captcha

Jūsų klausimas priimtas

Geopolitinės grėsmės, su kuriomis pasaulis susidurs 2017-aisiais

Politikos ekspertai išskiria 2017-aisiais didžiausią nerimą keliančias grėsmes, tarp kurių svarbi – Rusijos ir NATO karinė konfrontacija, galinti kilti neplanuotai. Specialistai nurodo, kad milžiniškus padarinius pasaulio geopolitikai turėtų didelio masto teroristinė ataka JAV, tačiau jos tikimybė – vidutinė. Tikrai aišku, kad 2017-aisiais Europos Sąjunga turės išlaikyti ne vieną stabilumo testą, tarp kurių – rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje.
SIPA / Scanpix nuotr.
SIPA / Scanpix nuotr.

Išskiria septynias nerimą keliančias grėsmes

2016-ieji geopolitine prasme pasauliui buvo nepaprasti metai: „Brexit“, Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, nepavykęs karinis perversmas Turkijoje, Zikos viruso protrūkis Lotynų Amerikoje, teroristinės atakos, nesustabdomas karas Sirijoje, ir dar daugybė kitų pasaulį sukrėtusių įvykių, privertusių ne vieną sakyti, kad šie metai gal ir nebuvo katastrofiški, bet tikrai labai sudėtingi. Ko galima laukti iš 2017-ųjų? Šį kartą politikos ekspertai itin atsargiai vertina prasidėjusius metus, nes kai kurie 2016-ųjų įvykiai gali nenuspėjamai pakeisti pasaulio politiką.

Nevyriausybinė JAV organizacija „Council on Foreign Relations” atliko politikos ekspertų apklausą, kurioje buvo prašoma įvardyti naujaisiais metais galimus karinius konfliktus. Analitikai išskyrė septynias didžiausią nerimą keliančias grėsmes, tarp kurių atsidūrė ir galima NATO ir Rusijos karinė konfrontacija.

Teigiama, kad karinė konfrontacija tarp Rusijos ir NATO gali kilti neplanuotai ir būti išprovokuota nebetoleruotinų Rusijos veiksmų Rytų Europoje. Kremliaus kariniai veiksmai Sirijoje nenurodomi kaip galima karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO priežastis. Rimta krizė Šiaurės Korėjoje gali kilti dėl atominių ar tarpkontinentinių balistinių raketų testavimo, karinės provokacijos ar vidinio politinio nestabilumo. Ekspertai taip pat išskiria didelės kibernetinės atakos tikimybę prieš svarbius JAV objektus.

Taip pat spėjama, kad teroristinės grupuotės šiemet gali bandyti įvykdyti didelio masto ataką JAV arba jos sąjungininkėse. Visgi, ekspertai pabrėžia, kad tikimybė, jog šios prognozės virs realybe – vidutinė, tačiau bet kuris šis galimas įvykis turėtų milžiniškus padarinius pasaulio geopolitikai.

Organizacija išskiria ir tris įvykius, kurių reikšmė geopolitine prasme būtų vidutinė, tačiau jų tikimybė yra didelė. Spėjama, kad Afganistane, dėl suaktyvėjusių Talibano veiksmų, dar labiau išaugs smurtas, o šalies vyriausybė gali žlugti. Numatoma, kad 2017-aisiais intensyvės kovos ir smurtas tarp Turkijos ir kurdų karinių grupuočių tiek Turkijoje, tiek jos kaimyninėse šalyse. Galiausiai, ekspertai numato, kad Sirijoje karas toliau intensyvės, o tai lems išaugusi išorės jėgų parama šalyje kovojančioms grupėms. Pabrėžiama, kad naujaisiais metais išauga išorės jėgų karinės intervencijos galimybė.

Ekspertai taip pat nurodė, kad, jų manymu, kai kurie įvykiai 2017-aisiais praras svarbą. Pavyzdžiui, spėjama, kad šiemet iš dalies sumažės politinis nestabilumas Europos sąjungoje, kurį sukėlė pabėgėlių krizė, ar kad Irakas sugebės sumažinti grupuotės „Islamo valstybė“ keliamą grėsmę.

