captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Karbauskis pasakė, kas sudarys koaliciją valstiečiams nelaimėjus rinkimų

Jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nelaimės rinkimų, koaliciją neišvengiamai sudarys konservatoriai ir socialdemokratai, LRT RADIJUI sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo aiškinimu, neatmetama galimybė sudaryti plačią koaliciją – ašimi taptų jie patys, partneriais – konservatoriai ir socialdemokratai, o liberalai į koaliciją nebūtų įtraukti dėl itin skirtingų pažiūrų. Anot politologo Ramūno Vilpišausko ir apžvalgininko Vytauto Bruverio, toks scenarijus mažai tikėtinas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Antrojo turo sėkmę prognozuoja konservatoriams

Anot R. Karbauskio, partija antrajame rinkimų ture tikisi sėkmingo pasirodymo: „Daugelio partijų, kurios nepateko į antruosius turus, rinkėjai turėtų palaikyti LVŽS kandidatus, nes antruose turuose dominuoja mūsų konkurentai – yra 20 konservatorių, 16 socialdemokratų, o likusieji – po kelis ar po vieną iš kitų partijų. [...] Aišku viena – jeigu Valstiečių ir žaliųjų sąjunga tų rinkimų nelaimės, turėsime koaliciją, kurioje bus konservatoriai su socialdemokratais. Kitų variantų nebelieka“, – įsitikinęs R. Karbauskis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovo profesoriaus Ramūno Vilpišausko tvirtinimu, kol kas sudėtinga prognozuoti, kurios partijos atstovai antrajame ture surinks rinkėjų balsų daugumą. Jo įsitikinimu, tiek Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), tiek LVŽS šansai apylygiai.

„Manau, kad rezultatas labai smarkiai priklausys nuo rinkėjų aktyvumo. Kuo mažesnis aktyvumas, tuo daugiau šansų konservatoriams laimėti vienmandatėse apygardose. Žinoma, tai reiškia, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga mėgins agituoti, kad rinkėjai kuo aktyviau dalyvautų. Pasisakymas apie neišvengiamą socialdemokratų ir konservatorių koaliciją, jeigu valstiečiai bus antri, turbūt vienas iš agitacijos būdų, nes man tokia koalicija atrodo trečia eilėje pagal tikimybę. Tai tikrai ne pagrindinis scenarijus“, – teigia R. Vilpišauskas.

Jam antrina ir apžvalgininkas Vytautas Bruveris, kuris įsitikinęs, kad abiejų partijų padėtis antrajame ture panaši. Tačiau jis prognozuoja, kad vis dėlto didesnio palaikymo turėtų sulaukti TS-LKD, nes rinkėjų aktyvumas tradiciškai turėtų būti nedidelis: „Apskritai peržvelgęs situaciją antrajame rinkimų ture, spėju, kad geresnius šansus turi konservatoriai, [...] jie turėtų gauti pirmosios rankos teisę formuoti koaliciją. Tą koaliciją turėtų sudaryti konservatoriai, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Liberalų sąjūdis.“

Skirtumo tarp konservatorių ir socialdemokratų R. Karbauskis neįžvelgia

R. Karbauskis sutinka, kad, esant mažam rinkėjų aktyvumui, LŽVS atstovams bus sunku laimėti vienmandatėse apygardose. Tačiau jis priduria besitikintis, jog aktyviai pirmame ture dalyvavę rinkėjai taip pat aktyviai dalyvaus ir antrame.

„Jeigu mes pralaimėsime rinkimus, konservatoriai laimės labai daug mandatų. Jeigu taip atsitiktų, jie galėtų laimėti daugiausia 62 mandatus. Tokiu atveju jiems galbūt užtektų liberalų ir mes turėtume finansų ministrą Andrių Kubilių, premjerą Gabrielių Landsbergį ir t. t. Jeigu tauta tokio pasirinkimo nori, taip ir bus“, – sako R. Karbauskis.

Jis taip pat akcentuoja, kad LVŽS laikosi pažado dėl koalicijos tartis tik tada, kai bus pasibaigęs balsavimas: „Minėjome, kad tarsimės po rinkimų. Tai mes aiškiai įrodėme. Politologai teigė, kad tai tik šnekos, kad iš karto nubėgsime ir sudarysime koaliciją. To nedarėme ir nedarysime. Be galutinių balsų skaičiaus jokios koalicijos nebus sudarinėjamos.“

Jis atkreipia dėmesį, kad vis dėlto partijos vadovaujasi skirtingomis vertybėmis: „Mums tai labai svarbu, todėl sunku įsivaizduoti galimą koaliciją, kurioje būtų liberalai. Jų požiūris vertybine prasme daugeliu klausimu labai skiriasi nuo mūsų požiūrio. Čia galbūt panašesnės konservatorių ir socialdemokratų partijos. Jos iš tikrųjų daugeliu klausimu labai panašios.“

Partijos vertinimu, anot R. Karbauskio, didelio skirtumo tarp socialdemokratų ir konservatorių nėra. „Neatmetame varianto, kaip vieno iš įmanomų, [...] kad gali būti plati koalicija, kurioje dalyvautų ir Valstiečių sąjunga kaip tos koalicijos ašis, ir konservatoriai bei socialdemokratai“, – sako R. Karbauskis.

