captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros pasaulio įdomybės: italų jaunimą domėtis kultūra skatins pinigais

Nuo lapkričio pradžios visi šiemet pilnametystės sulaukę italai gaus 500 eurų asmeniniam kultūriniam švietimui. Šią sumą Italijos 18-mečiai galės skirti parodoms, spektakliams, muziejams, netgi knygoms ar kino filmams.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Italijos vyriausybė sukūrė šį projektą, siekdama įtraukti jaunuosius italus ne tik į kultūrinį ir visuomeninį gyvenimą, bet ir priminti šlovingą Italijos kultūros praeitį. „Šia programa galės pasinaudoti ne tik italai, bet visi Italijoje legaliai gyvenantys žmonės, kuriems 2016 m. suėjo ar sueis 18 metų. Svarbu, kad jie būtų nuolatiniai Italijos gyventojai“, – sako LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.

Tai Italijos kultūros ministerijos iniciatyva, apie kurią kalbėta jau seniai. D. Lapėnaitė atkreipia dėmesį – tai nėra programa, kurioje jaunuoliams tiesiog bus duoti 500 eurų. „Tai labai konkreti žinia – mes priimame tave, 18-metį, pilnateisį žmogų į savo visuomenę, tačiau tuo pačiu primename, kad yra du labai svarbūs dalykai: kultūrinis vartojimas yra esminis dalykas asmeniniam turtėjimui ir tai labai svarbu visos šalies augimui“, – sako D. Lapėnaitė.

Anot jos, sistema turėtų užtikrinti, kad šie pinigai nebūtų išleisti kitoms reikmėms. Jaunuolis, kuriam šiemet jau suėjo ar dar sueis 18 metų turėtų užsiregistruoti internetinėje sistemoje, kurioje jis gauna virtualią piniginę.

„30 tūkst. 18-mečių jau pavyko užsiregistruoti ir gauti tą elektroninę tapatybę. [...] Savo asmeninėje erdvėje jie gauna virtualią piniginę, iš kurios gali įsigyti kažkokią knygą ar bilietą į teatrą, koncertą, muziejų. Reikia pateikti kuponą su tikslia suma“, – nurodo D. Lapėnaitė.

Jos teigimu, tokia iniciatyva sulaukė daug dėmesio iš jaunų žmonių, kurie džiaugiasi, kad valstybė pagaliau į juos atkreipė dėmesį. „Jie sako – mes suprantame, kad šie 500 eurų nėra duodami dykai, tai investicija į mus, į mūsų ateitį ir, kaip jie sako, Italijos ateitį, nes būtent jie visai greitai išeis iš universitetų, baigs mokslus ir prisidėsime prie šalies ekonominio, kultūrinio ir kitokio kūrimo“, – pastebi D. Lapėnaitė.

Ji priduria – Italijos jaunuoliai džiaugiasi ir tuo, kad tokiu būdu parodomos pasitikėjimas, nes paprastai 18-mečiai laikomi neatsakingais, negebančiais paskirstyti pinigus. Nepaisant to, atsirado ir šios programos kritikų. Kai kurie jauni žmonės įsitikinę, kad skiriama suma turėtų priklausyti nuo jaunuolio šeimos pajamų.

„Yra šeimų, kurios ir taip savo vaikų poreikiams, taip pat ir kultūriniams, skiria pakankamai pinigų, tačiau yra žmonių, kuriems tie 500 eurų atvers iki tol neturėtas galimybes. [...] Yra ir pasakymų, kad šalis šiuo metu išgyvena labai sunkius laikus – ji krečiama migrantų antplūdžio, stichijų, ekonominė situacija prasta, tad galbūt tokius pinigus reikėjo skirti skubesnių problemų sprendimui, o ne jauniems žmonėms“, – sako D. Lapėnaitė.

