captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Kubilius apie koaliciją: derybos padės „valstiečiams“ suvokti, ko jie nori

Konsultacijos, vykstančios tarp partijų dėl galimybės sudaryti koaliciją, padės patiems „valstiečiams“ suvokti, ką jie nori daryti, nes dabar tai nėra aišku. Taip LRT RADIJUI sako konservatorius Andrius Kubilius. Jo teigimu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), siūlydama sudaryti plačią koaliciją, bando nusikratyti atsakomybės. Su tuo nesutinka LVŽS narys Saulius Skvernelis, kuris atkreipia dėmesį, kad prieš antrąjį rinkimų turą konservatoriai koalicijos idėją palaikė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

A. Kubilius: „valstiečių“ partija yra nežinomas darinys

Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario A. Kubiliaus, per konsultacijas su LVŽS įgaliotais žmonėmis bus bandoma išsiaiškinti, kaip „valstiečiai“ planuoja realizuoti rinkėjų jiems patikėtą atsakomybę: „Kai kurie dalykai gana neaiškūs. Tos konsultacijos turbūt „valstiečiams“ padės suvokti, ką jie patys norėtų toliau daryti. Dabar to aiškumo dar tikrai trūksta.“

A. Kubiliaus aiškinimu, LVŽS plačios koalicijos, kurią sudarytų patys „valstiečiai“, konservatoriai, socialdemokratai, bet į kurią nebūtų priimi liberalai, idėja sunkiai suvokiama.

„Man sunkiai matomas bendras vaizdas, ką ta koalicija iš tikrųjų norėtų toliau padaryti ir pasiekti. Kaip tik antradienį vykstančiose konsultacijose bandome iš „valstiečių“ išgirsti aiškesnius planus, kokie yra jų, kaip laimėjusiųjų, tikslai, ko būtų siekiama Lietuvoje, kokius darbus planuotų padaryti. Yra iš tikrųjų daug klaustukų ir nežinomųjų“, – tikina A. Kubilius.

Jo teigimu TS-LKD sunkiai įsivaizduoja „valstiečių“ siūlomą koaliciją ir tokią idėją vertina neigiamai: „Susidaro vaizdas, kad pagrindinis tikslas – pasiekti, kad parlamente būtų kaip galima mažiau konstruktyvios opozicijos, kad nebūtų, kas galėtų prižiūrėti tokios valdžios darbą.“

Paklaustas, ar vis dėlto sudarius koaliciją, A. Kubilius bandytų siekti ministro pirmininko posto, politikas sako, kad tokie klausimai nėra aptariami, nes šiuo metu partijai svarbiau suprasti, kokių darbų ketina imtis LVŽS. „Deja, turiu pasakyti, kad yra sričių – Lietuvos iššūkiai, perspektyvos, patys svarbiausi darbai, – kurias mes matome skirtingai“, – neslepia A. Kubilius.

Jis priduria, kad išsiskiria ir pačios LVŽS narių viešojoje erdvėje deklaruojamos idėjos: „Valstiečių partija yra toks nežinomas dydis. [...] Matome gana daug prieštaravimų tarp to, ką tenka girdėti ir iš jų derybininkų, ir jų lyderio Ramūno Karbauskio. Visa tai palieka įspūdį, kad galbūt būtų geriau, jog „valstiečiai“ patys neieškotų, kaip perkelti atsakomybę ant kažkurių kitų partijų, bet patys tą savo gautą atsakomybę stengtųsi realizuoti.“

S. Skvernelis: po pirmo rinkimų turo buvo kalbama apie artimas nuostatas

Anot S. Skvernelio, keista girdėti A. Kubilių minint, kad LVŽS ir TS-LKD nuostatos labai skirtingos. „Po pirmojo rinkimų turo buvo deklaruojama, kad tos programinės nuostatos, bendri tikslai labai artimi, kad kone galime pasirašinėti koalicijos sutartį. Paskelbus antro turo rezultatus jau atsiranda kažkokių abejonių. Tam ir skirtos konsultacijos, kad abejonės būtų išsklaidytos“, – sako S. Skvernelis.

Jis pabrėžia – bandymas kurti plačią koaliciją nėra atsakomybės perkėlimas, nes bet kokiu atveju koaliciją „valstiečiai“ suformuos. „Prisiimame atsakomybę. Prisiėmėme ją ir prieš rinkimus. Konservatorių pasakymas iki rinkimų „norėtume ir norėjome dirbti valstybei“ bei dabar pasakymas „jeigu tokia galimybė yra, nedirbsime, nes ne tokie galutiniai rinkimų rezultatai“, manau, yra emocijos. Jos rimsta“, – tvirtina S. Skvernelis.

Jis priduria – jei per konsultacijas tarp partijų bus aišku, kad partijos negali kartu dirbti, tai tiesiog bus tiksli žinia, kad kartu sudaryti koalicijos nereikėtų.

Jam antrina ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis premjeras Algirdas Butkevičius. Jis primena, kad prieš antrąjį rinkimų turą konservatoriai kone viešai kalbėjo apie tai, jog rinkimus laimės. „Jie jau buvo susitaikę su tuo, kas bus jų ministru pirmininku ir net kai kuriais ministrais. Galiu pasakyti – po antro turo jiems buvo didžiulis šokas. Turbūt daugelis matė, kaip kalbėjo A. Kubilius ir Gabrielius Landsbergis. Skambėjo mintys, kad jie keliaus į opoziciją“, – sako A. Butkevičius.

