captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokie verslo įvykiai 2016-aisiais Lietuvoje sulaukė didžiausio dėmesio

Praėjusiais metais iš naujienų srauto nedingo „Vilniaus energija“, gavusi 17 mln. eurų baudą už pažeidimus, itin dažnai kritikuoti „Lietuvos geležinkelių“ vadovai ir jų neskaidrūs sandoriai. Daug dėmesio sulaukė su alkoholiu susiję įvykiai – draudimas prekiauti juo degalinėse ar skelbti nuolaidas parduotuvėse, akcija „Rodom“. O vienas reikšmingiausių metų įvykių – Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ atėjimas į Lietuvą, suaktyvinęs prekybininkų konkurenciją, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Lietuvos verslo įvykius 2016-aisiais.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Naujienų sraute – „Vilniaus energija“

Po ilgų diskusijų, ginčų, nesutarimų ir protestų Seimas priėmė socialinį modelį, kurio viena iš svarbiausių dalių – naujas ir, kaip dažnai jį mėgta vadinti, liberalesnis Darbo kodeksas. Darbuotojų profesinės sąjungos rinkosi į protesto akcijas prie Vyriausybės, statėsi palapines ir sakė, jog taip įteisinama vergovė, nes iš darbuotojų atimamas saugumas, o darbdaviams suteikiama daugiau laisvių atleisti žmones, mokėti jiems mažesnes išeitines išmokas. Prezidentė priimtą Darbo kodeksą vetavo, tačiau Seimas nusprendė į tai nekreipti dėmesio. Tiesa, rudenį išrinkta valdžia nusprendė atidėti Darbo kodekso įsigaliojimą pusmečiui, kad būtų galima daugiau padiskutuoti su socialiniais partneriais. Tuo metu kai kurie darbdaviai ir investuotojų forumas sako, kad tai pakenks šalies įvaizdžiui ir atbaidys dalį investuotojų.

„Vilniaus energija“ šiemet taip pat nedingo iš naujienų srauto. Iš pradžių įmonė pateikė gyventojams sąskaitas už vadinamojo gyvatuko nepriemoką. Tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pareiškė, kad jokių nepriemokų gyventojai padengti neturėtų. Vėliau paaiškėjo, kad Vilniaus gyventojai už šilumą permokėjo daugiau kaip 24 mln. eurų. Po patikrinimo paaiškėjo, kad „Vilniaus energija“ į šilumos kainą įtraukė su šilumos gamyba nesusijusias reprezentacinės, konsultacinės ir socialinės veiklos išlaidas. Kainų komisija nusprendė, kad gyventojams turi būti sumažintos šildymo sąskaitos ir iki balandžio mėnesio grąžinti 8 mln. eurų.

BNS nuotr.

Be to, Vilniaus valdžia ketina per teismą reikalauti, kad šilumos energiją tiekianti „Vilniaus energija“ grąžintų dalį lėšų už šildymą, kai pirko biokurą kur kas brangiau nei rinkoje. Ieškinys paremtas Konkurencijos tarybos sprendimu, kad konkurencija rinkoje buvo ribojama. Konkurencijos taryba praėjusį gruodį paskelbė, kad „Vilniaus energija“ 2007–2011 m. buvo susitarusi su viena tiekėja tik iš jos pirkti biokurą ir tai galėjo turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams. Už pažeidimą įmonei buvo skirta 19 mln. eurų bauda, kurią teismas sumažino iki 17 mln. eurų ir šią savaitę areštavo „Vilniaus energijos“ lėšų, kad būtų užtikrintas baudos mokėjimas.

Projekte „Rail Baltica“ taip pat buvo šiokių tokių naujienų. Europine vėže ėmė riedėti traukinys iš Kauno į Balstogę Lenkijoje. Tiesa, kol kas jis važiuoja itin lėtai. Tačiau buvo iškilusi daug didesnė problema nei lėtai važiuojantis traukinys.  „Lietuvos geležinkeliai“ ilgai delsė ir nepasirašė viešųjų pirkimų sutarties, todėl iš pradžių Europos Komisija įspėjo, kad nutrauks 320 mln. eurų finansinę paramą projektui. „Lietuvos geležinkeliai“ vieninteliai savo parašu buvo nepatvirtinę sutarties dėl „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų tvarkos. Įmonės generalinis direktorius Stasys Dailydka sakė, kad sutartis nenaudinga geležinkeliams, nes ji bus atsakinga už „RB Rail“ padarytas klaidas. Galiausiai, sutartis pasirašyta.