O. Koršunovas katalonams – vienas mylimiausių režisierių

Oskaras Koršunovas Katalonijoje – numylėtinis. Jau šeštą kartą O. Koršunovo teatras (OKT) lankosi Šiaurės Katalonijoje, Cheronos mieste, vykstančiame Ispanijos teatro festivalyje „Temporada Alta“. Prieš savaitę katalonams buvo pristatytas spektaklis „Apvalytieji“ pagal Sarahos Kane pjesę. Pasak LRT RADIJO bendradarbės Ispanijoje Kristinos Nastopkaitės, ištikima OKT publika sulaukė smūgio į pilvą – žiūrovai dar ilgai negalėjo atsigauti.

Prestižinis tarptautinis teatro festivalis „Temporada Alta“ spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais suburia į Šiaurės Katalonijoje esantį Cheronos miestą teatro mylėtojus iš visos Ispanijos, Pietų Prancūzijos ir kitų Europos šalių. Šiemet „Temporada Alta“ švenčia jubiliejų. Beveik visai be biudžeto savo veiklą prieš 25 metus pradėjęs festivalis dabar jau lygiuojasi su tokiais Europos gigantais, kaip Avinjonas ar Venecija.

Ne veltui festivalį teatro kritikai įvardija kaip Pelenę, virtusią princese. O. Koršunovas, Krystianas Lupa, Peteris Brookas, Alainas Platelis, Thomas Ostermeieris ir daugelis kitų garsių Europos scenos meistrų šį rudenį lankėsi Cheronoje.

Festivalis į Cheroną atveža ne tik teatrą, bet ir muziką, šokį, cirką. Kiekvienais metais „Temporada Alta“ prodiusuoja savo spektaklius. Šiemet jį kurs svečias – lenkų režisierius K. Lupa, Barselonoje su katalonų aktoriais statantis austrų dramaturgo Thomo Bernhardo pjesę „Priešais pensiją“.

Vienas svarbiausių „Temporada Alta“ svečių yra O. Koršuvonas. Režisierius iš Lietuvos Cheronoje yra tikras numylėtinis. Jis čia lankosi jau šeštą kartą iš eilės. Šiemet su S. Kane pjese „Apvalytieji“.

O. Koršunovas Chironoje turi daug vietinių gerbėjų, kurie nekantrauja prieš kiekvieną lietuvio premjerą. Pasižiūrėti režisieriaus iš Lietuvos pastatymų atvyksta ir Katalonijoje gyvenantys lietuviai. Jie skundžiasi, kad bilietus į OKT spektaklius gauti labai sunku. Festivalio direktorius Salvadoras Sunyeras LRT RADIJUI tvirtino, kad jam O. Koršunovas yra viena svarbiausių Rytų Europos teatro figūrų.

„Be O. Koršunovo jau nebeįsivaizduoju festivalio. Du režisieriai iš Rytų mums yra būtini – tai lenkas K. Lupa ir Oskaras. [...] Jis turi savitą braižą ir savitą būdą kurti teatrą. To nesu matęs nė vieno kito režisieriaus atveju. Esu žiūrėjęs 10 ar 11 jo spektaklių. Nėra nė vieno, kuris nuviltų. Jie visi skirtingi“, – sako S. Sunyeras.

Jis priduria – kol galėsime ir kol pats O. Koršunovas norės, jis bus kviečiamas į „Temporada Alta“. „Išduosiu paslaptį – būtų fantastiška, jei O. Koršunovas atvažiuotų į Kataloniją režisuoti festivalio spektaklio su katalonų aktoriais. Negalėjau jam asmeniškai to pasiūlyti, nes šį kartą jis į festivalį neatvažiavo. Faktas tas, kad bilietai į jo spektaklius būna išparduoti per kelias dienas. Režisierių Ispanijos publika pažino būtent čia, „Temporada Alta“ festivalyje“, – tvirtina S. Sunyeras.