Jo nuomone, tarp pirmojo ir antrojo turo, per televizijos ir radijo debatus buvo galima pastebėti sutvirtėjusią draugystę tarp TS-LKD ir LVŽS, tačiau dabar tos emocijos atslūgo.

Darbo kodeksą vertina kaip teisininkas

Anot S. Skvernelio, į Darbo kodeksą (DK) jis žiūri pirmiausia kaip teisininkas: „Darbo santykių pakeitimas buvo neišvengiamas, nes turėjome nenormalią situaciją – de jure įstatymas buvo vienoks, o de facto buvo taikoma kitokia tradicija ir kitokios formos.“

Su naujo DK atsiradimu, sako S. Skvernelis, pasistengta sunormalizuoti darbo santykius, tačiau, kalbant apie darbuotojų socialinę apsaugą, derybines galias, jų įgalinimo silpninimą, tai buvo klaida.

„Tas modelis galbūt puikiai veiktų Skandinavijos valstybėse, kur yra ilgametės profsąjungų tradicijos, o verslas socialiai atsakingas. Lietuvoje tai žingsnis į priekį, bet, žinant socialinę partnerystę tarp darbdavio ir darbuotojo, DK reikia pataisyti ir jis bus taisomas“, – aiškina S. Skvernelis.

A. Butkevičius nesutinka su teiginiais, kad socialdemokratai valdžią prarado dėl naujo DK: „Kiekviena struktūrinė reforma nėra populiari ir visuomenė ją priima tik po kurio laiko. Kalbant apie DK ir lyginant mus su Estija, vėluojame septyneriais metais. 2008 m. pradžioje mūsų ekonominė valstybės padėtis buvo panaši, skola maža. Estų skola buvo dar mažesnė, o priėmus naują DK jų darbo užmokestis labai išaugo.“

Svarbiausias tikslas, priimant pakeistą Darbo kodeksą, pasak A. Butkevičiaus, buvo siekimas išvengti situacijos, susidariusios per ekonominį sunkmetį. „94 proc. atleistų darbuotojų negavo nė vieno mėnesio išeitinės kompensacijos. Mūsų tikslas buvo sukurti tokią sistemą, kuri apsaugotų žmogų, jei šis atleidžiamas iš darbo ir įmonė negali jam išmokėti nė vieno euro kompensacijos.“, –  tvirtina politikas.

A. Butkevičius, paklaustas, ar dėl DK bus pasiektas kompromisas su „valstiečiais“, teigia, kad pirmiausia reikės įsigilinti į pasiūlymus. Naujam DK, anot jo, yra numatytas metų trukmės monitoringas: „Matėme tam tikras galimas problemas, jau dabar patobulinome 12 straipsnių.“

Alkoholio mažinimą siūlo pradėti nuo švietėjiškų programų

S. Skvernelis, kalbėdamas apie vaistines, sako, kad „pasigautas“ terminas – valstybinės vaistinės, tačiau esminis dalykas yra vaistų kainos. „Šiandien turime nerealiai aukštas vaistų kainas, didmeninė ir mažmeninė prekyba – vienose rankose. Mes dar nesugebame suformuoti kompensuojamų vaistų sąrašo, žmonės išleidžia tikrai daug lėšų“, – aiškina pašnekovas. Reikia, kad į rinką ateitų naujas žaidėjas, teigia S. Skvernelis, tuomet būtų galima reguliuoti kainas.

Kalbėdamas apie valstybines alkoholio parduotuves, S. Skvernelis tvirtina, kad alkoholio problemą šalyje reikia mažinti per prieinamumo ribojimą: „Ar specializuota parduotuvė bus privati ar valstybinė, o prieinamumo laikas ribotas, – tai tik formos dalykai. Tačiau jei sutariam kad alkoholizmas yra problema, kurią reikia spręsti, tai galima bus spręsti.“

A. Butkevičius sako, jog svarbiausia tai, kad valstybė nepatirtų finansinės naštos, nes tada bus pažeista konkurencija. „Jei konkurencingoje rinkoje kuriame dar vieną ūkio subjektą ir jį finansiškai paremiame, tai – konkurencijos įstatymo pažeidimas“, – tikina politikas.

Kitas svarbus dalykas, anot A. Butkevičiaus, ribojant alkoholio vartojimą šalyje, yra švietėjiškų programų trūkumas: „Pradedant darželiais ir baigiant mokyklomis, mums trūksta socialinių reklamų, aiškinančių alkoholio žalą.“

 S. Skvernelio nuomone, yra ilgalaikės problemų šalinimo priemonės, kurios rezultatą suteikia vėliau, ir tos, kurios neišvengiamos. „Galima šviesti kitus ir kalbėti, bet jei žmogus išeina iš mokyklos ir šalyje yra 19 tūkst. taškų, kuriuose parduodamas alkoholis, – tai gerokai per daug“, – tvirtina jis.

Paklaustas, ar pensijos bus tikrai padidintos 40 eurų, S. Skvernelis teigia, kad jei pavyks įgyvendinti numatytas priemones, tai padaryti pavyks. Tai, pasak jo, „valstiečių“ programoje yra vienintelis skaičius, susijęs su konkrečias pažadais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close