captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos atlikėjų koncertai: nuskambėjus propagandai jiems išjungtų elektrą

Jau daugiau nei 20 metų Sovietų Sąjungos nėra, bet kultūra vis dar viena iš priemonių, siekiant išlaikyti kaimynines šalis buvusio socialistinio lagerio zonoje – tai liudija į Lietuvą atvykstantys ir koncertuojantys atlikėjai. Taip LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Ramūnas Trimakas. „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Ramūno Zilnio teigimu, jei būtų imta reguliuoti, iš kokių šalių gali atvykti atlikėjai, tai taip pat būtų propagandinis veiksmas: „Pati Rusija tuo džiaugtųsi, tai būtų absurdas.“
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Atlikėjų iš Rusijos mažėja

Atlikėjų iš Rusijos vizitų skaičius Lietuvoje nuslūgęs, tvirtina R. Zilnys. Pasak jo, didysis antplūdis buvo nuo 2015 m. iki 2016 m. vidurio: „Prisimenu šių metų vasarį, kai per savaitę Vilniuje įvyko aštuonių Rusijos atlikėjų koncertai. Tačiau sakyčiau, kad rinka jau pasisotinusi tais pasirodymais, dabar jų labai sumažėjo.“

Kaip teigia pašnekovas, yra ženklų, kad Rusijos atlikėjų pasirodymų gali mažėti ir toliau. „Turbūt vieša paslaptis, kad į kai kuriuos koncertus labai prastai parduodami bilietai. Yra ir tokių situacijų, kad dėl prasto pardavimo tenka juos atšaukti. Taip buvo ir su Sergejaus Lazarevo pasirodymu – nors Rusijoje jis dabar tikrai populiarus, atlikėjas nesulaukė tokio žiūrovų susidomėjimo, kad būtų prasminga jį čia atvežti“, – aiškina R. Zilnys.

„Siemens“ arenos generalinis direktorius Juras Vėželis, kalbėdamas apie Rusijos grupę „Ruki Vverh“, sako, kad praėjusiais metais jos koncertas surinko labai daug žiūrovų, dauguma tuo stebėjosi: „Šią grupę apibūdinčiau tiesiog kaip rusiškos popmuzikos grupę. Nemanau, kad su ja susijęs kažkoks politinis prieskonis ar pan. Esame akcentavę, kad, jei atvyksta Rusijos atlikėjas, negali būti jokių propagandinių posakių ar skatinimų. Kitu atveju tiesiog imsime ir išjungsime elektrą.“

Paklaustas, kaip nustatoma, ar atvykstanti grupė pavojinga, J. Vėželis teigia, kad tiesiog naudojamasi viešai prieinama ifnormacija. „Žiūrime, domimės ir visada žinome, ką kiekvienas organizatorius ketina atvežti. Kai kurių esame ir atsisakę. Tam tikros grupės, pavyzdžiui, „Liube“ – akivaizdus Rusijos propagandos pavyzdys, kai per muziką skleidžiamos jų idėjos“, – tvirtina pašnekovas.

„Compensa“ koncertų salės projektų vadovo Neriaus Pivoro teigimu, į salę priimami atlikėjai, kuriuos į Lietuvą atveža organizatoriai, bet tam tikra atranka vis tiek vyksta: „Noriu paminėti nuskambėjusią istoriją dėl atlikėjo Timati koncerto – jis labai populiarus. Mes nepriėmėme šio atlikėjo į savo salę dėl tikimybės, kad gali būti atlikti politiškai angažuoti kūriniai, dėl to turėtume bėdų.“

N. Pivoras įsitikinęs, kad koncertų salė skirta kultūros renginiams. „Kai kažkas sureaguoja jautriai, tai puiku, bet žmonių atrinkimas sudarytų dar sudėtingesnę situaciją. Kai turėjome kelis abejotinus koncertus, salėje stengėmės palikti žinutę, skatinančią susilaikyti nuo politinių komentarų ir politizavimo“, – tikina jis.

Per kultūrą įsibraunama iš vidaus

MRU dėstytojas R. Trimakas tvirtina, kad mūsų šalyje nėra paskelbtas karo stovis ir visi yra laisvi rinktis: „Jei yra žmonių, kuriems kas nors nepatinka ir jie tam nepritaria, geriausias būdas – nepirkti bilietų, neiti į tuos koncertus ir finansiškai neprisidėti prie tokių renginių. Kultūros veikėjų pasirodymų dažnumas – kaip savotiška žymė. Pastaruoju metu jų suaktyvėjimas vertė klausti, kas vyksta, bet dabar – sąlyginės ramybės laikas.“

Pasak R. Trimako, tai, kokie atlikėjai atvyksta ir koncertuoja, yra savotiška netiesioginė informacija, liudijanti mūsų kaimynės geopolitinį susidomėjimą ir veiksmus. „Jau daugiau nei 20 metų Sovietų Sąjungos nėra, bet tendencija naudoti kultūrą kaip įrankį kaimynų atžvilgiu niekur neišnyko. Tai ne paranojos reikalas, greičiau – sveiko proto klausimas, kad galiausiai pripažintume, ką mums kaimynai nebe pirmus metus atvirai šneka“, – aiškina pašnekovas.

