captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl tam tikros dainos įstringa galvoje

Jei duodame valią mintims, jos gali greitai nuklysti ir pasiimti tam tikrą muzikinę informaciją – labiausiai įstringa muzika, kuri turi tekstą, skambėjo neseniai ar labai dažnai. Taip LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, muzikos psichologas Rytis Ambrazevičius. Anot jo, ne visuomet įsiminusi daina nemaloni: „Kai kada mūsų pasąmonė bando užpildyti monotoniją ir būties nykumą, įvesti malonų elementą.“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Toks reiškinys – individualus

Ar pažįstamas jausmas, kai galvoje nuolat skamba ta pati melodija? Su šia situacija bent kartą per savaitę susiduria 90 proc. žmonių. Toks reiškinys vadinamas įstrigusios dainos sindromu, kognityviniu niežuliu arba ausų kirminu (angl. earworm).

Neretai priežastys, kodėl įsimename tam tikras dainas, susijusios su tekstu ar ypatingais melodijos elementais, kaip, pavyzdžiui, grupės „Deep Purple“ daina „Smoke On The Water“.

Arba grupės „Journey“ dainos „Don`t Stop Believin`“ priedainis.

Pasak R. Ambrazevičiaus, įstrigusi daina – išgirsta neseniai arba labai dažnai girdima: „Tos melodijos turi būti nesudėtingos, bet ir ne pernelyg paprastos. Pagal atliktus tyrimus, labiausiai įstringa muzika, kuri turi tekstą. Dažniausiai prisikabina muzikėlė, skambėjusi visai neseniai ar labai dažnai.“

Pašnekovo teigimu, šis reiškinys yra naudingas formuojant radijo stočių programas. „Nes programos formuojamos būtent pagal tą patį požymį – kad tai būtų melodijos, kurios prisikabina. Turi būti kažkas tokio, kas netikėta, nauja. Tarkim, koks nors skubus ritmas ar sinkopavimas“, – aiškina specialistas.

Vis dėl to, reiškinys dažniausiai – labai individualus. Daina ar jos fragmentas prisimenamas pagalvojus apie kadaise patirtą įvykį, mintims nuklydus į seniau aplankytą vietą. Pasak R. Ambrazevičiaus, jei tam tikra vieta susijusi su melodija, vairuojant pro ten melodija ir prisikabins: „Kartais tai vyksta ir sąmoningai, bet dažnai mums visai to nenorint, nesuvokiant, mūsų klajojančiose mintyse. Jei duodame joms valią, tikslingai nedirbame su mąstymu, mintys gali greitai nuklysti ir pasiimti tam tikrą muzikinę informaciją.“

Kartais tai pozityvu

Londono universiteto atliktas tyrimas rodo, kad ausų kirmino sindromą dažnai patiria tie, kurie, klausydamiesi muzikos, dainuoja kartu. Tačiau pasak R. Ambrazevičiaus, tai nebūtinai turi būti nemalonus reiškinys.

„Mano atveju tai dažniausiai pozityvu. Nedažnai susiduriu su melodijomis, kurios mane erzina. Kaip tik, yra tokių mūsų pačių minčių, pasąmonės pastangų, kurios bando užpildyti tą monotoniją ir būties nykumą, įvesti malonų elementą. Nustatyta, kad neigiamus kognityvinius niežulius pasigauna žmonės, kurie kenčia nuo nevalingo kažko kartojimo – pavyzdžiui, kelis kartus patikrina, ar uždarytos durys“, – tvirtina R. Ambrazevičius.

Mokslininkai, tyrinėję šį reiškinį, siūlo įvairius būdus, ką daryti, jei daina jau įkyrėjo. Pamiršti pasąmoningą dainos mėgdžiojimą gali padėti nesudėtinga veikla ar net kramtomosios gumos kramtymas.

R. Ambrazevičius sako, kad reikalinga informacija, kuri „permuštų“ įstrigusią dainą: „Reikia bandyti dainuoti kitą dainą. Jei šalia yra radijas ar kitas garso šaltinis, reikia klausytis kitokios muzikos. Nes reiškinio priežastimi gali būti ir tai, kad kažkoks muzikinis gabalėlis nebuvo užbaigtas – tai sukelia norą ją kartoti.“

Tokiu atveju, anot profesoriaus, dainą reikia išklausyti iki galo. „Su W. A. Mozartu susijęs toks anekdotinis atvejis. Jo vaikai aukštu žemiau grodavo gamą jos nepabaigdami. W. A. Mozartas, labai supykęs, bėgdavo jos pagroti iki galo, nes jam tai įstrigdavo. Taip yra tuomet, kai leidžiame mintims klajoti. Jas sukoncentruoti gali padėti nesudėtingų uždavinių, sudoku ar kryžiažodžių sprendimas“, – tikina pašnekovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...