captcha

Jūsų klausimas priimtas

Psichologė pataria į pinigus žiūrėti pozityviai

Jei žmogus mano, kad pinigai yra gėrio šaltinis, tai padeda jam atpalaiduoti savo kūrybines galias, viską daryti laisvai ir uždirbti, LRT RADIJUI sako psichologė Aistė Diržytė. Anot jos, pozityvų požiūri gali paskatinti mąstymas, kad turimi pinigai leidžia padėti kitiems.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Sukritikavo laimės ir pinigų sąsajos tyrimus

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, žmonės sugalvojo pinigus, kad galėtų mainytis, taigi pinigai buvo sukurti kaip priemonė. „Nemanau, kad pinigai priverčia pasaulį suktis. Atvirkščiai – pinigai atsiranda dėl to, kad pasaulis sukasi. Pinigai atsirado todėl, kad jų reikia. Žmonėms reikia materialinių gėrybių, jiems reikia mainytis. [...] Manyti, kad viskas vyksta tik dėl pinigų ar kad pinigai yra visa ko šaltinis, manau, yra sumaišymas priežasčių su pasekme“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.

Jo aiškinimu, kadangi šių dienų visuomenėje yra galimybė keistis daugybe prekių, mainyti vieno daikto į kitą nebepavyksta. Dėl šios priežasties, teigia Ž. Šilėnas, buvo sugalvotas tarpininkas – pinigai.

Jam antrina Vilniaus universiteto verslo mokyklos dėstytoja psichologė A. Diržytė. Pasak jos, moksliniai tyrimai, atlikti ne vienoje šalyje, parodė, kad daugelyje šalių pinigai nėra laikomi laimės šaltiniu: „Skirtingų šalių ekonomikos gali skirtis labai stipriai, netgi 200 proc., tačiau žmonių laimės indeksas variuoja 20 proc. ribose. Tai reiškia, kad pinigai nėra taip stipriai susiję su mūsų laime, kaip daugeliui žmonių atrodo.“

Ž. Šilėno nuomone, priežastis, kodėl žmonėms pinigai siejasi su laime, yra gana paprasta – daugumai žmonių neretai trūksta paprastų dalykų, kuriuos galima įsigyti už pinigus. „Sėdint šildomoje patalpoje, esant pavalgius, atsigėrus, galima pradėti filosofuoti. Gana ciniškai garantuoju – jei dabar tektų būti lauke be modernių rūbų ir mums patiems reikėtų susirasti maisto, diskusijų apie tai, kas yra laimė, kas yra laimės ekonomika ar laimės filosofija, turėtume daug mažiau“, – aiškina Ž. Šilėnas.

Jis sutinka – būtų neprotinga sakyti, kad pinigai yra laimės garantas, tačiau negalima neigti, kad tam tikros materialinės gėrybės žmogui būtinos. „Žiūrint plačiau, tam tikras materialinių gėrybių kiekis – maistas, būstas ir visa kita – žmogui tiesiog yra būtinas, kad jis išgyventų ir galėtų pradėti mąstyti, kas yra laimė“, – atkreipia dėmesį Ž. Šilėnas.

Vis dėlto jis kritikuoja ir mokslininkų atliktus tyrimus. Pasak Ž. Šilėno, tyrimai, kurių rezultatai nurodo, kad laimė nepriklauso nuo pinigų, dažniausiai yra atlikti apklausų būdu: „Į tokius tyrimus žiūriu  šiek tiek skeptiškai, nes dažnai tai yra apklausos būdu atliktas tyrimas – ar jaučiatės laimingas? Gal esi milijonierius, bet rūpiniesi stambiu sandoriu, todėl sakysi, kad jautiesi nelaimingas, bet tavo būsena nepalyginamai geresnė už žmogaus, kuris kapstosi purve, kad susirastų maisto.“

Kaip vertinate pinigus, priklauso nuo pirmosios patirties

A. Diržytės teigimu, kaip žmonės vertina pinigus, neretai priklauso nuo to, kokia buvo pirmoji patirtis, susijusi su pinigais. Psichologės aiškinimu, jeigu pirmoji patirtis įgyjant ar leidžiant pinigus buvo pozityvi, tikėtina, kad žmogus visą gyvenimą pinigus vertins teigiamai, bus motyvuotas uždirbti.

„Toks žmogus taip pat gerai jaučiasi juos leisdamas. Kai kuriems žmonėms pirmoji patirtis būna negatyvi. Jiems pinigai – nerimo, pykčio, nepasitenkinimo, nusivylimo šaltinis. Pavyzdžiui, tėveliai davė vaikui pinigų, o jis juos pametė arba kažkas jį apgavo. Vėliau to vaiko santykis su pinigais gali būti labai specifinis. Pasąmonėje lieka įspūdis, kad turėti pinigų nesaugu, nes juos galima greitai prarasti arba atsiranda visokių kitokių ydingų įsitikinimų, kurie ir nulemia žmogaus elgesį su pinigais“, – sako A. Diržytė.

Ji priduria – bene teigiamiausia patirtis, su kuria gali susidurti žmogus, – paties uždirbti pinigai: „Daugelis tyrimų rodo – jei pinigai uždirbti savarankiškai, [...] tai skatina žmogų ateityje pasitikėti savo jėgomis, tikėti, kad „aš galiu uždirbti pinigų, esu pakankamai protingas [...]“. Tada pinigai yra pasitenkinimo šaltinis ir būdas patenkinti savo reikmes.“

Psichologė akcentuoja – daugelis žmonių vis dėlto tiki, kad pinigai yra gėris ir toks tikėjimas yra racionalus. Pasak specialistės, viena iš priežasčių, kodėl taip yra, – daugiau pinigų turintys žmonės gali padėti kitiems.

„Įsivaizduokime, kad jūs turite 10 eurų. Jūs norite atlikti kažkokį gerą darbą, kažkam padėti, žmogui ar šeimai, kuri neturi maisto. Turėdami 10 eurų, kiek galite leisti sau paaukoti kitam žmogui, kuriam reikia pagalbos? Jeigu turite 10 mln. eurų, kiek ir kokiam skaičiui žmonių galėsite padėti?“ – pateikia pavyzdį A. Diržytė.

Jos teigimu, pinigai suteikia galimybę pasirūpinti žmonėmis, kurie, pavyzdžiui, negali patys dirbti, ir tokiu būdu pinigai tampa gėrio šaltiniu. „Tyrimai rodo, jeigu žmogus mano, kad pinigai yra gėrio šaltinis, tai yra pagrindas jam pačiam atpalaiduoti savo kūrybines galias, dirbti, viską daryti laisvai ir uždirbti tuos pinigus. Jei žmogus galvoja, kad vis dėlto pinigai nėra gėris, tai jis pats nelabai dėl tų pinigų uždirbimo ir stengsis“, – sako A. Diržytė.

Ji apibendrina – labai svarbu turėti pozityvų požiūrį į pinigus ir galvoti, kad pinigai reikalingi pirmiausia tam, kad galėtume vieni kitiems padėti.

Visos pokalbio klausykite įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...