Socialdemokratų ir konservatorių vienoje koalicijoje įsivaizduoti nepajėgia

Tiek R. Vilpišauskas, tiek V. Bruveris plačios koalicijos scenarijų vertina skeptiškai. Pasak R. Vilpišausko, yra kelios priežastys, kodėl mažai tikėtina, kad tokia koalicija bus sudaryta: „Kuo daugiau dalyvių koalicijoje, tuo sunkiau pasidalinti atsakomybės sritis ir postus. Žinoma, visos partijos neigia, kad joms postai svarbūs, bet dėl to derybos ir dalybos niekada nebūna lengvos. Kitas dalykas, jeigu LVŽS ir TS-LKD rimtai kalba apie pokyčius, o ne tik naudoja tai kaip rinkiminės kampanijos šūkį, tai, kuo daugiau koalicijoje dalyvių, tuo sunkiau bus tuos pokyčius įgyvendinti.“

Jis atkreipia dėmesį, kad šūkis „už pokyčius“ labai daugiaprasis, nes bet kokiu atveju tai bus sunkiau įgyvendinti, nei dabar pateikiama rinkėjams. „Taip, pasikeis nemažai Seimo narių, pasikeis vyriausybė. Šie pokyčiai neišvengiami, bet politikos ir poveikio žmonių gyvenimui prasme pokyčiai bus sudėtingi. Remiuosi įvairių ankstesnių Lietuvos vyriausybių patirtimi“, – tvirtina R. Vilpišauskas.

Jis pateikia pavyzdį, kad XV-oji vyriausybė, kuriai vadovavo A. Kubilius, taip pat žadėjo pokyčius ir tie pokyčiai netgi buvo įtraukti į vyriausybės programą, tačiau po ketverių metu praleistų valdžioje tik nedidelė dalis pažadų buvo įgyvendinta.

„Apskritai, manau, verta daug daugiau kalbėti apie tai, ką reiškia pokyčiai ir kaip juos įgyvendinti. Daug kas nuvertina pokyčių sudėtingumą. Visuomenė galbūt balsuos už tuos, kurie nėra valdžioje, bet labai didelė dalis visuomenės labai greitai išreikš nepasitenkinimą“, – įsitikinęs R. Vilpišauskas.

Panašios pozicijos laikosi ir V. Bruveris, kuris tvirtina negalintis įsivaizduoti koalicijos, kurioje kartu būtų socialdemokratai ir konservatoriai. „Deja, mūsų šiandienėje politikoje vertybiniai ir programiniai dalykai dažnai neturi beveik jokios reikšmės. Svarbiausias faktorius – milžiniškas politinis, asmeninis, emocinis antagonizmas. Jis radikalus ir niekada nesutaikomas“, – tvirtina V. Bruveris.

Jis svarsto – net jei socialdemokratų ir konservatorių koalicija, kurią prognozuoja R. Karbauskis, būtų sudaryta, kiek ji laiko egzistuotų ir kokius darbus per savo egzistavimo laikotarpį sugebėtų padaryti.

„Manau, beveik nieko. [...] Grįžtant prie galimų koalicijų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių ir žaliųjų bei konservatorių koalicija, būtų daug labiau įmanoma ir veiksmingesnė, nors dideliu jos veiksmingumu aš irgi abejoju, kaip ir bet kurios kitos koalicijos, kuri būtų sulipdyta po šių rinkimų“, – vertina V. Bruveris.

Ketina sudaryti profesionalų vyriausybę

R. Karbauskio nuomone, priklausomai nuo antro turo rezultatų, scenarijus, kurį politologai dabar kritikuoja, yra tikėtinas: „Jeigu mūsų į Seimą patektų 30 ar pan., manau, tas scenarijus, kurį kol kas atmeta politologai, jog susitars socialdemokratai ir konservatoriais, labai realus, nes kitos koalicijos net matematiškai sudaryti neišeitų.“

Jo įsitikinimu, jei po antro rinkimų turo konservatoriai surinks itin daug balsų, koalicijos sudarymo scenarijus aiškus. Jei dauguma balsuotų už Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus, tvirtina R. Karbauskis, koalicijos variantai galėtų būti įvairūs.

