captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl dopingo tikrinami ne visi Lietuvos sportininkai

Dopingu gali būti laikomi ne tik konkretūs vaistai, bet ir įvairūs metodai, pavyzdžiui, deguoninės procedūros ar kraujo perpylimas, LRT RADIJUI sako Lietuvos antidopingo agentūros Medicinos srities vadybininkė daktarė Rūta Banytė. Anot jos, norint užtikrinti, kad sportininkai nevartoja dopingo, naudojama ADAMS sistema, kurioje sportininkai turi pateikti informaciją, kur bus kiekvieną dieną, jei kontrolieriai nuspręstų netikėtai juos patikrinti. Tačiau tokių sportininkų Lietuvoje nėra itin daug – tikrinami ne visi.
B. Virbalytė-Dimšienė. AFP/Scanpix nuotr.
B. Virbalytė-Dimšienė. AFP/Scanpix nuotr.

Atsisakymas atlikti testą prilygsta dopingo vartojimui

Anot Lietuvos antidopingo agentūros laikinosios vadovės Kristinos Jagminienės, sportininkų, nuolat tikrinamų dėl dopingo, sąrašas nėra didelis, atsižvelgiant į tai, kiek Lietuvoj yra sportininkų: „Sąrašas pagal Lietuvos mastą nėra didelis, bet mes atliekame papildomus testus. Tai užsakomieji testai. Turime kažkokių įtarimų papildomiems sportininkams. Per metus susidaro apie 100 testų.“

K. Jagminienės teigimu, tai dažniausiai nuolat tikrinami sportininkai yra tie, kurie laikomi aukšto meistriškumo sportininkais, užima aukštas vietas.

Lietuvos antidopingo agentūros Medicinos srities vadybininkė daktarė R. Banytė priduria – analizuojant biologinius sportininkų rodiklius, sudaromi testuotinų sportininkų sąrašai.

Pasak K. Jagminienės, atlikti visų Lietuvos sportininkų dopingo testus būtų per brangu, todėl pasirenkami tik olimpines rinktines pretenduojantys sportininkai. Ji pateikia pavyzdį – visi sportininkai, vykę į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, buvo testuojami dėl dopingo.

Abi specialistės tvirtina – jų praktikoje nėra pasitaikę, kad sportininkai atlikti dopingo testo nesutiktų. „Ne visi džiaugiasi mus matydami, bet tokių atvejų, kad sakytų „ne, aš testo neatliksiu“, nėra, nes jie žino, kad atsisakius duoti mėginį tai taip pat traktuojama kaip teigiamas testas“, – sako R. Banytė.

Ar vaistus sportininkui galima vartoti, sprendžia komisija

Pašnekovių aiškinimu, sportininkai, tikrinami dėl dopingo vartojimo, privalo registruotis antidopingo administracijos ir valdymo sistemoje (ADAMS). „Tai bendra sistema, kurią gali matyti pats sportininkas, Nacionalinė antidopingo agentūra, tarptautinės federacijos. Ten registruojami visi rezultatai. Toje sistemoje yra patalpinami visi laboratorijos tyrimų analizės rezultatai“, – nurodo K. Jagminienė.

Sistemoje sportininkai taip pat turi registruoti savo buvo vietas, pateikti leidimų vartoti vaistus formas. Pastarąsias, R. Banytės teigimu, sportininkai pildo tam, kad gautų agentūros leidimą vartoti jiems reikalingus vaistus, nes kai kurios medžiagos, esančios vaisgtuose, yra įtrauktos į draudžiamų medžiag sąrašą.

„Pavyzdžiui, insulinas draudžiamas, tačiau tikrai yra jaunų sportininkų, kurie serga cukriniu diabetu (ar pirmo, ar antro tipo). Jie nori tęsti savo sportininko karjerą. Tuomet jiems išduodamas leidimas, kad jie gali vartoti šį vaistą ir gali sportuoti“, – tvirtina R. Banytė.

Kokius vaistus sportininkui leistina vartoti, nusprendžia gydytojų ekspertų komisija. „Jie nagrinėja sportininko pateiktus dokumentus – tiek ligos išrašus, tiek tyrimo rezultatus. Jie nusprendžia – gali ar negali“, – sako specialistė.

Apie tai, kur bus kiekvieną dieną, sportininkas informuoja ADAMS

ADAMS sistemą sportininkai turi pildyti kas ketvirtį, t. y. kas tris mėnesius. Sistemoje jie turi nurodyi, kur bus kiekvieną dieną. Tai reikalinga tam, kad pasirinktu laiku jos galėtų aplankyti specialistai netikėtam dopingo patikrinimui.

„Dažniausiai tai būna rytinis laikas. Tai nėra sudėtinga, nes buvimo vietą reiką nurodyti vienos valandos intervale, pavyzdžiui, kur sportininkas bus 6–7 val. ryto, kurioje būtent vietoje mes jį galime rasti“, – paaiškina K. Jagminienė.

