captcha

Jūsų klausimas priimtas

Italai senato narių skaičių ketina mažinti trigubai

Jei italai referendume pritars Konstitucijos keitimui, turėtų pasikeisti trečdalis jos straipsnių, tarp kurių – ir numatantis narių skaičių parlamente. Jei taip įvyktų, parlamentarų sumažėtų trigubai, tačiau organizacijos „Open Europe“ Pietų Europos politikos analitikas Vincenzo Scarpetta LRT RADIJUI tvirtina, kad tik maža dalis italų supranta šių pakeitimų esmę, todėl tai tapo balsavimu už arba prieš ministrą pirmininką.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Referendume nubalsavus „prieš“ premjeras turėtų atsistatydinti

Italijos parlamentą sudaro Senatas ir Atstovų rūmai. Pagal Konstituciją, abejiems rūmams suteikiamos vienodos galios, todėl įstatymus patvirtinti turi abeji rūmai. Dėl to sprendimų priėmimas Italijos politikoje yra gana sudėtingas ir painus.

Gruodžio 4 d. italai referendume balsuos dėl konstitucinės reformos. Anot šios reformos iniciatoriaus Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi, konstitucinės pataisos palengvintų valstybės valdymą ir padėtų užtikrinti politinį stabilumą šalyje. Vienas labiausiai akcentuojamų pokyčių – senatorių skaičiaus mažinimas. Vietoje 315 narių Senate jų liktų 100.

Vis dėlto manoma, kad italams neaiškumų kelia referendumo klausimo formuluotė. V. Scarpetta sako, kad žmonės nesupranta premjero siūlomos reformos esmės.

„Kalbame apie trečdalio Italijos Konstitucijos straipsnių keitimą. Tai yra techninė reforma. Apklausos rodo, kad tik penktadalis ar ketvirtadalis žmonių supranta jos esmę ir žino, kas dėl to pasikeistų. Aiškumo ir informacijos trūkumas kartu su referendumo suasmeninimu jį pavertė balsu už arba prieš ministrą pirmininką“, – tvirtina V. Scarpetta.

Premjeras M. Renzi pareiškė, kad, nubalsavus prieš jo siūlomas Konstitucijos pataisas, jis tai vertintų kaip visuomenės nepasitikėjimą juo ir jo vyriausybe, todėl pasitrauktų iš premjero posto ir baigtų savo politinę karjerą.

Siūloma reforma kelia sumaištį

M. Renzi 2014 m. premjeru tapo ne po rinkimų, o po vidinių nesitarimų partijoje, kurių rezultatas – M. Renzi demokratų partijos bendražygis Enrico Letta pasitraukė iš ministro pirmininko posto.

Konstitucinis teismas dabartinį Italijos parlamentą yra pripažinęs antikonstituciniu, tad teisininkai sako, kad visų pirma reikėtų skelbti rinkimus, kuriuose žmonės rinktų naują parlamentą. Anot jų, naujasis parlamentas ir turėtų siūlyti reformas.

„Tiek žmonės, tiek politikos apžvalgininkai net neabejoja, kad referendumo rezultatai bus išgyvenimo egzaminas M. Renzi. Pasiklausęs italų kalbų kokiame bare ar gatvėse, kone gali išgirsti – balsuosi už M. Renzi ar prieš M. Renzi. Klausiama, ne „balsuosi taip ar ne referendume“, bet „už ar prieš M. Renzi“. Tai tapo M. Renzi rinkimų kampanija. Jis arba laimės, arba pralaimės“, – sako LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.

Pasak jos, tikėtina, kad referendume žmonės balsuos prieš reformą: „Yra sumaištis. Kaip teigia apklausos, 25 proc. italų sako dar nežinantys, kaip balsuoti, už ką, ar balsuoti taip, ar balsuoti ne. Teigiama, kad net du trečdaliai italų sako, jog reforma tokia neaiški, tokia komplikuota, kad net ir norint išreikšti savo nuomonę, [...] yra labai sudėtinga.“

Jos aiškinimu, italai pritaria dvejų rūmų parlamento sistemos panaikinimui ar parlamentarų skaičiaus mažinimui, valstybinių įstaigų veiklos išlaidų ribojimui, tačiau nepritaria tam, kaip tai ketinama daryti priimtame reformos įstatyme.

„Apklausos prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas bus labai nedidelis, tačiau, kadangi tai yra konstitucinis referendumas, tai nėra būtina pasiekti tam tikrą kvorumą. Prognozuojama, kad pasisakantys „prieš“ laimės. Bent jau 4 proc. daugiau žmonių balsuos prieš reformas“, – teigia D. Lapėnaitė.

Tinklaraštyje suburtas judėjimas surinko 25 proc. rinkėjų balsų

Ekspertų teigimu, suasmeninęs referendumą, Italijos premjeras padarė klaidą. Panašu, kad jis ir pats tai suprato. Prieš porą mėnesių jo retorika pasikeitė ir M. Renzi ėmė tvirtinti, kad referendumo rezultatai nėra susiję su juo ar pasitikėjimu vyriausybe.

Vis dėlto, analitikai mano, kad žmonėms nepritarus M. Renzi siūlomoms reformoms, parlamentas negalėtų ignoruoti piliečių nuomonės ir, balsuodamas dėl pasitikėjimo M. Renzi vyriausybe, nubalsuotų prieš. Anot politologo V. Scarpetta, premjerui pasitraukus iš posto, rinkimai Italijoje vyktų anksčiau nei planuojama.

