captcha

Jūsų klausimas priimtas

Užsienio žiniasklaidoje kartais esame pateikiami kaip isterikai

Nuo 2014 m., prasidėjus karui Ukrainoje, užsienio žurnalistai susidomėjo Lietuva ir nori čia atvažiuoti, bet tai nebūtinai gerai, nes mes šiame kontekste kartais pateikiami kaip isterikai, LRT RADIJUI sako žurnalistė Vytenė Stašaitytė. „Mano pozicija labai aiški – neturime iniciatyvos. [...] esame nykūs ir nuobodūs, todėl tokios citatos [prezidentės ir aukštų pareigūnų] bent atkreipia dėmesį į tai, kas čia vyksta“, – pastebi viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Dėmesys – partijos pavadinimui ir KAM knygelei

Užsienio žiniasklaidoje ne vieną klausimą sukėlė Lietuvos Seimo rinkimų rezultatai, tiksliau – laimėjusios partijos pavadinimas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tapo ir fermeriais, ir agrarais. Pavyzdžiui, naujienų agentūra „Associated Press“ antraštėje įvardija, kad šoką sukėlusius rinkimus laimėjo „Agrarian newcomers“ („Agrariniai naujokai“). BBC pažymi, kad pergalę šventė centristinė agrarinė partija. Agrarų partija valstiečius ir žaliuosius pavadino ir „Global Times“. Amerikos laikraštis „The Washington Post“ skelbė, kad rinkimus laimėjo antiemigracinė partija. Taip pat kai kuriose žiniasklaidos priemonės buvo ir vertimas, kurį oficialiai pateikia pati partija, – „Lithuanian Peasant ir Greens Union“ rinkimus laimėjo pasak „Euronews“, „Reuters“, „Deutsche Welle“.

Daug dėmesio užsienio žiniasklaidoje sulaukė ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išleista knygelė „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“. Tai jau trečias tokio pobūdžio leidinys, tad jo pasirodymas Lietuvoje nebuvo itin sureikšmintas. Vis dėlto užsienio portaluose tai nuskambėjo daug grėsmingiau, nei galėjo mums patiems atrodyti. Tik pasirodžius knygelei, reportažą parengė CNN korespondentas Nicas Robertsonas.

Beveik 4 min. trukusiame reportaže rodomos karinės pratybos, kalba karininkai, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Galiausiai pats žurnalistas prabyla nuo karalienės Luizos tilto Lietuvos pusėje, o už jo matomas Sovetskas, priklausantis Kaliningrado sričiai. Pasak CNN, žinia, kurią Lietuva nori perduoti Rusijai, – „jeigu tu įsiverši, nemanyk, kad mūsų piliečiai tau leis lengvai tai padaryti“. BBC taip pat skyrė dėmesio šiam KAM leidiniui. Jie teigė, kad knygeles atnaujinti paskatino dabartinės Lietuvos problemos, ir pabrėžė, kad trečiajame leidinyje jaučiamas daug rimtesnis pavojus nei pirmuosiuose.

Didžiosios Britanijos laikraščio „The Sun“ straipsnių antraštėje didžiosios raidėmis rašoma, kad kiekvienas žmogus yra taikinys, o minėtos knygelės įspėja piliečius apie galimą Rusijos įsiveržimą ir pamoko juos, kaip tokiu atveju reikėtų atpažinti tankus, kulkas ir minas.

Tą pačią mintį skaitytojams perteikė ir „Euronews“ – ten akcentuota, kad tai gidas, padėsiantis pasiruošti Rusijos įsiveržimui. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad užsienio žiniasklaida savo pasakojimus apteikia daug aštriau, tiesiogiai įvardydama Rusiją, nors pačiose KAM knygelėse šalis konkrečiai nėra įvardijama – kalbama apie galimą agresorių.

Velkamės informacinių pranešimų uodegoje

Užsienio reikalų ministro atstovas Kęstutis Vaškelevičius sutinka, kad šios dvi temos sulaukė didelio susidomėjimo, ir išskiria trečią temą – ką Donaldo Trumpo pergalė JAV gali reikšti mūsų regionui ir, žinoma, konkrečiai Lietuvai. Jo teigimu, URM ministras neseniai davė daug interviu, tarp kurių vienas buvo „The National Public Radio“, kuri Amerikoje turi 900 stočių ir 37 mln. klausytojų kiekvieną dieną. „Kita vertus, mes priimame tai kaip komplimentą, nes domimasi Lietuvos pozicija. Nemanau, kad „The National Public Radio“ skambino visoms 28 Europos Sąjungos valstybėms narėms. Taigi toks susidomėjimas Lietuvos požiūriu yra ir komplimentas“, – mano K. Vaškelevičius.