Ji priduria – jei sportininko planai vis dėlto pasikeičia, jis gali pakeisti ir buvimo laiką sistemoje, o, jeigu tam nebėra laiko ar galimybių, jis gali tiesiog paskambinti į agentūrą ir apie tai informuoti specialistus.

Dopingas – nebūtinai konkretus vaistas

Anot R. Banytės, kas yra dopingas, galima apibrėžti įvairiai, tačiau nereikėtų galvoti, kad tai yra koks nors konkretus vaistinis preparatas. „Dopingą galima apibrėžti įvairiai. Daugiausia tai yra draudžiamos medžiagos, kurios gali pagerinti arba pagerino sportininko pasirodymą, nesutampa su sportine dvasia, gali pakenkti arba kenkia sportininko sveikatai. Tai pagrindiniai trys „banginiai“, ant kurių laikosi būtent tas apibrėžimas, kas yra dopingas“, – sako R. Banytė.

Jos aiškinimu, dopingu gali būti laikomas ne tik medikamentinis preparatas, bet ir įvairios susdedamosios vaistų medžiagos ar metodas, pavyzdžiui, kraujo perpylimas ar deguonies terapijos. „Neįsivaizduokite, kad, jeigu kažkas pakvėpavo, tai jau yra draudžiama, yra kitų būdų įvesti deguonį. Taip pat draudžiama keisti šlapimą, trukdyti dopingo kontrolei“, – nurodo R. Banytė.

Specialistės tvirtinimu, jei sportininkas per metus tris kartus neužpildo ADAMS sistemos, tai taip pat laikoma prasižengimu, todėl sportininkai baudžiami taip pat, kaip už dopingo vartojimą.

Sportininkui davus šlėpimo mėginį, pagal kurį tiriamas dopingo vartojimas, mėginys vežamas į laboratoriją Lenkijoje. Lietuvoje tam tinkamos laboratorijos nėra.

Lengvaatletė net ir vaistus nuo slogos tikrina sistemoje

Lengvaatletė Brigita Virbalytė-Dimšienė įsitikinusi – sportininkų bendravimas su Antidopingo agentūra turi būti paremtas bendradarbiavimu, o ne prievole: „Kova su dopingu yra ne tik antidopingo agentūrų reikalas, bet visų švarių sportininkų, trenerių, kurie nori garbingai kovoti varžybose ir nepasitelkti nelegalių būdų.“

B. Virbalytė-Dimšienė tvirtina – visų medikamentų, medžiagų ar metodų, kurie laikomi dopingu, sportininkai tikrai negali žinoti, nes jų yra labai daug. Be to, kai kurios draudžiamos medžiagos gali įeiti į daugelio vartojamus vaistus, pavyzdžiui, naudojamus gydyti peršalimą.

„Net užėjus slogai sistemoje pasiieškau kažkokių lašelių ir iš karto išmeta to vaisto pavadinimą bei informaciją, ar jis leidžiamas, ar neleidžiamas, ar jį galima vartoti su gydytojo leidimu. Iš tikrųjų tai – labai paprasta sistema. Tiesiog į paieškos langelį įsivedi medikamento ar vaisto pavadinimą ir randi atsakymą. Kiekvieną kartą sąrašas papildomas“, – pasakoja B. Virbalytė-Dimšienė.

Antidopingo agentūra draudžiamų preparatų sąrašą skelbia savo puslapyje ir savo socialinių tinklų paskyrose. „Iš tikrųjų informacijos tikrai daug. Sportininkui tereikia noro [tą informaciją pasižiūrėti – LRT.lt] Jeigu jis iš tiesų kovoja švariai, informacijos, kaip tai daryti, tikrai netrūksta“, – tikina lengvaatletė.

Ji neslepia – daugiausia laiko vis dėlto atima ADAMS sistemos pildymas. Tačiau, kaip teigia B. Virbalytė-Dimšienė, tai neužtrunka itin ilgai – jei sistema pildoma jau ne pirmą kartą, procesas gali užtrukti apie 15 min.

„Paskui, kai kažkur išvyksti neplanuotai savaitgaliui ar įvyksta neplanuotos varžybos, tai tiesiog papildai tuos langelius, pakeiti namų vietą į varžybų vietą ar į neplanuotos kelionės vietą. Tai tikrai užtrunka minutę ar dvi, nėra problemos. Tiesiog reikia noro“, – tvirtina sportininkė.

Ji prisimena, kad naudjantis sistema teko susidurti ir su kurioinėmis situacijomis: „Pas mane pačią į namus yra atvažiavę 6 val. ryto, nes sistemoje automatiškai man tą laiką kompiuteris parodė – 6–7 val. Tai buvo ADAMS sistemos pildymo pradžia. Kažkaip tiesiog užpildžiau 6 val. ryto ir sulaukiau antidopingo kontrolierių. [...] Tikrai nebuvo kažkokio pasipiktinimo, kad 6 val. ryto svetimi žmonės pasibeldė į mano duris. Jie dirba savo darbą. Mes turime atlikti savo pareigą“, – sako B. Virbalytė-Dimšienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...