captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros pasaulio įdomybės: 11-metės sukurta opera ir kultūros sostinių staigmenos

Kaip skamba vaiko sukurta opera? Operos „Pelenė“, kurią sukūrė 11-metė Alma Deutscher, premjera įvyko palydint 2016-uosius, Vienoje. Mergaitė pianinu pradėjo skambinti būdama vos dvejų, po metų ėmė griežti smuiku. Pirmąją sonatą fortepijonui ji sukūrė būdama šešerių, o devynerių parašė koncertą smuikui ir orkestrui, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Savo pirmąją operą mergaitė kūrė porą metų, o pasaulinė „Pelenės“ premjera sutraukė daugybę muzikos ir išskirtinio A. Deutscher talento gerbėjų. Vienuolikmetė kompozitorė sukūrė dviejų valandų  operą su visa orkestruote.

„Operą kurti pradėjau, kai buvo aštuonerių, turėjau parengti daugybę medžiagos, parašyti arijas. Apie operą galvojau net ir kurdama koncertą smuikui ir orkestrui. Mano opera visiškai kitokia. Veiksmas vyksta operos teatre. Pamaniau, kad šiek tiek kvaila, jog Pelenę surasti padėjo batelis. Mano istorijoje princas ją randa per melodiją. Prieš tai, kai Pelenė vidurnaktį palieka princą, ji sudainuoja melodiją, princas prisimena tik jos pradžią ir, norėdamas rasti Pelenę, prašo visų merginų karalystėje baigti jo niūniuojamą melodiją. Tik viena Pelenė žino melodijos pabaigą, taip princas ją suranda“, – pasakoja jaunoji kompozitorė. 

A. Deutscher operą sukurti paskatino Indijos dirigentas Zubinas Mehta, kuris jau prieš porą metų įvertino mergaitės talentą ir pavadino ją genijumi. Po pasaulinės „Pelenės“ premjeros abejonių dėl A. Deutscher fenomeno negali kilti – tai paliudijo ovacijos ir milžiniška eilė gerbėjų, laukiančių mergaitės autografų.

Nors daugelis vienuolikmetę nevengia pavadinti mažuoju Mozartu, ji ir jos tėvai nusprendė neakcentuoti jauno amžiaus ir nežaisti skambiais epitetais. Pavyzdžiui, plakatuose, reklamuojančiuose naująjį operos pastatymą, niekur nebuvo parašyta, kad operos kompozitorė – vaikas. Tokią informaciją buvo galima rasti tik operos siužeto aprašymo lankstinukuose.

Orhusas turistams šįmet žada išskirtinius renginius

2017-uosius Danijos miestas Orhusas ir Kipro Pafas pradeda kaip Europos kultūros sostinės. 

Antras pagal dydį Danijos miestas dėl daugybės muziejų, galerijų ir kitų lankytinų kultūros vietų laikomas vienu gyvybingiausių šalies miestų. Vis dėlto iki šiol Orhusas buvo gerokai užgožtas Kopenhagos ir tarptautiniu mastu nepastebėtas. Tačiau šiemet miestas tikisi sulaukti 5 mln. daugiau turistų nei įprasta. Orhusas parengė daugiau nei 500 psl. kultūrinį programos gidą ir paminėjo svarbiausius  2017-ųjų miesto kultūros įvykius.

Pagrindinės lankytinos Orhuso vietos, spėjama, bus Orhuso meno muziejus, kuris siūlo pasivaikščioti panoraminiu vaivorykštės spalvų taku, ar „Tivoli Friheden“ pramogų parkas. 2017-aisiais Orhusas sutelkė jėgas su kitais 18 aplinkinių miestelių tam, kad kasdien galėtų pasiūlyti įvairių kultūrinių renginių.

„Let’s rethink“ – toks šių metų Orhuso šūkis. Organizatoriai teigia siekiantys paskatinti kultūrą ir meną panaudoti iššūkiams, su kuriais susiduria pasaulis, spręsti – pavyzdžiui, per kultūrą atkreipti dėmesį į klimato kaitos ar socialinės atskirties problemas.

Orhusas žada atskleisti ir savo kultūros paveldą, pavyzdžiui, sausio pabaigoje numatomas milžiniškas koncertas senoviniuose vikingų laivuose, kurie pajudės nuo Orhuso koncertų salės iki miesto uosto. Orhusas taip pat išskiria vieną ryškiausių rugsėjį numatomą vandens muzikos šou, kur bus pristatytas teatrinis kūrinys, pasakojantis vikingų legendą.

Skelbiama, kad visus šiuos metus kiekvieną mėnesio pilnatį lankytojai galės laukti išskirtinių renginių. Be specialiai kultūros sostinei skirtų renginių, Orhusas lankytojus kvies į tradicinius kasmetinius muzikos, šokio, festivalius, skirtus vaikams.

Pafas atvers daugybę archeologinių vietų

Pafas, antrasis Europos kultūros sostine 2017-aisias išrinktas miestas, pirmiausia daugelio dėmesį atkreipė mažiausiu kada nors kultūros sostinės renginiams skirtu biudžetu. Ekonomikos krizė Kipre ir keletas projekto nebegalėjusių finansuoti rėmėjų lėmė, kad Europos kultūros sostinės renginiams Pafas skirs tik 8,5 mln. eurų – trečdalį visos planuotos sumos.

Vis dėlto, Pafas turi du privalumus – archeologines vietas ir gerą orą. Šie du aspektai paskatino Pafui parinkti šūkį „Open Air Factory“. Specialiai šiems kultūros renginiams nuspręsta atverti kuo daugiau archeologinių vietų – senų vilų ar, pavyzdžiui, amfiteatrą. Daugiausia renginių vyks atvirose erdvėse, nes net ir sausį Pafas gali džiaugtis 15 laipsnių šiluma. Pafas išskiria vieną ryškiausių renginių gegužę – Berlyno filharmonijos orkestro pasirodymą.

Pafas – itin turistus traukiantis Kipro miestas, kuriame kultūros nebuvo tiek daug – tik vienas vienintelis kino teatras, o dėl visų kitų kultūros renginių gyventojai turėdavo važiuoti į Larnaką ar Nikosiją. Dėl Europos kultūros sostinės vardo Pafe šiandien jau veikia dvi galerijos.

Europos kultūros sostinėmis Europos miestai skiriami jau daugiau nei tris dešimtmečius.  1985-aisiais Graikijos ir Prancūzijos kultūros ministerijos pasiūlė kokį nors Europos miestą kasmet išrinkti senojo žemyno kultūros sostine – taip siekiama paskatinti skirtingų Europos šalių ir jų gyventojų kultūrinį bendradarbiavimą. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...