captcha

Jūsų klausimas priimtas

Grynieji pinigai švedams kelia stresą

Švedija ne veltui garsėja kaip grynųjų pinigų atsisakanti šalis. Turėti grynųjų kišenėje švedams jau neįprasta ir suvokiama kaip nesaugus pinigų laikymas, o paskutinės apklausos rodo, kad tai net ir stresą kelianti situacija. Grynieji pinigai šalyje prilyginami juodiems pinigams, už kuriuos nebuvo sumokėti mokesčiai, o švedai to nemėgsta, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Švedijos verslo naujienas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Daug kur Švedijoje jau neapseisi be banko kortelės, nes grynųjų paprasčiausiai nepriima. Banko skyriai, kurie neturi grynųjų pinigų, taip pat nieko nebestebina. Švedija yra septinta šalis pasaulyje pagal internetinio ir kortelių mokėjimo populiarumą. Sąrašo viršūnėje – JAV, Suomija ir Nyderlandai. 

Žadama ekonomikos krizė

Trys ryškūs Švedijos ekonomikos žinovai pristatė savo ataskaitą „Švedija rūke – nemaloniai tikėtinas krizės scenarijus“ apie šalies ekonomikos prognozes. Menišką straipsnio pavadinimą greitai pakeitė tikslūs skaičiai, išvados ir pagrįstos prognozės. Autoriai sako, kad išleisti milijardai kronų karo pabėgėlių priėmimui, neveikianti integracijos politika ir finansinis nestabilumas valstybiniame sektoriuje lems sudėtingą Švedijos ekonominę situaciją artimoje ateityje.

„Ekonominė griūtis stipriai sudrebins švedišką sistemos modelį. Istorija rodo, kad finansų krizės yra brangiausios krizės, kokios gali ištikti šalį taikos periodu“, – sako straipsnio autoriai.

„Pridėkime patirtus karo pabėgėlių priėmimo kaštus, neveikiančią jų integraciją, ir krizės efektai bus dar aštresni. Dėl galimos ekonomikos krizės mažės darbo vietų, dėl to atvykėlių atskirtis tik didės“, – tokį Švedijos vaizdą piešia trys žinomi šalies ekonomistai. Jie taip pat teigia, kad situacija Švedijoje labai primena ekonomikos burbulą 1980 m. pabaigoje ir situaciją Ispanijoje, Portugalijoje bei Airijoje likus metams iki ekonomikos krizės 2008-aisiais.

Katastrofiška „Ericsson“ padėtis

Vienas ryškiausių Švedijos gamintojų „Ericsson“ sukrėtė šalį, kai pranešė apie katastrofišką įmonės situaciją. Pasirodo, kad plano taupyti atleidžiant 4 tūkst. darbuotojų nepakanka. „Ericsson“ technikos gaminiams sunkiai sekasi skintis kelią augančios rinkos šalyse, tokiose kaip Brazilija, Vidurio Rytų šalys ir Rusija, be to, paskutinės ataskaitos rodo, kad pardavimai gerokai krito ir iki šiol saugiomis rinkomis vadintose šalyse – Šiaurės ir Lotynų Amerikoje, Šiaurės Europoje.

Be stiprios konkurencijos, kurią švedų „Ericsson“ jaučia iš milžinų „Microsoft“, „Amazon“ ir „Apple“, yra ir vidinės įmonės problemos. Pavyzdžiui, kelerius paskutinius metus įmonei vadovavęs direktorius daug žadėjo, tačiau nieko realiai neįvykdė. „Ericsson“ akcijų vertė krito daugiau kaip 20 proc. per vieną dieną ir staiga 30 mlrd. kronų vertės turtas išgaravo kaip dūmas.

„Telia“ džiaugiasi didesniu pelnu, nei laukta

Telefoninio ir internetinio ryšio tiekėjas „Telia“ džiaugiasi didesniu pelnu, nei laukta. Trečiojo metų ketvirčio pelnas prieš mokesčius siekė kone 4,5 mln. kronų, nors šiuos metus „Telia“ įsimins kaip varginamų teismų ir bylinėjimosi metus. Net 12,5 mlrd. Švedijos kronų įmonei kainavo teisinės išlaidos JAV ir Nyderlanduose, kur bendrovei buvo pateikti kaltinimai dėl papirkimo veržiantis į Uzbekistano rinką.

Namuose, Švedijoje, „Telia“ saugiausiai jaučiasi su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. Šiems savo klientams „Telia“ gali pasiūlyti naudingus ryšio sprendimus. Dėl didžiųjų įmonių ir valstybinio sektoriaus klientų rinkoje vyrauja stipri kainų konkurencija, kur „Telia“ pripažįsta, kad turi kovoti alkūnėmis dėl kiekvieno kliento.

Pažadai dėl bedarbystės mažėjimo neįgyvendinti

Bedarbystės Švedijoje rodikliai kinta nestipriai, jau kelerius metus iš eilės bedarbiai sudaro apie 7 proc. visų šalies gyventojų. Švedijoje yra ne bedarbystės pašalpos, o tik bedarbystės draudimo išmokos. Jei atsakingai mokėjai draudimą, kol turėjai darbą, netekęs jo, dar pusantrų metų kas mėnesį gausi 80 proc. turėto atlyginimo.

