captcha

Jūsų klausimas priimtas

Internete paviešintos informacijos panaikinti beveik neįmanoma

Kartais panaikinti į internetą įkeltos informacijos beveik neįmanoma, LRT RADIJUI sako informacinių technologijų ekspertas Džiugas Paršonis. Pasak jo, kliūtis gali sudaryti tai, kad svetainė nebėra administruojama ar pasikeitė jos administratoriai. Specialisto teigimu, geriausios apsaugos priemonės – saugoti specialius laiškus, kuriuos siunčia internetinė svetainė, ir visada pagalvoti, kokią informaciją ketinama paviešinti.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Į LRT RADIJĄ kreipėsi klausytojas, kuris tvirtina negalintis panaikinti komentaro, kurį prieš penkerius metus parašė interneto svetainėje skundai.lt. „Prieš penkerius metus svetainėje skundai.lt parašiau neigiamą atsiliepimą apie blogai man suteiktą paslaugą. Jame paminėjau žmogaus, atlikusio darbą, pavardę. Dabar su šiuo žmogumi viską išsiaiškinome, susitaikėme, todėl norėčiau skundą pašalinti, nes jis kenkia tolimesnei jo veiklai, tačiau negaliu to padaryti, nes svetainė skundai.lt prašo kodo, kurį buvo suteikusi rašant atsiliepimą. Deja, tą kodą pamiršau. Bandžiau ieškoti svetainės administratorių, bet nesėkmingai. Jie kažkodėl yra pasislėpę“, – laiške tvirtina klausytojas.

Surasti administratorius beveik neįmanoma

Anot D. Paršonio, kuo toliau, tuo dažniau pasitaiko istorijų, kai žmonės iš įvairių svetainių nori ištrinti anksčiau pačių paviešintą turinį. „Dabar visi daugiausia „Facebook“ arba „Twitter“ naudojamės, bet prieš tai dar buvo kiti tinklaraščiai, socialiniai tinklai: „MySpace“, skundai.lt, one.lt, kur žmonės rašė, talpino nuotraukas. Šios svetainės dabar jau nunykusios, dažnai ir savininkai pasikeitę. Prieiti prie tų duomenų, kažką ištrinti, pašalinti labai sudėtinga“, – tikina ekspertas.

Jis priduria – kartais panaikinti į internetines svetaines įkeltą informaciją praktiškai neįmanoma. Tokia situacija, pasak D. Paršonio, yra ir skundai.lt atveju: „Man nepavyko gauti greito tiesioginio kontakto su tos svetainės administratoriais. [...] Tai padaryti sudėtinga, kai pačioje svetainėje nėra nurodytas joks kontaktinis adresas. Jo tenka ieškoti per talpintoją.“

D. Paršonio aiškinimu, talpintojai gali veikti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tad su jais taip pat nėra lengva susisiekti. Taip pat, priduria D. Paršonis, tokių keblumų gali kilti, kai svetainės administratorius yra užsienyje.

Eksperto teigimu, jeigu svetainė, norint panaikinti įrašą, reikalauja specialaus slaptažodžio, kurį atsiuntė tą informaciją talpinant, tai negarantuos, kad įrašas bus ištrintas. „Turėkime galvoje, kad svetainės kartais dėl saugumo sunaikina arba pakeičia [kai kuriuos kodus]. Vienas dalykas, kuris galėtų pagelbėti tokiais atvejais – išsaugoti visus laiškus, kuriuos gauname“, – pataria D. Paršonis.

Ragina saugoti laiškus

D. Paršonio pastebėjimu, paprastai žmonės linkę ištrinti laiškus, gaunamus iš svetainių, jose registruojantis, tačiau to daryti nereikėtų. „Gauname patvirtinantį laiškelį, kartais su slaptažodžiu, kartais tiesiog su nuorodomis, kur tą slaptažodį ar kažkokį kodą galima atnaujinti, gauti kitą. Šiuos dalykus iš tikrųjų reikia labai saugoti. Žinoma, lengva kalbėti, žiūrint atgal, bet bent jau tiems, kas iki šiol nenudegė šiuos laiškus labai svarbu išsaugoti“, – akcentuoja ekspertas.