„Tada bandysime įtikinti savo partnerius, kad pirmiausia turime gerinti vyriausybės kokybę ir profesionalumą. Tai labai susiję su tuo, kas vyksta ministerijose, tarnybose – nebėra kompetentingų žmonių. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerijoje dirba 370 valdininkų. Iš jų septyni – žemės ūkio specialistai. Tai tragedija. Pagrindinis reikalavimas ministerijose ir departamentuose dabar – partinis bilietas“, – tvirtina R. Karbauskis.

Jo teigimu, tokiu būdu partijos virsta įdarbinimo agentūromis. Politikas priduria – žmogus gali turėti partinį bilietą, bet tai neturėtų tapti pagrindiniu principu, pagal kurį formuojamos ministerijos ir departamentai. Su juo sutinka V. Bruveris: „Tai sena problema, senas vėžys. Protekcionizmas, nepotizmas ir, nepabijokime to žodžio, politinė korupcija. Tai viena iš populiariausių korupcijos formų.“

Panašios pozicijos laikosi ir R. Vilpišauskas, tačiau jis pabrėžia – ministerija yra politinė įstaiga, todėl joje visų pirma turėtų dirbti politikai. „Jie turi įsiklausyti į kompetentingų žmonių nuomonę, bet jie priima politinius sprendimus. [...] Labiausiai šioje profesionalų vyriausybės koncepcijoje kelia nerimą idėja, kad užtenka, jog ministras, pavyzdžiui, išmanytų žemės ūkį, ir viskas eis kaip per sviestą, pokyčiai bus įgyvendinami. Taip nebus ir bus labai smarkiai nusivilta, jei taip tikrai bus daroma“, – perspėja R. Vilpišauskas.

Pasak V. Bruverio, jei norime normalios ir funkcionuojančios demokratijos, politinius postus turi užimti politikai. „Tai, kad jie neįgyvendina tų politinių vertybinių, programinių dalykų, kuriuos patys prižada ir deklaruoja, – tai jų problema, visuomenės kontrolės problema, o ne pačios koncepcijos kad postus turi užimti politikai“, – atkreipia dėmesį V. Bruveris.

Dėl Darbo kodekso siūlo sukviesti Trišalę tarybą

Vertindamas prieš pat rinkimus priimtą naująjį Darbo kodeksą, R. Karbauskis tvirtina, kad šiuo sprendimu nepatenkinti nei darbuotojai, nei darbdaviai. „Jei veto būtų buvęs priimtas Seime, šiandien mes apie tai nekalbėtume, nes būtų rastas kompromisas. Bet prezidentės veto buvo atmestas ir šiandien Seimas skubos tvarka bando rasti kažkokius sprendimus. Manau, kad šiame Seime to daryti jau nebereikėtų. Reikėtų vėl susodinti Trišalę tarybą ir bandyti peržiūrėti visa tai, kas buvo priimta, padaryti kompromisus ir kompleksiškai sutvarkyti Darbo kodeksą“, – sako R. Karbauskis.

R. Vilpišausko nuomone, Darbo kodekso pakeitimai prieš pat rinkimus buvo priimti todėl, kad vyriausybė nepasimokė iš savo pirmtakių. Anot jo, vykdant struktūrines reformas, būtina skirti daug dėmesio šių reformų aptarimui, deryboms, kompromisų paieškai.

„Tam reikia laiko. [...] O premjeras šiuo klausimu buvo neįprastai, sakyčiau, angažavęsis, žinant jo svyruojančią poziciją daugeliu klausimu. Jis, kaip reta, buvo nuoseklus ir labai angažuotas. Šis derinys, man atrodo, paaiškina, kodėl tai buvo padaryta prieš pat rinkimus. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl socialdemokratai gavo mažiau balsų negu tikėjosi“, – tvirtina R. Vilpišauskas.

V. Bruveris svarsto, kad tokį sprendimą vyriausybė galėjo priimti dėl stambiųjų verslo struktūrų spaudimo vyriausybei ir socialdemokratams. „Antra priežastis – premjeras vis dėlto įsivaizdavo, kad atliktas didelis ir svarbus darbas (jeigu jį padarys) vis dėlto bus pagrindinė korta, kurią jis galės iškart mesti ant prezidentės ir opozicijos stalo, kai tik jie prabils apie tai, jog valdančioji dauguma nieko nenuveikė. [...] Jis įsivaizdavo, kad šiuo dalyku galės pažaisti rinkimuose ir stipriai apsiskaičiavo. Ne pirmą kartą“, – pastebi V. Bruveris.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...