captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kada galima gauti šildymo kompensaciją

Skiriant kompensaciją už šildymą, vertinama, kokią dalį nuo gaunamų pajamų žmogus išleidžia sąskaitų už šildymo paslaugas apmokėjimui. Taiop LRT RADIJUI sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina. Anot jos, būtina žinoti, kad kompensacija gali būti skiriama ir išimtiniais atvejais net tada, kai paramos gavėjas neatitinka visų keliamų reikalavimų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak S. Kulpinos, paprastai kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 20 proc. skirtumo tarp bendrų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai ar asmeniui.

„Pavyzdžiui, gyvena vienas pensinis amžiaus asmuo. Jo pensija – 260 eurų per mėnesį. Iš 260 eurų reikia atimti valstybės remiamas pajamas (tuos pinigėlius valstybė palieka žmogui), tai iš 260 eurų reikia atimti 102 eurus“, – aiškina S. Kulpina.

Skaičiuojant pagal šį pavyzdį, teigia specialistė, išeina, kad šiam žmogui lieka 158 eurai. Jei žmogus mokesčiams už šildymą apmokėti išleidžia daugiau nei 20 proc. šios sumos, jam priklauso kompensacija.

„Pagal šią formulę, jeigu 158 eurus dauginame iš 20 proc., išeina 31,60 euro. Šią sumą žmogus gali mokėti pats. Jeigu už šildymą jam reikės mokėti daugiau nei 31,60 euro, dalis, viršijanti šią sumą, bus kompensuojama iš valstybės biudžeto“, – nurodo S. Kulpina.

Kuriam laikotarpiui bus skiriama parama, priklauso nuo prašančiojo situacijos, atkreipia dėmesį specialistė. Jos tvirtinimu, jei pajamos gali kisti, parama skiriama trumpesniam laikui, bet, jeigu pajamos nekinta, pavyzdžiui, paramos prašantis žmogus gauna pensiją, parama gali būti skiriama visam šildymo sezonui.

„Paprastai piniginė socialinė parama – tiek kompensacijos, tiek socialinės pašalpos – skiriama trims mėnesiams, bet, žinant, kad niekas nesikeičia (pensinio amžiaus žmonės nuolat gauna tą pačią pensiją), kad žmonėms nereikėtų vaikščioti kelis kartus į savivaldybę, jiems pakanka ateiti vieną kartą šildymo sezono pradžioje“, – sako S. Kulpina.

Ji priduria, kad paramos prašant šeimai, kurios pajamos gali pakisti, parama vis dėlto bus skirta trims mėnesiams ar net trumpesniam laikui. „Jeigu žinoma, kad, pavyzdžiui, kitą mėnesį gims vaikelis, parama bus paskirta trumpesniam laikotarpiui – vienam mėnesiui. Nuo kito mėnesio, kadangi atsirado dar vienas šeimos narys ir kompensacija turėtų būti didesnė, dar kartą reikėtų perskaičiuoti gaunamas pajamas“, – aiškina S. Kulpina.

Anot jos, siekiant gauti paramą, vertinamos visos žmogaus pajamos, išskyrus kompensacinio pobūdžio. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gauna kompensuojamą pensijos dalį, ta dalis nebus įskaičiuojama į pajamas.

Taip pat svarbu žinoti, kad parama skiriama tik tiems, kurie neturi skolų už anksčiau suteiktas šildymo paslaugas. Jeigu tokių skolų vis dėlto yra, būtina sudaryti skolos apmokėjimą susitarimą su šilumos tiekėju.

„Apie tai, kad gyventojas yra skolingas, šilumos tiekėjai paprastai praneša. Kompensacija skiriama tada, kai nėra įsiskolinimų arba sudaryta skolos išmokėjimo sutartis, mokant ne daugiau kaip po 20 proc. pajamų įsiskolinimą. Reikia pasakyti, kad kartais būna labai sunkių situacijų šeimoje ir savivaldybės [...] turi tai įvertinti individualiai. Gali būti, kad bus paskirta ir kompensacija, ir pilnai apmokėtos skolos už šildymą ar elektros energiją“, – atkreipia dėmesį S. Kulpina.

Vertinant, ar žmogus gali gauti šildymo kompensaciją, atkreipiamas dėmesys ir į tai, ar jis pritarė savo gyvenamo būsto renovacijai, jei tokia buvo siūlyta. „Jei žmonės nori gauti iš valstybės paramą, jie turėtų stengtis, kad jų būstas, būtų kaip įmanoma šiltesnis, kad kompensacijoms reikėtų skirti kuo mažiau, bet patys žmonės gyventų daug komfortiškiau“, – sako S. Kulpina.

Ji priduria, kad šioje vietoje taip pat galioja tam tikros išlygos – jeigu žmogus balsavime dėl būsto renovacijos nedalyvavo dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, žmogus negalėjo balsuoti, nes sirgo, buvo išvykęs ar tokį sprendimą priėmė vyresnio amžiaus žmogus, ne iki galo supratęs renovacijos naudą, kompensacija jam vis dėlto gali būti skirta.

S. Kulpinos teigimu, savivaldybė turi teisę patikrinti ir tai, ar žmogus gyvena būste, kuriame yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Jei bus nustatyta, kad taip nėra, kompensacija gali būti neskiriama, nes žmogus iš tiesų nepatiria tų išlaidų, kurias deklaruoja.

Svarbu žinoti ir tai, kad kompensacija skiriama nuo šildymo sezono pradžios, net jei žmogus nespės jos paprašyti spalį. Pasak specialistės, kompensacija gali būti skiriama už du praėjusius mėnesius, todėl, šildymo sezonui prasidėjus spalį, kompensacijos galima prašyti gruodį už praėjusius mėnesius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...