captcha

Jūsų klausimas priimtas

Už skiepus turime būti dėkingi karvėms

Siaučiant vienai baisiausių XVIII a. ligų – raupams, ūkininkas Benjamine`as Jasty pastebėjo, kad šiam virusui gerokai atsparesni buvo pieno ūkių darbininkai. Dauguma jų buvo persirgę karvių raupais – kur kas mažiau pavojinga ligos forma.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Paėmęs pūlių iš karvių raupų pūslelės, jis apkrėtė žmoną ir vaikus. Jie greitai pagijo ir niekada nesirgo tikraisiais raupais.

Anglų kaimo gydytojas Edwardas Jenneris atliko pirmąjį skiepą istorijoje. Berniukui, persirgusiam karvių raupais, gydytojas įleido tikrųjų raupų pūlių ir šis nesusirgo. E. Jennerio išrastas būdas naudoti gyvus virusus skiepams taikomas iki šiol.

Pirmoji dirbtinė veja buvo padengta Hjustono beisbolo stadione

Hjustono stadiono, kitaip dar vadinamo „Žvaigždžių kupolu“, atidarymas buvo didelis įvykis beisbolo gerbėjams Amerikoje – tai buvo pirmas uždaras stadionas su oro kondicionavimo sistema. Iki tol buvusiuose stadionuose žiūrovus ir sportininkus kankino didžiulis karštis bei visur skraidantys mašalai.

Nors arena buvo puiki, architektai pagalvojo ne apie viską – stiklinės stadiono stogo konstrukcijos spindėjo saulėje, akino žaidėjus ir šie negalėjo matyti, kur skrieja kamuolys. Stiklines dalis netrukus nuspręsta perdažyti pilka spalva. Sportininkai žaidė kur kas geriau, bet netrukus dėl saulės šviesos trūkumo ėmė džiūti stadiono žolė. Modernusis „Žvaigždžių kupolas“ virto dulkių dubeniu.

Tuo metu viena chemijos bendrovė ėmėsi gaminti naują sintetinę medžiagą, kuri priminė gerai išpuoselėtą veją. Tuoj pat nuspręsta šia danga pakeisti išdžiūvusią stadiono žolę. 1966 m. Hjustono beisbolo stadione pristatytą pirmąją dirbtinę veją sporto žurnalistai pavadino Žvaigždžių veja.

„Karmen“ šokiravo „padoriąją“ Paryžiaus publiką

1875 m. Paryžiaus operoje įvyko Georges`o Bizet „Karmen“ premjera. Spektaklio pradžią lydėjo daug žadantys plojimai ir ovacijos. Jau po pirmojo veiksmo visi puolė sveikinti tada dar niekam nežinomą kompozitorių. Tačiau, spektakliui įpusėjus, publikos entuziazmas atslūgo, o ketvirtajame veiksme  salėje padvelkė šaltukas.

Kas gi atsitiko? Ogi tai, kad „padoriąją“ Paryžiaus operos publiką šokiravo laisvo elgesio mergina, nusikaltėlis Chose ir kontrabandininkai, o žmogžudystė garbingų damų ir jų dukrų akyse buvo tiesiog nepateisinama.

Paryžių apėmė šventuoliškas pasipiktinimas. Muziką vadino „triukšmu“, kaltino autorių talento stoka ir įžūlumu, o laikraščiai rašė: „Kokia tiesa! Bet... koks skandalas!“

Kilęs ažiotažas suintrigavo tuos, kurie dar nebuvo matę operos, todėl teatras vėl pradėjo rodyti spektaklį, o po kurio laiko pasikeitė ir publikos nuomonė. G. Bizet, sukrėstas tokios reakcijos, susirgo angina ir po trijų mėnesių ligos mirė. Mirė eidamas 37-uosius, nežinodamas, kad jo „Karmen“ pelnė jam nemirtingumą.

Sakalų medžioklė ir politika

Viduramžiais medžioklė buvo populiariausias kilmingųjų laisvalaikio leidimo būdas. Prašmatniausia ir prestižiškiausia buvo sakalų medžioklė. Vienas žymiausių viduramžių monarchų Romos imperatorius Frydrichas II net buvo parašęs knygą „Apie medžiojimo su sakalais meną“.

Lietuvos valdovai taip pat buvo pagarsėję medžioklės mylėtojai. Lietuvos ir Rusios miškuose būta specialių dvarų, kuriuose buvo veisiami ir prižiūrimi sakalai. Medžioklės ūkiui vadovavo specialūs pareigūnai – sakalininkai, o Stepono Batoro laikais Gardine buvo įsteigta speciali sakalų priežiūros mokykla.

Sakalų medžioklė vaidino svarbų vaidmenį ir diplomatijoje. Lietuvos valdovai ir Vokiečių ordino magistrai taikos metu leisdavo vieni kitiems medžioti savo teritorijose. O sakalų dovanojimas tapo savita diplomatijos forma. Egzistavo nerašytos taisyklės, pagal kurias dovanojamų sakalų vertė ir skaičius atspindėjo apdovanojamo asmens rangą.

Brangių sakalų ir juos lydinčių sakalininkų kelionės atskleidžia Europos dvarų tarpusavio ryšius. Antai 1409 m. balandį didžiojo magistro dvarą pasiekė Vytauto tarnų atgabenti keli sakalai, tarp kurių buvo itin vertingas baltasis sakalas. Savo ruožtu magistras šias dovanas persiuntė Burgundijos hercogui ir taip nutiesė tiltą tarp Lietuvos ir tolimosios Burgundijos. 

Parengta pagal LRT RADIJO eteryje skambėjusią medžiagą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...