Jis sutinka – jei laišką vis dėlto ištrynėte, gali padėti svetainėje sukurta nuoroda, kurią galima paspausti, kai slaptažodį ar kitokį jums atsiųstą kodą pamirštate. Tačiau, tvirtina D. Paršonis, ne visos svetainės siūlo tokią galimybę.

„Jeigu tokios galimybės nėra, situacija iš tikrųjų labai kebli. O taip iš tikrųjų gali atsitikti tais atvejais, kai aktyviai su ta svetaine nėra nieko daroma, ji laiko reklamos tikslais ar laukiama geresnių laikų. Tada administratoriai nėra tie žmonės, kurie prižiūri, vysto, rūpinasi santykiais su klientais, vartotojų aptarnavimu“, – atkreipia dėmesį D. Paršonis.

Jo tvirtinimu, tokiais atvejais kartais nėra kitos išeities, kaip prašyti, kad į situaciją įsikištų teisėtvarkos institucijos.

Susidūrus su panašia situacija D. Paršonis taip pat siūlo galimybę kreiptis į „Google“. Įrašas nebūtų panaikintas iš svetainės, tačiau, ieškant informacijos, jis nebūtų siūlomas paieškoje. „Tačiau tai labai sudėtinga. Tokiu atveju būtų geriau kreiptis ne teksto autoriui, o tam žmogui, kuriam tas tekstas neįtinka. Jis gali pasakyti, kad tai netiesa, tai buvo seniai, „aš dabar jau viską kitaip darau“. Galbūt toks įrašas patektų teisės būti pamirštam kategoriją“, – svarsto D. Paršonis.

Panaikinti informaciją įstatymais leidžia tik tam tikrais atvejais

Pasak Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktoriaus Ryčio Rainio, galimybė reikalauti panaikinti informaciją iš internetinės svetainės ar visą svetainę, galima tik tam tikrais atvejais.

„Kas liečia Ryšių reguliavimo tarnybą, tai mūsų kompetencija daugiau yra kibernetinis saugumas. Yra galimybė ir tarnyba turi teisę reikalauti pašalinti svetainę arba jos turinį, kai tai susiję su nelegalia informacija. Pagal įstatymus, nelegali informacija yra ta, kuri susijusi su vaikų seksualiniu išnaudojimu, rasine nesantaika, ksenofobiją kurstanti informacija ir pan.“, – nurodo R. Rainys.

LRT RAIJO klausytojo apibūdintas atvejis, pastebi R. Rainys, nepatenka į šią kategoriją. „Visos svetainės, žinoma, uždaryti negalima. [...] Yra vartotojų, kuriuos reikia informuoti, šviesti, kad informacijos paviešinimas internete iš esmės lieka visam laikui, todėl reikia labai jautriai rinkti informaciją ir internete teikti kuo mažiau tiek savo, tiek kitų asmenų informacijos.

Pasak Duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino, svetainių, kuriuos nėra administruojamos taip, kaip turėtų, yra labai daug, todėl situacija, kai vartotojas negali panaikinti seniau įkeltos informacijos, nėra tokia reta.

 „Kaip minėjau, tos svetainės yra pakabintos, jos veikia ar jų veikla sustabdyta. Jų yra labai daug. [...] Jei būtų lengva nustatyti, fiksuoti visus interneto dalyvius, kurie tvarko tuos duomenis, tvarko svetaines, viskas būtų labai paprasta, tačiau ar tai būtų internetas?“ – svarsto A. Kunčinas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, susidūrus su tokia situacija, kreiptis į „Google“ galima, tačiau tai nebus ilgalaikis problemos sprendimo būdas.

 „Galiu pateikti konkretų atvejį. Į mane kreipėsi vienas mūsų Lietuvos pilietis, apie kurį buvo parašytas straipsnis viename Lietuvos laikraštyje. Teismas pripažino, kad tas straipsnis šmeižikiškas. Jis kreipėsi į „Google“, kur jam pasakė – siekite, kad būtų panaikintas pirminis šaltinis, kai nebus pirminio šaltinio, mes nerodysime kelio. Kol yra pirminis šaltinis, ištrinami keliai, bet jie vėl atsistato, jei išlieka pirminis šaltinis. Visais atvejais svarbu panaikinti ne „Google“ kelią“, – pabrėžia A. Kunčinas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...