captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nors geopolitinė situacija 2017 m. liks sudėtinga, žmonija sulauks neįtikėtinų išradimų

Amerikiečių transliuotojas CNN įsitikinęs, kad 2017-ieji – ypatingi metai, nes pasaulis renkasi naują kryptį. Pavyzdžiui, lig šiol neaišku, kokia bus JAV politika, kaip pasikeis Jungtinė Karalystė, ko tikėtis iš Vokietijos, Olandijos ir Prancūzijos. Vis dėlto ekspertai mano, kad per visą žmonijos istoriją nebuvo geresnio meto gyventi nei dabar: gyvename pačiu taikiausiu per visą žmonijos istoriją laikotarpiu, dar niekada taip gerai nebuvo užtikrintas išsilavinimas, o dėl medicinos pažangos – žmonių sveikata.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Nuspėti, kokia bus JAV politika, sunku

Amerikiečių transliuotojas CNN tvirtai įsitikinęs, kad 2017-ieji taps metais, kurių įvykiai nuguls istorijos vadovėliuose. Savaime suprantama, kad neišpranašausime, kas per artimiausius 12 mėnesių nutiks pasaulyje, tačiau, žvelgiant į praėjusių metų įvykius, galima bent šiek tiek pasvarstyti, kuria kryptimi pasaulis žengs šiemet.

Donaldas Trumpas oficialiai prezidento pareigas pradės eiti sausio 20 d., kai bus inauguruotas 45-uoju JAV prezidentu. Politologai kol kas sutaria, kad per anksti ir per sudėtinga spręsti, ko galime tikėtis iš D. Trumpo, panašu, kad jis pats dar nežino, koks prezidentas ketina būti.

Vytauto Didžiojo universiteto politologė Gerda Jakštaitė sako, kad, žvelgiant į tai, kas vyksta šiuo pereinamuoju laikotarpiu, darosi aišku, kad D. Trumpas sieks daryti įtaką visai JAV politikai. Anot jos, anksčiau buvo keli galimi scenarijai ir daug kas tikėjosi, kad politinė aplinka D. Trumpą suvaldys ir darys jam didelę įtaką. Bet dabar atrodo, jog naujasis prezidentas dės visas pastangas, kad įgyvendintų pažiūras, kurias reiškė per rinkimų kampaniją.

„D. Trumpas yra kalbėjęs ir apie tai, kad JAV turi trauktis iš svarbių tarptautinės prekybos susitarimų, dėl kurių derybos yra pradėtos. Buvo išreikštos nuostatos, kad JAV vėl turėtų gerokai didinti savo karines pajėgas [...]. Matau šiek tiek pavojų dėl to, kad pastaruoju metu svarbi ne tik karinė galia, bet ir „švelnioji galia“: informacijos naudojimas, strateginė komunikacija. Taigi JAV nesusitelks tik į karinę galią“, – mano politologė.  

G. Jakštaitė taip pat pastebi, kad nerimą kelia ir neslepiama D. Trumpo simpatija Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bei į valstybės sekretoriaus postą siūlomas buvęs naftos magnatas, V. Putino draugas: „Jei toks žmogus bus valstybės sekretoriaus poste, Baltijos šalims, ko gero, bus dėl ko nerimauti. Bet kaip atrodys santykiai su Rusija, prognozuoti gana sunku, nes D. Trumpas reiškia vienokias nuotaikas, o Kongrese daugumą turi respublikonai, kurie paprastai laikosi daug griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu. Tad šiuo atveju prognozuoti sunku.“

Nuotaikos Jungtinėje Karalystėje ypač pesimistiškos

Jungtinės Karalystės šiemet laukia daug iššūkių. Šalies premjerė Theresa May kovo pabaigoje pagaliau turėtų paskelbti apie šalies išstojimą iš Europos Sąjungos ir pradėti derybas dėl tolimesnių santykių su Bendrija.

Nors naujausias tyrimas skelbia, kad nuotaikos Jungtinėje Karalystėje dėl ateinančių metų yra vienos pesimistiškiausių visoje Europoje, LRT RADIJO bendradarbis Londone Paulius Kaliačius sako, kad verčiau reikėtų teigti, jog britai kol kas apimti nežinios, nes dar vis labai neaišku, kokios bus išstojimo pasekmės, o šalies ekonomikai gresia nuosmukis.

