captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kaip užtikrinti sveiką ir švarų orą namuose

Orams atšalus, žmonės langus laiko uždarytus, o jei nėra ventiliacijos, atsiranda įvairių problemų, LRT RADIJUI sako bendrovės „Oro sprendimai“ atstovas Šarūnas Gricius. Įmonės „Rubisolis“ vadovas Nerijus Dirsė teigia, kad, be jau įprastų oro drėkintuvų ir sausintuvų, plinta hibridiniai drėkintuvai, tačiau pataria nepamiršti tradicinio vėdinimo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pataria kontroliuoti drėgmės lygį

Gerai izoliuotuose, nevėdinamuose ar prastai vėdinamuose daugiabučių pastatuose oro tarša gali būti net kelis ar keliasdešimt kartų blogesnė nei lauke, LRT RADIJUI sako Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

Kalbėdama apie patalpų mikroklimatą, pašnekovė sako, kad tinkamoje aplinkoje neturėtų kankinti nemalonūs pojūčiai: „Neturėtumėte jausti galvos skausmo, sauso kosulio ar perštinčių akių. Patalpose, ant sienų, neturėtų būti kažkokių juodų dėmių, o prireikus apsirengti – sudrėkusių drabužių.“ Jei atsiranda tokių pojūčių, sako specialistė, galima įtarti, kad kažkas su mikroklimatu negerai.

A. Šlepetienės teigimu, visi mikroklimato parametrai aprašyti teisės aktuose. „Smulkesnę informaciją galima rasti Lietuvos higienos normoje. Noriu atkreipti dėmesį, kad mikroklimato parametrai šiltuoju ir šaltuoju metų laiku skiriasi. Šaltuoju santykinė drėgmė turėtų būti 35–60 proc., šiltuoju – 35–65 proc.“, – aiškina ji.

Specialistė pataria domėtis ir kontroliuoti drėgmę gyvenamosiose patalpose. Anot jos, jei santykinė oro drėgmė viršija 70 proc., ji ne išgaruoja, o kaupiasi: „Vienas drėgmės kaupimosi simptomų – ant langų esantis kondensatas, aprasoję langai. Kitas požymis – jei butas kampinis, rankomis palietus sieną galima pajusti, kad ji lyg šalta, lyg drėgna, su ja kažkas negerai.“

Drėgmę, pasak pašnekovės, mes labiau matome, o sausumą – jaučiame. „Susidaro sąlygos, kurios išdžiovina nosies ir gerklės gleivinę. Nebesulaikomi virusai ir bakterijos, jie lengviau patenka į kvėpavimo takus, gali net sukelti alergiją, nors jos niekada anksčiau nėra buvę. Gali pradėti berti, niežėti odą, o jei asmuo turi lėtinę ligą, pavyzdžiui, astmą, sausumas gali sukelti dažnesnius jos priepuolius“, – tvirtina specialistė.

Mikroklimatas lemia savijautą

Kai patalpos drėgnos, teigia A. Šlepetienė, susitraukia žmogaus kraujagyslės, jis praranda komforto jausmą, ima ieškoti, kaip pasišildyti, šilčiau rengiasi ir pan. Geriausias mikroklimatas, anot jos, turėtų būti miegamajame, nes jame žmogus praleidžia daugiausia laiko. „Rekomenduojama, kad miegamajame oro temperatūra būtų net pora laipsnių žemesnė nei kitose gyvenamosiose patalpose“, – tvirtina ji.

Anot specialistės, mikroklimatas turėtų būti toks, kad gerai išsimiegotume, neskaudėtų galvos, būtume darbingi: „Jei bus per drėgna arba per sausa, nepailsėsime. Tuomet ir darbas, kurį galima atlikti per valandą ar dvi, užtruks visą darbo dieną.“

A. Šlepetienė pataria atkreipti dėmesį, ar natūralūs vėdinimo kanalai namuose nėra paslėpti, pernelyg užsandarinti. „Jei visi kanalai uždaryti, sąlygos kauptis kondensatui – idealios. Net kalbant apie naujus plastikinius langus reikia galvoti apie orlaides, kad būtų oro judėjimas. Žinoma, geriausias dalykas, jei visą dieną esama namuose, – reguliariai vėdinti patalpas“, – tikina pašnekovė.