Žurnalistė Vytenė Stašaitytė, bendradarbiaujanti su Vokietijos žiniasklaida, sako rengusi reportažą Vokietijos visuomeniniam transliuotojui MDR, susidomėjusiam KAM leidiniu ir reakcija Lietuvoje: „Aš truputėlį pasijuokiau, kad jie labiau nei lietuviai tuo susidomėję, ir pasakiau, kad jeigu jie įsivaizduoja, jog mes visi išsigandę ir jau sėdime apkasuose apsirengę kamufliažinėmis uniformomis, slepiamės ir džioviname duoną, taip tikrai nėra.“

Be to, priduria V. Stašaitytė, Vokietijos žurnalo „Stern“ naujienų portalas irgi parengė reportažą apie tą brošiūrą, o pirmi sakiniai buvo apie tai, kad Lietuvoje auga baimė, žmonėms karo situacija atrodo reali, tai šalis, kurioje daug rusų, todėl labai jaučiamas pavojus. „Tada pagalvojau – ir vėl situacija, kai Lietuvos sostinė yra Ryga, vėl painiojami lietuviai ir latviai. Daug kas dažnai velkama ant to paties kurpalio, mes painiojami, visos Baltijos šalys sudedamos į vieną puodą, o baimės, kurios galbūt nėra tapačios visose šalyse, pritaikomos bendrai“, – pastebi žurnalistė.

Viešųjų ryšių ekspertas Linas Kontrimas teigia, kad „jau tūkstantį metų Europa apie Lietuvą žino niekus – nuo pat pirmo paminėjimo, kai čia atėjęs Brunonas gavo į galvą“, o ir dabar lygiai tas pats. Apie Lietuvą, pabrėžia jis, viso pasaulio spauda rašo tik pikantiškus dalykus arba tai, kas susiję su aktualijomis.

„Taip yra, nes Lietuva nuolat velkasi informacinių pranešimų uodegoje. Mes niekada nebūname aktyvūs propaguodami savo šalį. Visai neblogai atrodėme Baltijos kelyje, o vėliau, kai norėjome tapti NATO ir ES šalimi, taip pat rėkėme, kad mums to reikia. Bet šie įvykiai vyko ne dėl Lietuvos iniciatyvos, o dėl geopolitinių pokyčių. Ką mes apie save šnekame aktyviai? Ogi nulį“, – įsitikinęs viešųjų ryšių ekspertas.

Mes kartais pateikiami kaip isterikai

Anot L. Kontrimo, norint pakeisti padėtį, reikia noro ir energijos, bet „mūsų energija yra nudvėsusi, o noras kažkoks biurokratinis“. Tačiau K. Vaškelevičius mato ir teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, daugiau nei prieš 15 metų, jam pradėjus dirbti URM, buvo beveik neįmanoma sudominti užsienio žurnalistų – kad jie atvažiuotų į Lietuvą, reikėdavo kalbėtis apie kažkokį, tarkim, lėktuvų bilietų, apmokėjimą.

Šiandien to nėra, tikina užsienio reikalų ministro atstovas, užsienio žiniasklaida domisi saugumo klausimais (be abejonės, 2014 m. – vienas iš lūžio taškų dėl Rusijos agresijos Ukrainoje), taip pat milžiniško dėmesio sulaukė ir laivas „Independence“.

Pasak V. Stašaitytės, karas Ukrainoje Lietuvos žinomumui tikrai pravertė, nes, prasidėjus šiam konfliktui, pasaulis labiau atkreipė dėmesį į mus kaip į pavojų jaučiančią šalį, tad mūsų nuomonė tapo daug svarbesnė: „Manau, kad tikrai nuo 2014 m. URM ir KAM sulaukė daug kreipimųsi iš užsienio žurnalistų. Labai dažnai žurnalistai manęs klausia kontaktų, nori atvažiuoti – anksčiau žinutės tiesiog būdavo paimamos iš naujienų agentūrų. Bet čia nebūtinai yra gerai, nes mes kartais šiame kontekste esame pateikiami kaip isterikai.“