„Ekonomika po „Brexito“ atsilaikė gana gerai dėl smukusio svaro kurso, kuris padidino turizmą, vartojimą bei užsienio investicijas, bet ekspertai teigia, kad oficiali derybų dėl išstojimo iš bendros rinkos pradžia suduos dar vieną skaudų smūgį svaro kursui. Nors ekonomikos krizę kol kas pranašauja tik itin pesimistiškai nusiteikę pavieniai ekspertai, ekonomikos augumas tikrai mažės“, – kalba P. Kaliačius.

Pasak jo, vyriausybė, bandydama susigrąžinti gyventojų pasitikėjimą, kels atlyginimą iki 7,5 svaro už valandą. Be to, visuomenėje vyrauja teigiamos nuotaikos – nors pabrango užsienio kelionės, žmonėms atrodo, kad Didžiosios Britanijos ekonomika stipri kaip niekad. „Bet nereikia pamiršti, kad šalis vis dar skilusi pusiau. Neseniai atliktų tyrimų duomenys rodo, kad žmonės vėl balsuotų panašiai kaip prieš pusę metų vykusiame referendume“, – teigia P. Kaliačius.

Ko tikėtis iš Vokietijos, Olandijos ir Prancūzijos

Jungtinei Karalystei nusprendus skirtis su Europos Sąjunga, panašių iniciatyvų banga gali kilti ir šiemet. Ekspertai išskiria rinkimus Vokietijoje, Olandijoje ir Prancūzijoje. Šiose šalyse valdžios siekia kraštutinės dešiniosios partijos, kurios rinkėjus vilioja referendumų pažadais. Politologė Rima Urbonaitė sako, kad nuotaikų pokyčiai Europoje buvo pastebimi jau senokai, o vieningos Europos idėjos palaikymas pradėjo smukti jau nuo XX a. paskutinio dešimtmečio.

„Kas lėmė tokį slydimą nuo kalno žemyn? Besijungiant vis daugiau valstybių narių, vis didėjo takoskyros, atsirado vis daugiau pozicijų. Senosios valstybės narės, kurios tikrai turėjo naudos iš integracijos, staiga tapo donorėmis ir nauda jau nebebuvo tokia apčiuopiama. Kai kurie politikai tai išnaudodavo ir formuodavo viešąją nuomonę“, – primena R. Urbonaitė.

Jos teigimu, šios tendencijos tik aštrėjo: XX–XXI a. sandūroje tokių ryškių tendencijų dar nematėme, bet po 2000 m. euroskepticizmas ėmė vis didėti. Be to, ir euroskepticizmą, ir balsavimą už kraštutinius dešiniuosius veikia ir situacija dėl migracijos.

Pažvelkime į padėtį Vokietijoje. R. Urbonaitė sako, kad, nors kanclerė Angela Merkel turėtų būti perrinkta, partijos „Alternatyva Vokietijai“ palaikymas šalyje auga: „Alternatyva Vokietijai“ programą pradeda teiginiu, kad reikia puoselėti ypatingą Vokietijos kultūrą. Vadinasi, koncentruojamasi į pačią Vokietiją, kuri, jų teigimu, turi būti suvereni. O tai reiškia išstojimą iš euro zonos. Be to, jų nuomone, [...] šaltasis karas pasibaigęs ir sankcijos Rusijai yra bereikšmės, kaip tik reikia su ja draugauti.“

Dar vieni artėjantys rinkimai – Olandijoje, kur pokyčius siekia įnešti kraštutinės dešinės Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas.

„Alternatyva Vokietijai“ labiau krypsta ta nacionalizmą, o G. Wildersas Olandijoje pasirinkęs paprastesnį kelią. Jo prioritetas – eiti prieš islamą, tai reiškia ,,susigrąžinkime Olandiją Olandijai‘‘. G. Wilderso galimybės laimėti 35–40 vietų iš 150 yra nemažos. Tik ekspertai atkreipia dėmesį, kad G. Wildersui gali būti sudėtinga sudaryti koaliciją“, – pastebi politologė.