„Jei bus nubalsuota „prieš“, tikėtina, kad Italijos ministras pirmininkas turės atsistatydinti. Tuomet prasidės naujas nežinomybės laikotarpis. Nemanau, kad nauji rinkimai vyktų iškart. Kiti rinkimai turėtų būti rengiami 2018 m. pavasarį, bet, mano nuomone, jie įvyks anksčiau. Bet kuriuo atveju, politinis gyvenimas Italijoje pasikeitęs ir „Penkių žvaigždžių“ judėjimas turi galimybių rinkimus laimėti“, – įsitikinęs V. Scarpetta.

Politologo minimas „Penkių žvaigždžių“ judėjimas – tai prieš dešimtmetį italų komiko Beppe Grillo tinklaraštyje pradėta iniciatyva.

„Tai interneto dienoraštyje pradėtas judėjimas, kuris nelaiko savęs partija. Laiko save laisvų piliečių sambūriu. Nepriskiria savęs nei kairiems, nei dešiniems. Ideologiškai lyginamas su, pavyzdžiui, Islandijoje aktyvia „Piratų partija“ ir panašiomis nepriklausomomis populistinėmis partijomis, pasisakančiomis prieš tradicines partijas ir už tiesioginę demokratiją“, – sako D. Lapėnaitė.

Jos teigimu, iš pradžių save rimtąja vadinančios politikos dėmesio ši partija net neatkreipė, tačiau judėjimas įgavo tokį pagreitį internete, socialiniuose tinkluose, kad teko su tuo susitaikyti ir save vadinančiai rimtajai politikai. „Paskutiniuose rinkimuose „Penkių žvaigždučių judėjimas“ surinko 25 proc. rinkėjų balsų. Tokio dalyko turbūt nesitikėjo net pats „Penkių žvaigždučių“ judėjimas“, – teigia D. Lapėnaitė.

„Penkių žvaigždučių“ judėjimui atėjus į valdžią prognozuoja pokyčius

Birželį vietos rinkimuose šio judėjimo nariai iškovojo mero postus Romoje ir pramoniniame Turino mieste.

„Jeigu M. Renzi tektų atsistatydinti, piešiamas galimas scenarijus yra toks – jei rinkimai vyktų dabar, kaip teigia apklausos, M. Renzi demokratų partija surinktų 30 proc. rinkėjų balsų, o 2–5 proc. daugiau surinktų „Penkių žvaigždžių“ judėjimas. Pagal dabar galiojantį rinkimų įstatymą, nė viena partija neturėtų daugumos, tad tektų rengti pakartotinius rinkimus, kur 55 proc. rinkėjų balsuotų už „Penkių žvaigždučių“ judėjimą, kuri ir formuotų vyriausybę“, – Sako LRT radijo bendradarbė Italijoje D. Lapėnaitė.

Judėjimas „Penkios žvaigždės“ yra iškėlęs Italijos narystės eurozonoje klausimą. „Sunku nuspėti, ką „Penkių žvaigždžių“ judėjimas darytų patekęs į valdžią, nes rinkimus jie laimėtų pirmą kartą. Žiūrint iš Europos perspektyvos, reikšmingiausias judėjimo politinis aspektas yra tai, kad jie norėtų rengti referendumą dėl narystės eurozonoje. Svarbu turėti omenyje, kad jie neoponuoja Italijos narystei Europos Sąjungoje (ES), jie yra prieš euro valiutą Italijoje“, – atkreipia dėmesį V. Scarpetta.

Pasak jo, jei „Penkių žvaigždžių“ judėjimas ateitų į valdžią, Italijoje būtų žymių pokyčių. „Dabar visa tai tėra spekuliacijos, nes Italijos konstitucija draudžia rengti tarptautinių sutarčių ratifikavimo referendumus. Neaišku, kokia būtų šio referendumo forma ir kaip italai jame balsuotų“, – neslepia V. Scrapetta.

Kai kurie ekspertai tvirtina, kad Italijos referendumas gali turėti rimtesnių pasekmių ES nei „Brexit“. V. Scrapetta teigimu, kalbant apie eurozoną ir rinkas, tai gali būti ir tiesa.

„Po „Brexit“ situacija nebuvo tokia bloga, kaip tikėtasi. Italijoje dėl politinio neužtikrintumo ir, žinoma, kitų aspektų, įskaitant Italijos bankų situaciją, gali kilti susirūpinimas šioje srityje. Visuomet atsargiai žiūriu į galimą domino efektą. Taip dariau ir dėl „Brexit“, taip darysiu ir dėl Italijos referendumo, nes Europos šalys yra skirtingos. Nuspėti automatinį domino efektą dėl balsavimo prieš reformą Italijoje būtų šiek tiek perdėta“, – sako V. Scarpetta.

Anot politologo, referendumuose dalis žmonių balsuoja ne už ar prieš siūlomą klausimą, bet savo balsu išreiškia nusivylimą ekonomine situacija. To galima tikėtis ir šįkart, mat Italijos ekonomika auga lėtai ir dar nepasiekė ikikrizinio lygio, trečdalis jaunimo neturi darbo, šalyje įsibėgėja bankų krizė.

Italijos premjeras M. Renzi referendumą dėl konstitucijos pataisų pavertė savo išlikimo politikoje klausimu, o tai į valdžią gali atvesti euroskeptiškas ir pokyčius žadančias politines jėgas, kurios galbūt paveiktų ir Europos stabilumą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...