captcha

Jūsų klausimas priimtas

P. Auštrevičius siūlo taikyti kitokią pabėgėlių priėmimo tvarką

Reikėtų stengtis, kad į Lietuvą pakliūtų tik vieno regiono, vieno tikėjimo ar anksčiau bendravę žmonės, nes taip būtų išvengta galimų konfliktų tarp nesutariančių bendruomenių ir integracija vyktų sklandžiau. Taip LRT RADIJUI sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. Su tuo nesutinka Vidaus reikalų viceministras J. Pankauskas: „Labai nustebino europarlamentaro nežinojimas, jog selektyvumo principo taikyti šioje vietoje negalime.“
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Pabėgėliams trūksta bendruomenių Lietuvoje

Situacija, kai iš Lietuvos naktį išvyko 35 pabėgėliai, anot P. Auštrevičiaus, atrodo gana keistai: „Reikia pripažinti, kad toks kiekis – kelios dešimtys – žmonių, ko gero, ketvirtadalis visų pabėgėlių, kurie iki to laiko buvo atvykę į Lietuvą, vienu reisu paliko šalį. Jie išvyko į Vokietiją. Neaišūs jų likimai. Tai iš tikrųjų kelia daug klausimų.“

Europarlamentaro teigimu, kol kas negalima atsakyti, ar pabėgėliai Lietuvą paliko dėl ekonominių priežasčių, ar siekdami susijungti su savo šeimomis, gyvenančiomis kitur. „Lietuva turi vieną trūkumą pabėgėlių atžvilgiu – Lietuvoje mes neturime šių tautybių bendruomenių. [...] Jie į Lietuvą atvažiuoja kaip pirmieji tų tautybių ar genčių atstovai, jiems sunku užsikabinti, todėl natūralu, kad jie ieško kontakto su savo artimaisiais, draugais, pažįstamais, esančiais kitose valstybėse“, – atkreipia dėmesį P. Auštrevičius.

Jis priduria – nereikėtų atmesti galimybės, kad tarp į Lietuvą atvykstančių žmonių gali būti nemažai ir ekonominių pabėgėlių, kurie iškeliauja į tas šalis, kuriose mokamos didesnės išmokos.

Pasak P. Auštrevičiaus, taip pat reikėtų suvokti – ateis laikas, kai Vokietijos, Švedijos ar kitos valstybės kompetentingos institucijos užduos Lietuvai klausimą – ką darote, kad tuos pabėgėlius susigrąžintumėte?

„Tos valstybės, į kurias išvyko pabėgėliai, dokumentus gavę Lietuvoje, turi visas teises jų nepriimti. Kaip jie pasielgs, aš nežinau. Yra įvairių galimybių, bet mums reikės rasti atsakymą. Apskritai mano patarimas Lietuvos kompetentingoms institucijoms – keisti pabėgėlių atrankos ir jų patekimo į Lietuvą būdus“, – sako P. Auštrevičius.

Jo aiškinimu, daugelis pabėgėlių priklauso bendruomenėms, kurios tarpusavyje nesutaria, o gal net ir yra kovojančios, todėl yra didesnė tikimybė, kad gali kilti konfliktų, o integracija bus sudėtingesnė. „Tas regionas labai įvairialypis savo gyventojų sudėtimi, religija ir pan. Mūsų valdžios dėtas, tikrai imčiausi tokios politikos – reikėtų stengtis, kad į Lietuvą pakliūtų vieno regiono, vieno tikėjimo, anksčiau tarpusavyje bendravę žmonės, kad jie sudaryti kuo tampresnę bendruomenę čia, Lietuvoje, kad jie galėtų atsispirti vienas į kitą“, – tvirtina P. Auštrevičius.

Jo teigimu, į Lietuvą atvykusiems pabėgėliams daug streso sukelia ir tai, kad jie neturi su kuo bendrauti savo kalba, todėl tokiu būdu bent ši problema būtų panaikinta.

„Turiu pavyzdį – jazidi. Iš tikrųjų tai žmonės, kurie yra karo pabėgėliai, nukentėję nuo daugelio – ir nuo Sirijos, ir nuo „Islamo valstybės“, ir pan. Kodėl mums nepagalvoti apie juos, daugiausia kreipiant dėmesį į šią religinę grupę, kuri yra seniausia religija, galima sakyti, krikščioniško tikėjimo. Kodėl neatsivežti jų atstovų?“ – svarsto P. Auštrevičius.

J. Pankauskas: vienintelis atrankos kriterijus – saugumas

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Algirdo Šešelgio teigimu, Lietuva, nebandydama susigrąžinti iš šalies išvykusių pabėgėlių tikrai gali užsitraukti ES nemalonę. „Be jokios abejonės, jeigu Lietuva yra įsipareigojusi ES pasidalinti ta našta, pabėgėlių krize, kuri yra ištikusi, tai, manau, turėtume galbūt ir peržiūrėti savo sistemą, kuri leistų žmonėms geriau jaustis atvykus į mūsų šalį, nors jie yra visiškai iš kitos kultūros“, – sako A. Šešelgis.