Pasak jos, nors ir neužtikrinta, bet tikimybė yra, kad prezidento rinkimus šiemet balandį Prancūzijoje gali laimėti prieš imigraciją pasisakanti „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen. Be to, primena R. Urbonaitė, bendra Prancūzijos ir Rusijos istorija paliko savo pėdsaką, tad prancūzai mato galimybę rasti dialogą, bet vargu ar įvertina realias grėsmes.

„Bet Marine Le Pen žada referendumus, o prancūzų euroskepticizmas jaučiamas. Žinoma, Marine Le Pen pergalė neprognozuojama. Į antrą turą ji išeis, bet antrame ture pergalė prognozuojama Francois Fillonui. Bet kokiu atveju, ir vienas, ir kitas Europai, kaip tam tikram dariniui, gali kelti problemų“, – mano R. Urbonaitė.

Pasak R. Urbonaitės, politinis elitas, jei nenori likti nuošalyje, turi pradėti galvoti, kaip atliepti visos visuomenės lūkesčius.

Praėjusiais metais Europą sukrėtė teroro išpuolių banga. Kad šiemet gyvensime ramiau, pasak ekspertų, neverta tikėtis. Juolab kad 2017 m. pasitikome kruvinu išpuoliu Stambule, kur žuvo 39 žmonės, o atsakomybę už išpuolį prisiėmė „Islamo valstybė“. Pastaroji per praėjusius metus prarado daugiau nei ketvirtadalį savo kontroliuotos teritorijos ir strategiškai svarbių miestų, bet, nors tai svarbios pergalės, net šios teroristinės grupuotės sunaikinimas nepradangins įsisenėjusių problemų Artimuosiuose Rytuose.

Galime šiek tiek atsikvėpti dėl pabėgėlių krizės, kuri, analitikų manymu, bent iš dalies suvaldyta ir nuo neramumų bėgančių žmonių srautas šiemet neturėtų augti. 

Laukia nenuspėjami metai

Nors šie metai nežada leisti atsikvėpti, vertėtų pažvelgti ir į šviesiąją ateities pusę. Per visą žmonijos istoriją nebuvo geresnio meto gyventi nei dabar – su šiuo teiginiu sutinka daugelis pasaulį stebinčių įvairių sričių ekspertų. JAV prezidentas Barackas Obama tvirtina, kad gyvename pačiu taikiausiu per visą žmonijos istoriją laikotarpiu. Dar niekada taip gerai nebuvo užtikrintas išsilavinimas, dėl medicinos pažangos – žmonių sveikata. JAV prezidentas Lyndonas Johnsonas prieš pusę amžiaus sakė, kad paveldime pasaulį, kuriam gresia didžiausias pavojus, kuriame daugiausia sunkumų, bet kurio ateitis yra daugiausia žadanti per visą istoriją. 

O žvelgiant į ateitį konkrečiau, 2017 m. žada naujovių, apie kurias tikrai norite išgirsti. Per kasmetę technologijų parodą JAV pristatomos naujausios inovacijos, kurios, jei išpopuliarės, pakeis ir mūsų kasdienybę.

Susipažinsime su pirmuoju išmaniuoju plaukų šepečiu, kuris, įvertinęs jūsų plaukų būklę, pasiūlys, kaip ją pagerinti. Kasdienybę senyviems žmonėms palengvinti žada išmanioji lazda, kuri perspės artimuosius apie traumą. NASA žada pargabenti naujos informacijos iš Saturno, kur 12 metų planetą tyrinėjęs zondas šiemet užbaigs savo misiją. Taip pat laukiama svarbių pasiekimų tiriant žmogaus kūne esančias bakterijas ir virusus. Fizikai tikisi, kad būtent 2017-ieji taps metais, kai kvantiniai kompiuteriai galės atlikti skaičiavimus, neįmanomus net patiems geriausiems klasikiniams kompiuteriams.

Pirmajame šių metų amerikiečių žurnalo „Time“ numeryje žurnalistas Joelis Steinas tekstą „Spėjimai apie spėjimus“ baigė žodžiais, kad jau nebetiki prognozėmis, kurios pagrįstos praeities įvykiais, tad vienintelis dalykas, kurį tvirtai prognozuoja 2017 m., yra tai, kad šiemet žodžių junginį „neturintis precedento“ girdėsime precedento neturintį skaičių kartų. Kitaip tariant, laukia nenuspėjami metai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close