captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar žinote, kodėl kraujas tyrimams imamas iš bevardžio piršto

Atliekant tyrimus, kraujas iš bevardžio piršto imamas ne šiaip sau, tam yra kelios priežastys. Jei gerai pagalvosite, bevardis pirštas turi mažiausiai kontakto su išoriniu pasauliu.

Natūralu, kad dėl to piršto oda yra ploniausia, ją lengviausia pradurti. Negana to, bevardžio piršto odelėje – mažiausias kiekis nervų galūnių, todėl dūrio metu sukeliamas skausmas – mažiausias, palyginus su kitais pirštais.

Be to, tokias pat savybes kaip ir bevardis turi mažasis pirštas. Tačiau kraujas iš jo neimamas dėl kitos priežasties. Mažasis pirštas arčiausiai riešo, tad jei kraujo ėmimo procedūros metu į pirštą pateks infekcija, tikėtina, kad ji gerokai greičiau išplis per visą delną.

***

Lietuva – viena pirmųjų šalių, kurioje atsirado opera. Visu dešimtmečiu anksčiau nei Paryžiuje! 1636 m. Valdovų rūmuose įvyko pirmosios operos „Elenos pagrobimas“ premjera Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tebuvo praėję  trys dešimtmečiai nuo operos atsiradimo Italijoje.

Deja, šios operos muzika neišliko, tačiau aukso raidėmis į Lietuvos istoriją įrašytas jos autoriaus vardas – italų kompozitorius ir teoretikas Marco Scacchi.  Gimęs ir augęs Galezės miestelyje netoli Romos, jaunyvame amžiuje M. Scacchi atvyko į Varšuvą, kur jį, kaip manoma, pasikvietė jo mokytojas, iš Romos kilęs kompozitorius ir vargonininkas Giovanni Francesco Anerio, kelerius paskutinius savo gyvenimo metus vadovavęs Lenkijos karališkajai kapelai.

Beveik 30 metų M. Scacchi tarnavo Jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, vadovavo Vazų karališkajai kapelai. Čia turėjo daug mokinių, kuriems įdiegė itališką tradiciją. Pablogėjus sveikatai, M. Scacchi grįžo į Italiją, kur praleido paskutinius 13 savo gyvenimo metų, rašydamas poleminius ir teorinius darbus bei mokytojaudamas.

***

Ispanų kompozitoriaus Sebastiano Iradiero daina „La Paloma“ arba „Balandėlė“ išgarsėjo dėl vieno atsitikimo. Beje, labai tragiško. Meksikos imperatorius Maksimilianas buvo nuteistas mirti, bet, kaip įprasta, prieš įvykdant mirties bausmę pasmerktajam, jam buvo suteikta teisė pareikšti paskutinį norą.

Maksimilianas tuo pasinaudojo. Jis paprašė, kad prieš jį sušaudant, galėtų dar kartą išgirsti jo širdį pavergusią dainą „Balandėlė“. Jo noras buvo patenkintas. 1867 m. birželio 15 d. rytą šautuvo salvė pasigirdo tik po to, kai nuskambėjo paskutinė dainos gaida. Nors šiandien dainai jau 154 metai, ji – viena populiariausių melodijų visame pasaulyje.

Parengta pagal LRT RADIJO eteryje skambėjusią medžiagą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close