L. Kontrimas neslepia, kad pranešimai apie Lietuvą dažniausiai yra su negatyviu arba su įtampos ženklu, nei kultūros, nei mokslo, nei meno pasiekimai taip plačiai neaptariami. Tada, pastebi jis, kyla klausimas, gal iš tikrųjų pasauliui net neįdomu, kas čia vyksta, gal iš tiesų mes ir esame provincijos lygio įvykių kūrėjai ir nieko neturime. „Bet kai kurie kūrėjai prasimuša, laimi premijas, apie juos yra ką pasakyti. Kita vertus, nereikia savęs guosti – kalbant apie įvykių kūrimą, nėra šalies viduje gerai. Netgi dabar, išrinkus valstiečių ir žaliųjų daugumą, mes patys toliau pučiame isteriją, nors net D. Trumpo, kuris vykdė itin agresyvią kampaniją, pirma kalba naktį po rinkimų buvo apie tai, kad reikia vienytis“, – kalba L. Kontrimas.

O Lietuvoje, atkreipia dėmesį jis, piliečiai net nesuvokia, kad turi galią, jei reikės, išeiti į gatves ir atstatydinti bet kokią valdžią. „Užuot kalbėję apie reikalus, toliau pučiame šitą negatyvą. Žinoma, užsienio žiniasklaida irgi pasigauna tokią nuotaiką ir galvoja – kam rašyti apie kažkokią nykštukinę šalį, kur nieko nevyksta ir tik bambama, tad geriau nukreipti žvilgsnį, tarkim, į Gruziją, kuri prieš kažkiek metų pareikalavo pakeisti jos vardą į Sakartvelo“, – primena L. Kontrimas.

Taigi, įsitikinęs  viešųjų ryšių ekspertas, užsienio žiniasklaida ir rašys apie mus visokius niekus arba tai, kas mums nelabai prie širdies, nes mes patys tuos įvykius sukuriame: „Bendros valstybinės strategijos seniai nėra. Nors tiek URM bando savo galiomis kažką padaryti per įvairius atašė ar per ministro kalbėjimą, tiek Turizmo departamentas, vyriausybė, bet tai yra chaosas. Reikia knygutę parašyti, ką mums kalbėti kirtus Lietuvos sieną.“

Esame nykūs ir nuobodūs

„Vokietijoje dažnai susiduriu su reakcija „jūs ten visi visko bijote, dabar ruošiatės karui, jūs visą laiką tik šaukiate, kad jus puola, priešas prie vartų, – neslepia V. Stašaitytė. – Kartais atrodo, kad mes ir atrodome tokie isterikai. Nemanau, kad tai labai pozityvu.“

Tačiau K. Vaškelevičius sako, jog straipsnių apie tai, ką turime padaryti, kad saugumas ir stabilumas mūsų regione būtų didesnis matant agresijos protrūkius, negalima vadinti isterija – tai pabrėžia, kad Lietuva atlieka namų darbus ir tai vienas iš mūsų tikslų. „Mes girdime kaltinimų, kad NATO šalys neskiria 2 proc. arba neatlieka namų darbų. Tad didžiulis dėmesys dėl šauktinių, šaulių, kad ir paprastos knygutės irgi rodo, ką mes darome ir ką turime padaryti. Tai pozityvu“, – mano užsienio reikalų ministro atstovas.

L. Kontrimas, paklaustas, kiek prie viso to prisideda mūsų vadovai, tarkim, Dalios Grybauskaitės žodžiai užsienio žiniasklaidai „turime alkaną, piktą ir neprognozuojamą kaimynę“, „Lietuva jau puolama“, „Rusija kurią karštąjį karą“, atsako užsienio politikos nekomentuosiantis. „Mano pozicija labai aiški – neturime iniciatyvos. Višegrado šalys, susidūrusios su Rusijos problema, ėmė vienytis ir skleisti žinią apie tai, kad reikia formuoti tam tikrą atsvarą netgi pačios organizacijos viduje. Mes iniciatyvos jokios neturime, esame nykūs ir nuobodūs, todėl tokios citatos bent atkreipia dėmesį į tai, kas čia vyksta“, – tikina viešųjų ryšių ekspertas.

K. Vaškelevičius priduria, kad prezidentės ir užsienio reikalų ministro pasisakymai užsienio spaudoje labai aiškiai artikuliuojami ir prideda žinomumo mūsų valstybei, pvz., kai vyko NATO viršūnių susitikimas Varšuvoje, Linas Linkevičius per pusantros dienos interviu davė 42 užsienio žiniasklaidos priemonėms.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...