Nepaisant to, Europos Sąjunga 2017-aisiais turės išlaikyti ne vieną stabilumo testą. Pavasarį Prancūzijos laukia prezidento rinkimai. Spėjama, kad antrosios kadencijos sieksiantis François Hollande`as gali nepatekti net į antrąjį rinkimų ratą. Didžiausią nerimą kelia Nacionalinio fronto kandidatė Marine Le Pen, kuri, jei laimėtų rinkimus, neabejotinai padidintų populistinių dešiniųjų jėgų įtaką šalyje ir greičiausiai ragintų Prancūziją pasekti Didžiosios Britanijos pėdomis ir palikti ES.

Rugsėjį Vokietijoje taip pat vyks rinkimai. Po mėnesių spėlionių, kanclerė Angela Merkel pranešė, kad sieks ketvirtosios kadencijos. Nors, apklausų duomenimis, ji ir jos Krikščionių demokratų sąjunga turi rinkėjų palaikymą, kanclerė pripažino, kad rinkimai bus sudėtingi dėl išaugusių dešiniųjų populistinių jėgų Vokietijoje. Nėra abejonių, kad rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje taps didžiausiu ES tvirtybės patikrinimu, nes būtent šių dviejų valstybių vieninga politika yra centrinė bendrijos sėkmės dalis. 

Svarbiausius klausimus kelia Donaldo Trumpo valdymas

Vis dėlto, pasaulio politikoje svarbiausias 2017-ųjų klausimas – ko tikėtis iš naujojo JAV prezidento D. Trumpo. Nors spėjama, kad iš Baracko Obamos postą perimsiantis D. Trumpas nebebus toks drastiškas, kaip per rinkimų kampaniją, klausimų dėl jo veiksmų užsienio politikoje išlieka.

Pavyzdžiui, nerimą kelią D. Trumpo pažadas nutraukti susitarimą su Iranu dėl šio branduolinės programos. Pagal susitarimą, kuris laikomas esminiu B. Obamos užsienio politikos laimėjimu, Iranas sutiko sustabdyti branduolinės programos plėtrą, o tai užkirto kelią branduolinio ginklo kūrimui. Bet jei D. Trumpas ištesėtų savo pažadą ir nutrauktų susitarimą, kiltų naujų ginklavimosi varžybų Artimuosiuose Rytuose grėsmė, o tai turėtų neigiamų padarinių ne tik regionui, bet ir visam pasauliui.

Vis dėlto, jau šiandien aišku, kad nuo skambių savo žodžių ir pažadų D. Trumpas atsitraukia. Pavyzdžiui, prieš rinkimus kalbėjęs apie galimybę nutraukti bendradarbiavimą su NATO, šiandien naujai išrinktas prezidentas kelis kartus patikino apie tolesnį bendradarbiavimą su aljanso narėmis. Be to, ekspertai teigia, kad D. Trumpui naujuoju nacionalinio saugumo patarėju paskyrus atsargos generolą Maiklą Flynną, JAV lyderystė su sąjungininkais tik sutvirtės, o to būtent trūko B. Obamos prezidentavimo metais.

Neabejojama, kad viena pirmųjų D. Trumpo užsienio politikos užduočių bus peržiūrėti JAV vadovaujamos koalicijos veiksmus prieš teroristinę grupuotę „Islamo valstybė“. Vis dėlto, išlieka klausimas, kaip artimai bendradarbiauti su Rusija bus pasiruošęs D. Trumpas, ypač Sirijoje, kur Rusijos ir Irano karinė parama Sirijos režimui tapo esminiu Bašarą Asadą valdžioje išlaikiusiu veiksniu. Nors anksčiau D. Trumpas išreiškė savo susižavėjimą Vladimiru Putinu, centrinės žvalgybos valdybos vadovas Johnas Brennanas jau įspėjo naująjį prezidentą dėl grėsmių, kurias kelia Rusija.

Tai buvo ryškiausi politikos aspektai, į kuriuos pasaulio žiniasklaida labiausiai atkreipia dėmesį. Ekspertai sutinka, kad po tokių metų, kokie buvo 2016-ieji, bet koks politinis spėjimas dėl naujųjų metų ateities yra drąsus ir rizikingas. Visi pasimokė, kad net ir labiausiai užtikrintos prognozės gali būti klaidingos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...