captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Paltanavičius: ypatinga šio pavasario žinia – ankstyva šelmeninė kregždė

„Tai gal jau dabar pavasaris?“ – klausiame vieni kitų, nors suprantame, kad turime tikrą atsakymą – taip, jau pavasaris. Vėluodamas daugiau kaip mėnesį, jis paskubomis bando atkartoti visą paprasto pavasario kelią.
T. Čekanavičiaus nuotr.
T. Čekanavičiaus nuotr.

„Tai gal jau dabar pavasaris?“ – klausiame vieni kitų, nors suprantame, kad turime tikrą atsakymą – taip, jau pavasaris. Vėluodamas daugiau kaip mėnesį, jis paskubomis bando atkartoti visą paprasto pavasario kelią.

Žiūri, saulėtą dieną sniego pakraščiai kažkur nematomai pradingsta ir nenubėga nė vienas upeliūkštis ar srovė. Sniego per kovą ir balandžio pradžią sukaupta labai daug, tačiau gali būti, kad potvynio nesulauksime.

Didesnio potvynio nesitikima ir Nemuno deltoje, nes Atmatoje ir Kuršių mariose ledai pajudėjo, taigi vandenys, atnešti Nemuno, turi laisvą kelią. Mariose ledo dar galime pamatyti, tačiau lipti ant jo yra neįmanoma.

Kas kita ežeruose – kai kur ledo danga dar 50 cm storio. Į juos pavasariui pasibelsti bus sunku. Tačiau kitur, ypač sekliuose pelkėtuose ežeruose, jau atsiveria properšos, o ledo tvirtumo geriau nebandyti – pavojinga. Taip yra net didžiajame Žuvinte, kur iš dugno kylantys šaltiniai ištirpdo properšas.

Beje, į Žuvintą grįžta vis daugiau paukščių. Čia gausu ne tik pempių, vieversių, bet ir į savo koloniją suskridusių kirų, sniegu bėginėja kielės. Ypatinga šio dar žiemiško pavasario žinia – balandžio 9-ąją, antradienį, stebėta šelmeninė kregždė.

Kartais atsitinka taip, kad pirmos kregždutės sugrįžta apie balandžio 10-ąją, bet taip būna ankstyvą, šiltą pavasarį. Dabar visur dar sniegas ir nežinia, ką galėtų jos veikti. Matyt, kregždžių pasirinkimas bus protingas – pasitraukti atgal į Pietus ir palūkėti.

Niekur nesitraukia tik pempės, varnėnai, vieversiai – jų gausu visur. Bet nuo krašto iki krašto snieguoti laukai negali, neturi kur juos priimti. Štai ir kyla nauja problema – paukščiai skrenda, tupiasi ant kelių, šalikėse bando surasti lesalo. Gauname pranešimų apie pempes, žūvančias po automobilių ratais. Paukščiai nespėja pasitraukti nuo dideliu greičiu atlekiančio pavojaus, pakyla per vėlai.

Beprasmiškos ir sunkios tokios paukščių netektys. Keliavo, sugrįžo ir pražuvo. Būkime atidūs, saugokime, branginkime – tai mūsų paukščiai, mūsų turtas. Gal mes kur nors nenuvažiuosime taip greitai, bet išsaugosime bent vieną gyvybę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...