Jis sutinka, kad P. Auštrevičiaus paminėtas kriterijų peržiūrėjimas galėtų būti naudingas, tačiau priduria, kad tai tėra jo pozicija: „Nenorėčiau to komentuoti, nes pati atranka ir perkėlimas yra vykdomas Vidaus reikalų ministerijos pareigomis, pagal jų kriterijus.“

Vidaus reikalų viceministras J. Pankauskas, vertindamas pasiūlymą peržiūrėti pabėgėlių atrankos kriterijus, vis dėlto laikosi kitokios nuomonės: „Labai nustebino europarlamentaro nežinojimas, jog selektyvumo principo taikyti šioje vietoje negalime. Jeigu žmogus yra karo pabėgėlis, saugantis savo gyvybę, Europos Komisijos yra patvirtinta – negalime skirstyti pagal religiją, plaukų spalvą, ar žmogus jaunas, ar senjoras, sveikas ar neįgalus. Jeigu tai karo pabėgėlis, bet kokiu atveju turime vertinti ir tai galime daryti tik per saugumo prizmę.“

Jis priduria – tai europinė nuostata, taikoma visoms valstybėms, kurios dalyvauja šioje perkėlimo programoje. „Vienintelis atrankos kriterijus – saugumas. Lietuva vienintelė taiko daugiapakopę kompleksinę saugumo vertinimo sistemą – į ją įtrauktas Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policija ir valstybės saugumo departamentas. Šios institucijos labai nuosekliai ir atidžiai vertina gautus duomenis apie asmenis, kurie potencialiai bus perkelti į Lietuvą“, – teigia J. Pankauskas.

Anot jo, tik tada, kai gaunamos šių institucijų pažymos ir išvados, yra planuojamas asmenų perkėlimas į mūsų šalį, įsitikinus, kad jie nekelia jokios grėsmės mūsų valstybei ir gyventojams.

Išvykstantys pabėgėliai EP dėmesio kol kas neatkreipė

P. Auštrevičius sutinka – selektyvumo taikyti negalima, tačiau priduria, kad yra ir kitų svarbių niuansų: „Aš tikiuosi, kad Lietuvos vidaus reikalų ministerija žino, kaip vyksta atrankos procesas. Man teko girdėti tam tikrus komentarus iš vertėjo, kuris dirba šioje srityje. Jis nėra sužavėtas Lietuvos pareigūnų veikla. Galbūt iš vidaus žinau daugiau informacijos, kurios nenoriu viešinti, bet nereikia ginčytis. Sutinku, kad selektyviai negalime priimti, turime priimti labiausiai nukentėjusius, bet kas paneigs, kad, pavyzdžiui, jazidi grupė yra viena iš labiausiai nukentėjusių?“

Europarlamentaras atkreipia dėmesį, kad tūkstančiai jazidi moterų yra paimtos į „Islamo valstybės“ nelaisvę, kur jos kankinamos ir prievartaujamos. „Ar reikia daugiau pasakojimų apie daugiau nukentėjusius žmones, tautybę ir pan.? Jei rankiosime po vieną ir sudarysime tokį margą kolektyvą, bus vėlu. Gali būti kažkokia dominuojanti socialinė ar religinė grupė“, – sako P. Auštrevičius.

Jis tvirtina turįs pakankamai informacijos ir argumentų, kad galėtų sakyti, jog ši grupė labai panaši į Lietuvoje gyvenančius karaimus. Europarlamentaro įsitikinimu, vienalytės grupės integracija vyktų daug efektyviau.

„Mes tikrai galėtume įrodyti ir EK, ir kitoms tarptautinėms pabėgėlių reikalais besirūpinančioms organizacijoms, kad mes nekuriame kažkokio nematyto precedento, o darome tai iš tikrųjų sistemingai, rimtai ir galvojame ne tik apie perkėlimą, bet ir jų gyvenimą Lietuvoje“, – teigia P. Auštrevičius.

Jo teigimu, iš Lietuvos išvykstantys pabėgėliai kol kas neatkreipė EP dėmesio. „Neabejoju, ateis diena, kai ši informacija tikrai pasieks ES institucijas ir tai nuskambės. Kol kas apie tai EP man neteko girdėti kalbant, bet tai nereiškia, kad taip nebus ateityje. Turbūt ateityje tikrai taip bus, nes matome, kokia yra proporcija. Trečdalis išvyksta. Didesnis trečdalis išvyksta, todėl anksčiau ar vėliau mes susidursime su šiuo politiniu klausimu – kas daroma ir kodėl taip vyksta“, – akcentuoja P. Auštrevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...