captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvardijo pagrindinę vienkartinių puodelių problemą – tai svarbu dėl išteklių

Vienkartinių puodelių apmokestinimo klausimas aktualus ne tik dėl atliekų vengimo, bet ir dėl išteklių, LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantė Valdonė Daugėlaitė. Anot jos, svarbu tai, kad pagaminti vienkartines pakuotes naudojami senkantys ištekliai, nors tos pakuotės po vieno panaudojimo ne perdirbamos, o tiesiog išmetamos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pirmadienį paskirtojo aplinkos ministro Kęstučio Navicko išsakyta mintis, kad vienkartiniai plastiko ar popieriaus puodeliai gali būti apmokestinti euru už vienetą, šokiravo šalyje veikiančių kavinių tinklų atstovus. Vėliau K. Navickas patikino, kad mokestis nebus įvestas.

Iš perdirbtų puodelių ketina gaminti ekologiškas plokštes

KTU Inžinerijos instituto doktorantė Valdonė Daugėlaitė pabrėžia – vienkartinis puodelis tėra pavyzdys: „Yra daugybė kitų vienkartinių pakuočių, kurios naudojamos masiškai, o jų struktūra lygiai taip pat problemiškai perdirbama. Perdirbimo galimybių yra įvairiausių, tačiau prioritetu išlieka pakuočių atliekų susidarymo vengimas. Svarbiausia – atliekų prevencija, todėl ministro pasiūlytas mokestis už pakuotę būtent ir skatintų atliekų prevenciją.“

Specialistės nuomone, šiuo metu mes neturime, kur panaudoti vienkartinių puodelių, todėl geriausias pasirinkimas – daugkartinės taros naudojimas. V. Daugėlaitė sutinka – pasiūlytas 1 eur. Mokestis nėra mažas, tad geriausia būtų kalbėtis su ekonomistais, kokia suma būtų optimali.

„Atsiradus panaudojimo galimybėms, depozitas už vienkartinį puodelį būtų tikrai teisinga tiek gamintojų, tiek vartotojų atžvilgiu, nes tada finansinė atsakomybė už atsakingą vartojimą būtų perkelta būtent vartotojui. Jis galėtų rinktis, ar mokėti daugiau ir išmesti pinigus į šiukšliadėžę, ar mokėti mažiau, naudojant daugkartinę tarą, ar vartoti atsakingai ir grąžinti pakuotę bei atgauti sumokėtą depozitą“, – aiškina specialistė.

Ji priduria – greitai Lietuvoje turėtų atsirasti kombinuotų pakuočių perdirbimo linija. Būtent tokioms pakuotėms priskiriami ir vienkartiniai puodeliai. Iš šių perdirbtų atliekų būtų gaminamos ekologiškos statybinės plokštės.

„Mokestis už vienkartinius puodelius ar kitas vienkartines pakuotes, manau, tik paskatintų vartotoją teisingai rinktis“, – daro išvadą V. Daugėlaitė.

Anot jos, vis dėlto vartotojams turėtų būti suteikiama galimybė pasirinkti, bet neturėtų būti sudaromos sąlygos, sumokėjus už vienkartinį puodelį, jį išmesti bet kur. „Tai nėra vien tik atliekų klausimas. Toks masinis pakuočių vartojimas prisideda ir prie išteklių problemos – senkantys ištekliai naudojami pagaminti vienkartines pakuotes, kurios po vieno naudojimo šalinamos, deginamos arba turi būti kažkaip perdirbamos. Tam reikalinga energija ir kiti ištekliai. Tai truputį didesni klausimai negu tik atliekų“, – akcentuoja V. Daugėlaitė.

Vienakrtiniams puodeliams siūlo specialų konteinerį

Pasak VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ direktoriaus Gintaro Varno, norint gerinti vienkartinių puodelių perdirbimo situaciją, didesnį dėmesį reikėtų kreipti į konteinerinę sistemą, o ne į užstato sistemą. „Reikia daugiau viešų konteinerių, kur žmonės galėtų išskirstyti įvairių rūšių pakuotes“, – siūlo G. Varnas.

Jis priduria – kalbant apie užstato sistemą, į ją būtų galima įtraukti kitokių pakuočių, pavyzdžiui, stiprių alkoholinių gėrimų stiklinę tarą, tetrapakus. „Jau atlikome pradinę analizę. Išgirdome mintis ir vykdėme galimybių studiją, ar ta mūsų infrastruktūra yra pritaikyta kažkokiom kitoms pakuočių rūšims priimti, koks būtų galimas rezultatas“, – nurodo G. Varnas.

Jis antrina V. Daugėlaitei – vienkartinis puodelis tebūtų vienas iš pavyzdžių, kuris galėtų paskatinti vartotojus pasirinkti kitokią pakuotę. G. Varno tvirtinimu, neretai pasitaiko atvejų, kad žmonės kavą įsigyja vienkartiniame puodelyje, tačiau ją geria toje pačioje kavinėje. Pritaikius mokestį už vienkartinius puodelius, žmogus dažniau pasirinktų keramikinį puodelį.

Kitokios nuomonės laikosi kavinių tinklo „Vero Cafe“ valdybos pirmininkas Darius Vėželis: „Mintis gera, bet reikia šnekėti ne apie apmokestinimą, o apie pačios problemos sprendimą. Jeigu pažiūrėsime į miesto gatves, tai nematau nei Kaune, nei Vilniuje šiukšliadėžių, į kurias būtų galima išmesti popierių ir plastiką. To nėra. Gal pradėkime nuo infrastruktūros ir viso kito, o ne nuo mokesčių.“

Jo įsitikinimu, net ir sumokėjus mokestį už vienkartinius puodelius problema nebūtų sprendžiama, nes panaudoti puodeliai vis tiek nebūtų perdirbami.

Aplinkos ministras K. Navickas savo „Facebook“ paskyroje patikslino, kad neturėjome omenyje, jog ketinama apmokestinti vienkartinius puodelius. „Kalbėdamas apie atliekų tvarkymo prioritetus, paminėjau, kad labiausiai pageidautinas atliekų tvarkymo būdas – atliekų vengimas. Kaip galima pavyzdį nurodžiau, kad atliekų vengimui skatinti galėtų atsirasti realus mokestis, pavyzdžiui, už vienkartinius kavos puodelius. Kaip bebūtų galiu nuraminti ir patikinti, kad nei rytoj, nei po savaitės ar mėnesio vienkartinių puodelių niekas neapmokestins. Kavos mėgėjai, būkite ramūs, tokie sprendimai nėra ir nebus priimami – štai taip sugalvojau ir padariau. Eisime visi diskusijos, dialogo, argumentų pateikimo ir viešinimo keliu, o iš esmės džiaugiuosi, kad diskusija prasidėjo“, – savo paskyroje rašė K. Navickas.

Taip pat jis tvirtino per antradienį vykusį Seimo posėdį, kuriame dar kartą užtikrino, kad vienkartinių puodelių neketinama apmokestinti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...