą ir ekonominę prizmę. Dėl to tai, kas yra išsakyta, bus pasakyta ir sausio pabaigoje kalbantis trišaliame susitikime su Estijos ir Latvijos kolegomis“, – teigia S. Skvernelis

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...