„Lietuvos geležinkeliai“, dėl kurių vadovų kaltės ėmė strigti projektas „Rail Baltica“, šiais metais buvo stipriai supurtyti. Iš pradžių Europos Komisija dėl savavališko vėžės į Rengę išardymo įpareigojo Lietuvą arba atstatyti ruožą, arba reformuoti „Lietuvos geležinkelius“. Prezidentė taip pat viešai sukritikavo įmonės veiklą, pavadindama „Lietuvos geležinkelius“ valstybe valstybėje. Žiniasklaidoje itin dažnai kritikuoti įmonės vadovai ir jos neskaidrūs sandoriai. Galiausiai, įmone susidomėjo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Apie pasitraukimą iš pareigų pranešė ilgametis Lietuvos geležinkelių vadovas S. Dailydka. Toliau vykstant tyrimui, į viešumą ėmė kilti daug neskaidrių viešųjų pirkimų. Tyrimas vyksta toliau, todėl, matyt, „Lietuvos geležinkeliai“ pateks ir į 2017-ųjų įvykių apžvalgas.

Alkoholio draudimų įvairovė

Praėjusiais metais uždrausta prekiauti alkoholiu degalinėse. Kol dar vyko diskusijos, verslininkai nuolat grasino, kad jiems teks atleisti daug darbuotojų, jei negalės prekiauti svaigiaisiais gėrimais. Praėjus beveik metams po draudimo įsigaliojimo, verslininkai sako, kad vis daugiau degalinių tampa automatizuotos arba nebedirba naktį. Skaičiuojama, kad ir apyvarta jose sumenko maždaug trečdaliu.

Šiandien nei Naftos produktų prekybos įmonių asociacija, nei Lietuviškų degalinių sąjunga negali pasakyti, kiek tiksliai darbuotojų dėl šio sprendimo neteko darbo. Didieji degalinių tinklai plėtėsi, todėl žmonės, kuriuos galbūt būtų reikėję atleisti, buvo perkelti į naujas degalines. Tuo metu vis daugiau mažųjų degalinių diegia automatizuotas sistemas. Skaičiuojama, kad dėl alkoholio draudimo apyvarta sumenko maždaug trečdaliu, nes žmonės, kartu su alkoholiu nusipirkdavo ir užkandžių ar kitų prekių. Dėl sumenkusios apyvartos verslininkai apskritai atsisako parduotuvių degalinėse ir diegia savitarnos sistemas arba sutrumpina degalinės darbo laiką. Dažniausiai tokie pokyčiai pastebimi degalinėse, kurios yra atokiose vietose.

Įvykių, susijusių su alkoholiu, buvo ir daugiau. Iš pradžių prekybininkai pradėjo akciją „Rodom“. Kiekvienas žmogus, perkantis alkoholį, nepaisant jo amžiaus, privalėjo parodyti asmens dokumentą. Visuomenėje kilo pasipiktinimas. Žmonės keiksnojo Seimą, kad priima kvailus įstatymus, Seimo nariai gynėsi, kad tai prekybininkų iniciatyva, o prekybininkai skaičiavo beveik dešimtadaliu smukusius alkoholio pardavimus. Vis dėlto, prieš pat rinkimus, Seimo nariai priėmė įstatymą, draudžiantį tokias verslininkų iniciatyvas.

Lapkritį įsigaliojo draudimas skelbti apie bet kokias akcijas ir nuolaidas alkoholiniams gėrimams. Politikai tikisi taip sumažinti alkoholio vartojimą, o prekybininkai sakė, kad tokiu būdu tiesiog išnyks nuolaidos gėrimams, nes gamintojai nebebus suinteresuoti savo produkciją parduoti pigiau, jei tai nebus matoma. Tiesa, kai kurie prekybos centrai rado būdų, kaip pranešti pirkėjams apie pigesnius gėrimus, o sumanūs piliečiai sugalvojo ir programėlę, kuri leidžia patikrinti, ar tikrai prekei yra taikoma nuolaida.

BNS nuotr.

Išaugo konkurencija tarp prekybos tinklų

Vienu reikšmingiausių įvykių šiais metais neabejotinai galima tituluoti Vokietijos prekybos tinklo „Lidl“ atėjimą į Lietuvą. Birželį vienu labiausiai aptariamu įvykių tiek žiniasklaidoje, tiek prie pietų stalo tapo eilės prie naujųjų parduotuvių ir diskusijos, kas gi naujajame prekybos tinkle pigiau. Ir nors eilės greitai išnyko, euforija atslūgo, specialistai pripažįsta, kad konkurencija mažmeninėje prekyboje tikrai paaštrėjo.

Galbūt dėl šios išaugusios konkurencinės kovos  praėjusią savaitę patvirtinti jau kurį laiką sklandę gandai – prekybos tinklas „Rimi“ perka „Iki“ parduotuves. Po susijungimo, kuris prognozuojamas maždaug po metų, „Rimi“ taps antru didžiausiu prekybos tinklu Lietuvoje. „Rimi Lietuva“ įmonę „Palink“ įsigijo už beveik pusketvirto milijardo eurų. Tikimasi, kad dėl masto ekonomijos, po susijungimo „Rimi“ pavyks pirkėjams pasiūlyti mažesnes kainas. Šį sandorį dar turi patvirtinti konkurencijos taryba.

