captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kavos ekspertas pasakė, ką reikia žinoti apie šį gėrimą

Lietuvą galima priskirti skandinaviškai kavos kultūrai – lietuviai mėgsta švelnesnę, ne tokią stiprią kavą, kaip Italijoje ar Prancūzijoje. Taip LRT RADIJUI sako kavos ekspertas Emanuelis Ryklys. Anot jo, tirpi kava gaminama iš kavos pupelių atliekų, o kai kurių vengiamas espresas – tik koncentruotas skonis.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Mokslininkai vis dar tyrinėja kavos poveikį, ar ne?

– Geriausiu mokslininku galite būti patys sau. Kavos poveikį organizmui sudėtinga standartizuoti. Mes visi esame gana sudėtingi ir skirtingi, visų pirma reikėtų klausyti savęs. Bet yra kelios rekomendacijos. Pajutus, kad kofeino poveikis nemalonus, dreba rankos, stipriau plaka širdis, galbūt nebereikėtų gerti kito puodelio.

Tačiau, galima pavalgyti, nusiraminti, padaryti pauzę. Jei kava skani, galima jos išgerti dar. Juk kavos poveikis trunka 2–3 val. Kofeinas stimuliuoja organizmą, bet vėliau tos energijos kritimas pajuntamas gana greitai.

– Ar labai blogai užpilama kava?

– Kavą užpilinėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Be to, tai – arčiausiai profesionalaus gėrimo. Profesionalai, degustuodami kavą, daro lygiai tą patį dalyką – pila vandenį ant kavos.

Kai kurie žmonės sako, kad gali gerti tik vieną puodelį kavos, o espreso visiškai negeria. Tačiau espreso – tik koncentruotas skonis. Puodelis šio gėrimo kofeino atžvilgiu pakankamai lengvas. Štai Italijoje kava ruošiama iš arabikos ir robustos pupelių, o jos turi dvigubai daugiau kofeino.

Tam, kad kofeinas ištirptų, reikia nemažai laiko – dešimties valandų. Ruošiant espresą jis ištirpti nespėja. Jei patinka stipri kava, rekomenduočiau atsirinkti tą, kurios skonis stipresnis, – galbūt skrudintą.

– Lietuvoje labiau mėgstamos arabikos pupelės?

– Tai tiesa. Buvo laikas, maždaug prieš 20–30 metų, kai arabika ir robusta buvo maišomos visame pasaulyje. Šiandien, pagal komercinių kavos gamintojų tyrimus, matyti, kad kuo šiauriau keliaujama, tuo mažiau norisi tos karčios kavos.

Lietuvą priskirčiau skandinaviškai kavos kultūrai. Žmonės čia nori gerti švelnesnę kavą. Žinoma, ne šimtu procentų, nemažai kas mėgsta ir sodrią kartesnę kavą. Tokią, kokia būdinga kavos kultūroms kaip Italijoje ar Prancūzijoje.

– Kaip dėl priedų į kavą?

– Niekas neturi aiškinti, kiek ko reikia dėti į kavą. Be to, kava kavai nelygi. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visi kavos skoniai vienodi. Derinant ją su pienu, galima pasirinkti, kuri bus skanesnė. Kalbant apie cukrų, tai labai dažnas priedas. Idealiu atveju aš jo nedėčiau.

Kavos bare naudojame beržų cukrų. Jis, galima sakyti, nekenksmingas, nepakeičia pačios kavos. Šio cukraus glikeminis indeksas žemas, sveikatos atžvilgiu tai labai svarbus dalykas.

– Kokia yra tirpi kava?

– Tirpi kava taip pat būna skirtinga. Kategoriškai kalbėti apie ją, kai yra tiek daug kavos gamintojų, sudėtinga. Reikia žiūrėti, ar ant pakuotės nurodomas kofeino kiekis. Taip pat – kreipti dėmesį, kaip į kavą reaguoja organizmas.

Tirpi kava daroma iš kavos atliekų, robustos pupelių. Tai cheminis laboratorinis, o ne gamtos kūrinys. Skoniai taip pat pridedami dirbtinai. Bet galiu pasakyti, kad yra žmonių, dirbančių su tirpia kava, padaroma iš geros kavos. Tačiau šios naujovės kol kas yra tik už Atlanto.

– Kaip vertinate kavą popieriniuose puodeliuose, kurią taip mėgsta jaunimas?

– Blogai, kad dėl to būna daug šiukšlių. Aš pagalvočiau apie daugkartinio naudojimo puodelį. Juk popierinis puodelis keičia ir kavos skonį. Einant gatvėje viskas gerai, bet jei norima mėgautis kava, keraminis puodelis – nepakeičiamas. Kavai reikia laiko.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...