captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip gydyti vaikų ausų uždegimą

Ausų uždegimas dažniausiai prasideda nuo slogos, o ne perpūtus vėjui ir 80 proc. atvejų praeina savaime. Taip LRT RADIJUI sako Vaikų ligoninės gydytoja otorinolaringologė Jekaterina Byčkova. Anot jos, naudojant netradicines priemones, pavyzdžiui, zuikių taukus, galima pažeisti išorinę ausį ir būgnelį – tuomet pasekmės bus didesnės.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Uždegimas praeina savaime

Ausų uždegimas – dažna liga, be to, neretai praeinanti savaime, LRT RADIJUI sako J. Byčkova. Anot jos, ūminis vidurinės ausies uždegimas – vidurinės ausies gleivinės uždegimas, kuriam esant, už būgnelio kaupiasi skystis ar pūliai: „Būgnelis parausta, sustorėja, kartais išsipučia ar net pratrūksta. Vienas pagrindinių ligos simptomų – staigus ir stiprus skausmas, atsirandantis naktį.“

Kaip teigia gydytoja, maži vaikai skausmo nusakyti negali, tad jie būna neramūs ir dirglūs. „Sutrinka miegas, apetitas. Kūdikiai bando trinti ausį, galvą į pagalvę, sukinėja galvą. Žinoma, jei ligos eiga sunkesnė, atsiranda karščiavimas“, – aiškina pašnekovė.

J. Byčkova tikina, kad ausų uždegimas dažniausiai prasideda nuo slogos, kai mikroorganizmai per klausomąjį vamzdį iš nosiaryklės patenka į ausį: „Vaikų klausomasis vamzdis trumpesnis, platesnis, silpniau funkcionuoja, todėl infekcija iš nosies į ausį pereina dažniau. Be to, mažų vaiku imunitetas dar nesubrendęs.“

Neigia mitą, kad susergama perpūtus vėjui

Tai, kad ausų uždegimu susergama vėjui perpūtus ausis, pasak gydytojos, yra mitas. „Atvirkščiai, vaikų grūdinimas gali sumažinti riziką susirgti viršutinių kvėpavimo takų infekcija, galinčią komplikuotis į ausų uždegimą“, – teigia specialistė.

Ausų uždegimu, anot J. Byčkovos, dažniau serga neišnešioti vaikai, taip pat – patiriantys pasyvų rūkymą, gimę su nesuaugusiu gomuriu, Dauno sindromu arba tie, kurių tėvai vaikystėje sirgdavo ausų uždegimu.

Gydytojos tvirtinimu, įrodyta, kad yra genų, lemiančių paveldėtą polinkį sirgti ausų uždegimu: „Jei kūdikis susirgo ausų uždegimu, tai gali kartotis, ypač jei vienas iš tėvų vaikystėje tuo dažnai sirgdavo.“

Pirmiausia – laukimo ir stebėjimo taktika

J. Byčkova aiškina, kad pirmoji pagalba, atsiradus staigiam ausies skausmui, – duoti vaistų nuo skausmo ir uždegimo. „Ne ausų lašų, o vaistų nuo skausmo. Skaudančią ausį taip pat galima šiltai aprišti ar trumpam uždėti šiltą kompresą. Ausų lašus galima naudoti tik paskyrus gydytojui, tai pagalbinė priemonė“, – teigia specialistė.

Anot gydytojos, svarbiausia gydyti slogą, kuri – pagrindinė uždegimo priežastis: „Jei vaikas karščiuoja, jam reikia duoti daugiau skysčių. Jei būklė negerėja, būtina važiuoti pas gydytojus. Ausų uždegimą nustato ir šeimos gydytojas, ir vaikų ligų gydytojas, ir gydytojas otorinolaringologas.“

Jei vaikui daugiau nei dveji metai, sako J. Byčkova, ir ausų uždegimas nėra sunkus, 80 proc. atvejų jis praeina savaime, be antibiotikų. „Tokiu atveju skiriama laukimo ir stebėjimo taktika. Tėvams paaiškinama, kad, atsiradus pavojingiems simptomams, būklei negerėjant, reikia kreiptis pakartotinai. Tuomet galima naudoti antibiotikus“, – aiškina pašnekovė.

Antibiotikai, pasak gydytojos, skiriami iškart, kai suserga kūdikiai arba maži vaikai iki dvejų metų, kai uždegimo požymiai labai intensyvūs arba tai – pasikartojantis ausų uždegimas. Taip pat atveju, jei vaikas turi įgimtą imunodeficitą ir yra didelė rizika išsivystyti komplikacijoms.

Netradicinių priemonių siūlo vengti

J. Byčkova pataria tėvams nenaudoti įvairių netradicinių priemonių, tokių kaip zuikių taukai, žvakės ir pan.: „Tėvai galvoja, kad tai padeda, bet jei liga vidutinio ar lengvo sunkumo, ji praeina ir savaime. Naudojant tokias priemones galima pažeisti išorinę ausį ir būgnelį, tuomet pasekmės bus didesnės.“

Anot gydytojos, su tėvais daug kalbama apie racionalų antibiotikų vartojimą, didžioji dalis jų nepageidauja. „Tačiau kartais bijoma grėsmingų bakterinių komplikacijų, pavyzdžiui, meningokokinės infekcijos. Neturint galimybės pas gydytoją atvykti pakartotinai arba atlikti specifinį tyrimą, juntamas spaudimas rinktis antibiotikus“, – aiškina J. Byčkova.

Susidūrus su ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kaip sako pašnekovė, laikomasi trijų tipų strategijos: „Tai antibiotikų skyrimo uždelsimas, skyrimas nedelsiant arba neskyrimas visiškai.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...