Anot festivalio organizatoriaus, O. Koršunovas Katalonijoje jau turi nuolatinių žiūrovų, kurie atvažiuoja kiekvienais metais. „O. Koršunovas yra vienas iš svarbiausių Rytų Europos teatro figūrų, nes, pavyzdžiui, teatras iš Vokietijos kartais taip pat yra iš Rytų, bet jis yra atskira istorija. O. Koršunovas galingas, nes jis turi nuostabius aktorius, kuriuos puikiai sustyguoja“, – įsitkinęs S. Sunyeras.

Nors prie teatro esančiame maisto vagonėlyje sumuštinius prieš spektaklį pardavinėjusi moteris žiūrovus įspėjo, kad spektaklis bus iš tiesų žvėriškas, publika po pjesės vis tiek buvo nokautuota. Darius Meškauskas ir Lietuvos teatro ir muzikos akademijos studentai išmušė katalonus iš vėžių – Katalonijos televizijos TV3 žurnalistė po spektaklio buvo sukrėsta.

„Man neliko jėgų net ploti, jaučiuosi sujaukta, nešvari, kaip vanduo, kuriuo spektaklyje buvo plaunama lenta“, – sakė žurnalistė. Katalonijos spauda pjesės pastatymą gyrė, vadino vienu radikaliausių ir labiausiai sukrečiančiu festivalio spektakliu.

Katalonijos dienraštis „El Periodico“ rašo: „Koršunovas pasiekė savo tikslą – sujaudino publiką taip, kad po spektaklio nė vienas žiūrovas neliko abejingas.“ Pasak teatro portalo, O. Koršunovas visada priverčia žiūrovą susimąstyti nepatogiomis temomis. Galbūt dėl to ši pjesė sulaukė mažiau plojimų nei įprastai katalonai skiria lietuvių režisieriui – aktoriams lenkiantis publika vis dar virškino smarkią minčių ir vaizdų liūtį, kuri 1,5 val. be perstojo liejosi scenoje.

H. Miyazakis gerbėjams žada dar vieną kūrinį

Džiugi žinia pasiekė Hayao Miyazakio gerbėjus. Žymus Japonijos animacinių filmų kūrėjas grįžta prie darbų. 75-erių režisierius į pensiją išėjo 2013 m., pabaigęs filmą „Kyla vėjas“. Vienas iš „Studio Ghibli“ įkūrėjų artimiausius trejus metus kurs pilnametražį animacinį filmą apie mažą vikšrą, pavadinimu „Kemushi no Boro“ – „Vikšras Boro“.

Istorija apie vikšrą H. Miyazakis kūrė „Studio Ghibli“ muziejui, tačiau istorija išsirutuliojo į pilnametražį filmą. Ši žinia H. Miyazakio gerbėjų buvo pasitikta su dideliu entuziazmu socialiniuose tinkluose.

Apie sugrįžimą į aktyvų darbą „Studio Ghibli“ H. Miyazakis užsiminė dokumentikoje, transliuotoje Japonijos televizijoje. Kūrėjas teigė, kad muziejui kurtas vikšro personažas galėtų būti labai stiprus veikėjas ir yra vertas didesnės istorijos.

Kol kas apie filmo siužetą žinoma tik tiek, kiek apie jį užsiminė H. Miyazakis – tai mažas vikšrelis, kurį būtų galima lengvai sutraiškyti tarp pirštų. Taip pat žinoma, kad siužetą režisierius vysto jau 20 metų.

H. Miyazakis karjerą pradėjo 1963 m. Nors labai greitai sulaukė šlovės Japonijoje, Vakaruose dar buvo menkai žinomas. Pasaulinio pripažinimo jis sulaukė 1997 m. pasirodžius filmui „Princesė Mononokė“. 2004 m. H. Miyazakis buvo apdovanotas „Oskaru“ už „Šihiros Nuotykius dvasių pasaulyje“. 2014 m. jis buvo pagerbtas „Oskaru“ už viso gyvenimo nuopelnus, tačiau produktyvusis kūrėjas nusprendė nesustoti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...