Dar apie vienas jungtuves prabilta bankų sektoriuje. Bankai „Nordea“ ir DNB nusprendė sujungti veiklą Baltijos šalyse. Rugpjūtį apie susijungimą pranešę bankai sakė, jog tikisi apimti didesnę teritoriją Baltijos regione ir pasiūlyti platesnį produktų pasirinkimą. Taip siekiama tapti pagrindiniu banku Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lietuvos komercinių bankų asociacija tada sakė, kad bankų sprendimas jungtis reiškia, jog toliau didėja koncentracija finansų sektoriuje, o klientai turi mažiau pasirinkimo. Tai, anot asociacijos, lemia vis griežtesnis bankų veiklos reguliavimas. Anot finansų analitikų, panašių žingsnių gali imtis ir kiti mažesni šalies bankai. „Nordea“ ir DNB susitarimą dar turi patvirtinti bankų veiklą ir konkurenciją prižiūrinčios institucijos. Tikimasi, kad sandoris bus baigtas iki 2017-ųjų vidurio. Iki susijungimo bankai veiks kaip iki šiol.

Šiemet Lietuvos bankas įpareigojo pasiūlyti klientams pagrindinę mokėjimo sąskaitą su būtiniausiomis paslaugomis už ne didesnį, nei Lietuvos banko nustatytas mokestis. Iš pradžių kalbėta apie du eurus, vėliau ši suma sumažinti iki 1,5 euro. Į mokėjimo paslaugų krepšelį įeis sąskaitos tvarkymo, mokėjimo kortelės išdavimo ir jos mokėjimo operacijų mokesčiai. Taip pat  – mokestis už grynųjų įnešimą ir išsiėmimą. Iki šiol už visas šias paslaugas kiekvienas bankas nustatydavo skirtingus įkainius. Centrinis bankas nustatys didžiausią leistiną šio krepšelio kainą, o jo sudėtį keis, jei keisis vartotojų įpročiai. Anot Lietuvos banko, tai padidins konkurenciją sektoriuje, nes klientas galės lyginti šių būtiniausių paslaugų kainas ir keisti banką, jei kitas pasiūlys geresnes sąlygas. Be to, nuo vasario bus nustatytas vienodas pinigų įskaitymo į sąskaitą mokestis ir jis negalės skirtis, priklausomai nuo banko. Tai reiškia, kad įmonės, gaunančios atsiskaitymus iš klientų į sąskaitą, galės turėti vieną sąskaitą viename banke. Nors bankai ir kredito unijos įpareigotos krepšelius pasiūlyti iki vasario, didžioji dalis komercinių bankų krepšelius pristatė jau šiemet.

BNS nuotr.

Be to, vieni bankai klientams jau pasiūlė, kiti pasiūlys artimiausiomis dienomis bekontaktes mokėjimo korteles. Tai įprastos mokėjimo kortelės, turinčios bekontaktę funkciją, kuri leidžia už nedidelius pirkinius atsiskaityti kortele tik prilietus prie skaitytuvo. Atsiskaitant už pirkinius, kurių suma neviršija 10 eurų, kortelės nereikia įstatyti į skaitytuvą bei rinkti PIN kodo. Taip sutrumpinamas apsipirkimo laikas.

Pieno sektoriui šie metai taip pat buvo gana sėkmingi, nes pasaulinės pieno supirkimo kainos augo. Kurį laiką visą pasaulį kankinusi pieno krizė, anot specialistų, ėmė trauktis. Tačiau dėl to ėmė brangti pieno produktai. Pirkėjai didesnes kainas parduotuvėse galėjo išvysti lapkritį. Prekybininkai sakė, kad pienas lentynose kainuoja maždaug dešimtadaliu brangiau. Tačiau gamintojai apie tai įspėjo dar rudens viduryje, nes vasarą pasaulio rinkose pradėjo kilti pieno supirkimo kainos. Skaičiuojama, kad žalio pieno supirkimo kaina ūgtelėjo perpus. Specialistai sako, kad pieno žaliava galutinio produkto kainoje sudaro tik dalį, todėl tada, kai pieno supirkimo kainos buvo smukusios, tai stipriai neatsispindėjo parduotuvių lentynose. Žaliavai ėmus brangti, išaugo produktų savikaina, todėl prekybininkai juos įsigyja brangiau. Manoma, kad artimiausiu metu žalio pieno supirkimo kaina pasaulio rinkose neturėtų kilti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...