R. Trimako nuomone, kariuomenė yra tankas, kuriuo išlaužiami vartai ir įsiveržiama į tvirtovę, o kultūra – visraktis, atrakinantis atsargines duris, pro kurias įsibraunama iš vidaus: „Tai atvirai pripažinta. Yra daugybė šiuolaikinių Rusijos autorių, kurie rašo ir kalba apie tai, kad vienas svarbiausių tikslų – išlaikyti buvusias socialistinio lagerio šalis savo traukos zonoje. Kultūra – viena iš priemonių.“

Negalima eliminuoti rusakalbės publikos

N. Pivoras, kalbėdamas apie vaikams skirtą koncertą „Maša ir Lokys“, teigia, kad šis renginys vyksta jau antrus metus. „Tai sėkmingas renginys vaikams. Noriu pasakyti, kad, jei tik sugebėtumėme užpildyti koncertines sales lietuviškais renginiais ir suteiktume galimybę jais mėgautis, nereikėtų apie tai diskutuoti“, – įsitikinęs pašnekovas.

Anot N. Pivoro, nereikia pamiršti, kad „Maša ir Lokys“ yra televizijos ir interneto animacinis filmas: „Į koncertus ateina tie, kurie tai mato namuose. Jei pateiktume tai kaip naują projektą, nemanau, kad jis susirinktų tiek daug žmonių. Tačiau, pažinę projektą interneto ar televizijos erdvėje, tėvai su vaikais mielai renkasi jame apsilankyti.“

Šiais metais vyksiančio koncerto „Maša ir Lokys“ formatas, anot pašnekovo, yra įdomus – ir lietuvių, ir rusų kalba. „Sunku būtų eliminuoti rusakalbę Lietuvos auditoriją, ji turi tokią pat teisę rinktis renginius savo kalba. Rusakalbės publikos šventės vėliau, kultūrinis momentas jiems taip pat aktualus“, – tikina N. Pivoras.

R. Zilnio manymu, jei bus imta reguliuoti, iš kokios šalies gali atvažiuoti atlikėjai, tai bus vienas labiausiai propagandinių veiksmų: „Pati Rusija tuo džiaugtųsi, apie tai būtų daug televizijos reportažų, kalbama kokius pusę metų. Tai būtų absurdas. Kai kurie veiksmai daromi, tie, kurie turi arenas ar sales, atlieka savireguliaciją, nors jiems neturėtų rūpėti, kas toje salėje koncertuoja. Protingi žmonės pasižiūri, kad vienas ar kitas renginys papiktins visuomenę ir jo neturi būti. Manau, kad šių mechanizmų yra pakankamai.“

Praverstų institucijų rekomendacijos

J. Vėželis tvirtina, kad per muziką, kaip ir kitas meno formas, galima transliuoti įvairiausias žinutes. „Tai normalu, manau, kad tai buvo daroma visada. Yra muzikantų, kurie visiškai apolitiški, dainuoja apie meilę ir dvasinius dalykus. Bet yra atlikėjų, atvirai pasisakančių, kokią politinę jėgą jie palaiko. Kartais pats atlikėjas nenori būti atskirtas nuo politikos“, – aiškina pašnekovas.

R. Trimakas įsitikinęs, kad žmonės atsirinks tai, ko norės, tad negali būti kalbos apie jokią cenzūrą: „Ir šioje šalyje gyvenantieji – visiškai adekvatūs, suprantantys, besidžiaugiantys gyvenimu. Problema yra mūsų Rytų kaimynystė. Ne iš mūsų pusės kyla pyktis ir pan., galiausiai reikia išgirsti, kas sakoma. Tokie žmonės kaip Aleksandras Duginas ar buvęs Vladimiro Putino patarėjas Glebas Pavlovskis vis kartoja apie poveikį kaimynams per kultūrą. Jų požiūriu, tai įrankis, kurį galima panaudoti prieš kaimynus.“

Anot N. Pivoro, labai didelę pagalbą galėtų suteikti valdžios institucijos, pavyzdžiui, Kultūros ministerija. „Institucijos galėtų pagalvoti apie tai, ar Rytų pusėje yra akivaizdžiai propagandinių atlikėjų ir teikti savo rekomendacijas. Manau, kad bet kuri koncertų salė, gavusi tokį pastebėjimą, sureaguotų. Juk niekas nenori per savo sklaidos priemonę į eterį paleisti tam tikrą antilietuvišką mintį. Šio dalyko visi vengia, bet tai gali nutikti“, – teigia pašnekovas.

R. Zilnio tvirtinimu, toks uždraustų ar nerekomenduojamų atlikėjų sąrašas gąsdintų: „Nesu girdėjęs, kad toks sąrašas būtų Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Yra atlikėjų, kurie neįleidžiami dėl savo kriminalinės veiklos, bet ne dėl dainos ar kūrybos. Tai man iš karto pakvimpa Baltarusija – ten buvo uždrausta atvykti grupei „Pet Shop Boys“ ir Gendalfo vaidmens atlikėjui Ianui McKellenui, nes kažkokiame mitinge jie pasisakė prieš Aleksandro Lukašenkos vyriausybės veiksmus.“

R. Zilnys teigia, kad, kalbant apie animacinį filmuką „Maša ir Lokys“, pamirštama, jog jis labai populiarus ne tik Rusijoje. „Muzikiniai šou pagal šį filmuką vyksta Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Graikijoje, Filipinuose ir t. t. Tai – vienas sėkmingiausių pastarojo dešimtmečio filmukų. Man labiau nerimą kelia tai, kad per sovietinės karinės šventės savaitę Lietuvoje vyksta aštuonių Rusijos atlikėjų koncertai“, – įsitikinęs apžvalgininkas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close