captcha

Jūsų klausimas priimtas

2017-ieji – ypatingi džiazui metai, paženklinti ne vienu šimtmečiu

Kai džiaze klausa ir muzikinė intuicija buvo svarbiau nei muzikinio rašto išmanymas, kai viešpatavo kolektyvinė improvizacija, kurią puikiai raitė nedideli kolektyvai, šiandien vadinami diksilendais, gimė kelios išskirtinės džiazo temos, tebeskambančios ir po 100 metų moderniame džiaze. Tad galima sakyti, kad 2017-ieji – ypatingi džiazui metai, paženklinti ne vienu šimtmečiu.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vienas populiariausių žiemos šventinio laikotarpio kūrinių – Felixo Bernardo „Winter Wonderland“.

2017-ieji – ypatingi džiazui metai, paženklinti ne vienu šimtmečiu. 1917 m., kai džiaze klausa ir muzikinė intuicija buvo svarbiau nei muzikinio rašto išmanymas, kai viešpatavo kolektyvinė improvizacija, kurią puikiai raitė nedideli kolektyvai, šiandien apibendrintai vadinami diksilendais, gimė kelios išskirtinės džiazo temos, įėjusios į džiazo istoriją kaip standartai, tebeskambantys ir po 100 metų moderniame džiaze.

Pasiklausykite, kaip 1917 m. gimusį ir tapusį daugiausia įrašinėjama džiazo pjese kūrinį „Tiger Rag“ XXI a. pergrojo trimitininkas Nicholas Paytonas. Tai pjesė iš trimitininko albumo „Dear Louis“, išleisto Louis Armstrongo 100-osioms gimimo metinėms. Neabejotinai ir šiemet naujas dedikacijų bangas paskatins ne vieno iškilaus džiazo kūrėjo šimtmetis.

Grįžkime į 1917 m., kai buvo sukurta ką tik skambėjusi pjesė. Jos autoriai – muzikantai iš Naujojo Orleano „Original Dixieland Jass Band“ – kolektyvas, su kuriuo susijęs ir, drįsčiau sakyti, pats svarbiausias tų metų džiazo įvykis, paskatinęs džiazo muzikos plitimą ir neabejotinai paspartinęs jo raidą. 1917 m. vasario pabaigoje buvo išleista pirmoji džiazo plokštelė. Ją ir įrašė kvintetas „Original Dixieland Jass Band“: trombonininkas Edwinas Edwardsas, kornetininkas Dominickas LaRocca, klarnetininkas Larry Shieldsas, pianistas Henry Ragas bei būgnininkas Tony Sbarbaro.

Rasinė diskriminacija lėmė, kad pirmąją džiazo plokštelę įgrojo baltųjų ansamblis – pirmasis juodųjų muzikantų džiazo įrašas atsirado dar po šešerių metų. Pirmojoje džiazo plokštelėje, kurią išleido firma „Victor“, buvo dvi pjesės: vienoje pusėje – „Livery Stable Blues“, kitoje – „Dixie Jass Band One Step“.

Pats pirmasis įgrotas kūrinys „Livery Stable Blues“ tapo milžinišku hitu, faktiškai davusiu pradžią džiazo amžiui. Jis buvo parduotas milijoną egzempliorių viršijančiu tiražu ir pradėjo tikrą džiazo populiarumo karštinę visoje Amerikoje. Tokią neįtikėtiną šio kūrinio sėkmę, be kita ko, užtikrino tipiškame Naujojo Orleano stiliaus bliuze fermos garsams imituoti panaudotos muzikinės naujovės.

Saviti mušamieji, tarp kurių ir karvės skambalai, ir gongai bei medžio gabalai ar iš moliūgo pagaminti saviti perkusiniai instrumentai – visa tai, kas ateityje praplės įprastus mušamuosius ir įtvirtins atskirą perkusinių instrumentų kategoriją. Tačiau smagiausiai pirmajame džiazo įraše skambėjo pučiamųjų partijos, kuriose buvo imituojami įvairių gyvulių garsai. Klarnetas mėgdžiojo gaidžio giedojimą, kornetas – arklio žvengimą, trombonas – karvę.

Mėnesiu anksčiau, nei buvo įgrota pirmoji džiazo plokštelė, buvo publikuota nepaprasto populiarumo sulaukusi ir auksinių džiazo standartų sąrašą papildžiusi Jameso F. Hanley daina „Indiana“. Dar tų pačių metų gegužę „Original Dixieland Jass Band“ ją įrašė firmoje „Columbia“, kuriai, deja, pristigo ryžto išleisti pirmąjį džiazo įrašą. Bet būtent šioje firmoje įvyko pirmoji džiazo įrašų sesija, kurios įrašai, deja, irgi neišliko. „Indiana“ tapo kūriniu, keliaujančiu per džiazo istoriją daugybę pavidalų.

Viena iš šios dainos versijų, kurios autorius – saksofonininkas Johnny Hodgesas.

Ši tema ne tik tapo pagrindu gausioms improvizacijos – jos akordų seka buvo panaudota ne vienoje džiazo kompozicijoje, iš kurių bene žymiausia – po trijų dešimtmečių sukurta Mileso Daviso pjesė „Dona Lee“. Naujų džiazo kūrinių pagrindu tapo ir dar vienas 1917 m. gimęs standartas – Arto Hickmano „Rose Room“. Jo akordų seka sugulė į garsiąją Duke`o Ellingtono pjesę „In a Mellow Tone“.

Šiandien naujai atgimsta ne tik džiazo temos, bet ir garsių džiazo atlikėjų balsai. Neabejoju, kad daugeliui šiomis dienomis teko išgirsti naujai perkurtą kalėdinę dainą „Let It Snow“. Jos sukūrimo istorija paradoksali – Kalėdų dvasia dvelkianti daina iš tiesų gimė 1945 m. vidurvasarį, Holivude plieskiant nepakeliamam karščiui.

Gindamiesi nuo kaitros, jos autoriai poetas Sammy Cahnas ir kompozitorius Jule`is Styne`as pasitelkė vaizduotę ir sukūrė tikrai žiemišką kūrinį, jau septynis dešimtmečius skambantį kalėdiniu periodu įvairių krypčių kūrėjų repertuaruose. Tarp labai populiarių šios dainos versijų yra ir ši, kurioje skamba nesenstantis 1917 m. gimusios Lenos Horne balsas.

Birželį džiazo pasaulis minės šios džiazo divos 100-ąsias gimimo metines. O kitos džiazo dainininkės šimtmetis pradėtas švęsti gerokai iš anksto – jau spalį „Apollo“ teatre Harleme įvyko koncertas „The Apollo Celebrates Ella“. Taip, šiemet – 100-osios pirmosios džiazo ledi gimimo metinės.

Ko gero, visus 2017 m. galima būtų pavadinti Ellos Fitzgerald vardu, juo labiau kad gausus jos kūrybinis palikimas leistų kiekvieną dieną nesikartojant klausytis vis naujų šios vokalo legendos dainų. Iš turtingo E. Fitzgerald repertuaro jūsų dėmesiui – jos bendraamžio pianisto ir kompozitoriaus Thelonious Monko pjesė, ilgainiui tapusi ir daina, „Round Midnight“.

Tuo metu, kai Amerikoje karaliavo L. Horne ir E. Fitzgerald balsai, šiapus Atlanto viename svarbiausių džiazo centrų, Paryžiuje, skambėjo tais pačiais 1917 m. gimusio Henri Salvadoro atliekamos dainos. Universalus dainininkas buvo vienas prancūziškojo roko pradininkų ir puikus džiazo dainininkas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...