Būtent šio draudimo išmokos ir yra didžiausias nesutarimas tarp valdančiųjų ir opozicijos. Valdantieji socialdemokratai padidino išmokas bedarbiams, kad išlaikytų žmogaus orumą ir jo nepalaužtų, o opozicija nori jas mažinti ir taip motyvuoti žmones aktyviau ieškotis darbo.   

Premjero Stefano Lofveno pažadai, kad 2020 m. Švedija džiaugsis mažiausiais bedarbystės skaičiais Europos Sąjungoje, jau nebeįtikina. Panašu, kad premjeras kaip užstrigusi plokštelė kartoja šį rinkimų pažadą, o paprašytas paaiškinti, kaip bus kuriamos naujos darbo vietos, jokių tikslių idėjų nepateikia. Atvirkščiai, priimti kai kurie įstatymų pakeitimai apsunkina verslininkų galimybes įdarbinti žmones.

Sprendžiama būstų trūkumo problema

Švedijos statybų sektorius ir toliau aktyviai siekia įgyvendinti ekologiškų statybų viziją. Statybų aplinka ir darbai turi kiek galima mažiau kenkti gamtai, atliekos griežtai rūšiuojamos, o pastatai turi būti taupantys energiją ir ilgaamžiai. Nauja mada Švedijoje – mažas, vos 35 kvadratinių metrų ekologiškas būstas. „Menas norėti mažiau“ – sako tokių būstų reklamos.

Švedijos vyriausybė dar pernai nusprendė skirti 11 mlrd. kronų finansavimą statybų įmonėms, tik iki šiol trūko įstatymų bazės, kas ir kam gali prašyti finansavimo. Šiuos milijardus planuojama išdalyti per 2016–2019 m. statybų įmonėms, statančioms mažus, ekologiškus butus, skirtus nuomoti.

Taikomos sąlygos statybos įmonėms – nustatyta maksimali galima nuoma mėnesiui ir energiją taupantys namai. Statyti galima ir didesnius būtus, bet tokiu atveju finansavimas mažėja. Taip vyriausybė planuoja išspręsti būstų trūkumo šalyje problemą ir prisidėti prie ekologiškos statybos vizijos.

Bankai žvalgosi į Baltijos šalis

Vienas didžiųjų Švedijos bankų SEB deklaravo nelauktai didėlį pelną per šių metų trečiąjį ketvirtį. SEB banko vadovė Anika Falkengren sako, kad „nestabilioje Europos rinkoje banko klientai pirko konsultacijų ir rizikos analizių paslaugas, o finansiškai saugioje Skandinavijoje didėjo verslo paskolų interesas – tai lėmė didelį banko pelną“.

Vyriausybė nusitaikė į finansų sektorių kaip į potencialų didesnių mokesčių mokėtoją ir svarsto papildomų 15 proc. pajamų apmokestinimą finansų sektoriaus darbuotojams. Papildomo mokesčio nepajustų darbuotojas – jį, žinoma, mokėtų darbdavys. Bankų atstovai sako, kad, priėmus tokį įstatymą, yra rizika prarasti 16 tūkst. darbo vietų.

Tai gąsdina didžiųjų bankų vadovus ir verčia juos žvalgytis į Baltijos šalis, kur Švedijos bankai jau įdarbinę 13 tūkst. vietinių specialistų, džiaugiasi jų turima kompetencija ir gerokai mažesniais mokesčiais.      

Ūkininkai vargsta

Švedijos ūkininkai vargsta nepakeldami importo konkurencijos ir produkcijos transportavimo kaštų. Kaip rodo paskutinės apklausos, kur dalyvavo 500 ūkininkų, net 62 proc. savo ūkininkystės pelningumą vertino gana blogai arba labai blogai ir tik kuklūs 2 proc. savo pelną įvertino kaip labai gerą.

Statistikos specialistai džiaugiasi, kad pesimistiškai nusiteikusių ūkininkų šiemet jau mažiau – pernai jų buvo ne 62 proc., o net 73 proc. Apklausos taip pat parodė esamą pelningumo skirtumą tarp ūkininkystės šakų. Geriausiai sekasi gyvulininkyste užsiimantiems Švedijos ūkininkams, jų produkcija yra paklausi, vertinama, dažnai perdirbama ir parduodama vietinėje rinkoje.

Daug sunkiau yra pienininkams ir augalininkyste besiverčiantiems ūkininkams, čia vyrauja didėlis nepasitenkinimas esamomis verslo sąlygomis.

Nesismulkina su baudomis

Švedijoje labai brangu nepaisyti verslą kontroliuojančių įstaigų pastabų ir draudimų. Darbo inspekcija ir Maisto ir veterinarijos tarnyba sako nesismulkinanti su baudomis – jos turi būti gąsdinančios ir skaudžios.

Pavyzdžiui, greitųjų užkandžių kioskas Geteborgo mieste higienos patikros metu gavo pastabą, kad tara, kur laikoma bulvių košė, turi rimtų trūkumų, dėl to pirkėjai gali susirgti. Vis dėlto trūkumai nebuvo pašalinti, o bulvių košė ir toliau pardavinėjama iš nešvarių talpyklų.

Kai inspektoriai kioskelį aplankė pakartotinai, pagal kvitus suskaičiavo visus kartus, kai pardavėjai tiekė uždraustą bulvių košę ir skaičių padaugino iš 1 500 eurų už porciją. Apie galimai susirgusius pirkėjus duomenų nėra, o įmonės bankrotas aiškus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...