Vėdinant patalpas, anot specialistės, netgi reguliuojama drėgmė, o vėdinti geriau trumpai, bet intensyviai: „Jei yra galimybė, geriausia padaryti skersvėjį. Žinoma, tame kambaryje neturėtų būti žmonių, kad tai nepakenktų jų sveikatai. Bet, esant skersvėjui, per trumpą laiką oras pakeičiamas.“

A. Šlepetienė primena, kad patalpų orą valo gėlės. „Tai paprasčiausia – nuo seno žinoma, kad, pavyzdžiui, alijošius valo orą. Tačiau gėlių gali neužtekti, jei drėgmės per daug. Senas būdas drėkinti orą – ant radiatoriaus dėti šlapią rankšluostį. Visgi įrodyta, kad skalbinių džiovinti namuose nereikėtų“, – pataria specialistė.

Pašnekovės teigimu, jei namuose ir taip drėgna, iškabinti šlapi skalbiniai garins papildomą drėgmę. Jei bandomi įvairūs būdai, bet matyti, kad vis tiek drėgna, atsirado pelėsis, reikia ieškotis pagalbos ir pasinaudoti specialiais prietaisais.

Centrinio šildymo nepakanka

Šarūnas Gricius iš bendrovės „Oro sprendimai“ teigia, kad, atšalus orams, žmonės langus laiko uždarytus, o, kadangi daug kur nėra ventiliacijos arba ji netinkamai veikia, atsiranda problemų: iš pradžių susiduriama su per didele drėgme, o kai sustiprėja šildymas – su pernelyg sausu oru.

Paklaustas, kaip veikia drėgmės surinktuvas, Š. Gricius pasakoja, kad tai gana paprasta: „Iš oro paimama perteklinė drėgmė, surinktuvas ją kondensuoja, surenka į talpą ir vėliau tas kondensatas išpilamas. Taip krinta santykinis drėgmės lygis.“

Santykinis drėgmės lygis, kaip tikina Š. Gricius, priklauso nuo temperatūros – užtenka pakelti temperatūrą pora laipsnių, ir drėgmės lygis krinta. Taigi šildymas padeda spręsti problemą, bet, norint prišildyti drėgną orą, daug energijos. Pašnekovo teigimu, daugiabučiuose esantis centrinis šildymas nesuteikia galimybės to reguliuoti, tuomet ir statomi elektriniai šildytuvai ir pan.

Esminis prietaiso parametras – našumas

„Rubisolio“ vadovas Nerijus Dirsė, paklaustas apie oro sausintuvus ir tai, kiek vandens jie surenka, sako, kad tai – sąlyginis dalykas: „Sausintuvų yra įvairaus dydžio. Tam tikromis sąlygomis jie surenka ir po 8–10 litrų. Oro sausintuvą geriausia rinktis pagal patalpos kvadratūrą, o tai, kokiam plotui prietaisas skirtas, nurodoma instrukcijoje.“

Š. Gricius tvirtina, kad esminis techninis prietaiso parametras – našumas, t. y. kiek vandens jis gali surinkti. „Svarbiausia nepasirinkti per mažo našumo surinktuvo, kuris gali surinkti tik tam tikrą kiekį drėgmės. Jis sumažins drėgmės lygį, bet gali nepasiekti komfortabilaus lygio“, – aiškina specialistas.

Vieną prietaisą, anot Š. Griciaus, galima pasirinkti 3–4 kambarių butui ir drėgmės problemą jis išspręs, jei bus nešiojamas. Specialistas priduria, kad jei durys namuose yra pravertos, vyksta natūrali drėgmės apykaita: „Drėgmės negali būti tik vienoje patalpoje, ji sklinda. Nebus taip, kad viename kambaryje sausa, o kitame – drėgna. Drėgmės surinktuvai atlieka priverstinę oro cirkuliaciją, tad juos gali tekti pernešti ir laikyti ten, kur aktualiausia – kur kabinami drabužiai ir pan.“

N. Dirsė priduria, kad jei tik sausintuvo nepakanka ir matoma, jog tolimesnis kambarys vis dar drėgnas, galima pasinaudoti ir paprastais buitiniais ventiliatoriais. Jie, anot specialisto, kainuoja ne tiek daug, bet padeda palaikyti cirkuliaciją.

Siūlo nepamiršti ir natūralių vėdinimo būdų

Kalbėdamas apie oro drėkintuvus, N. Dirsė sako, kad jų tipai skiriasi, o namuose galima naudoti karšto oro drėkintuvus, nors dažniausiai renkamasi šalto garo arba ultragarsiniai drėkintuvai. Pastarieji gali būti mažesnio našumo, tad nebūtinai brangiausi. Šalto garo drėkintuvai, anot pašnekovo, veikia garsiau, bet darbą atlieka greičiau.

N. Dirsė sako, kad plinta dar naujesnė technologija – oro plautuvai, arba oro drėkintuvai-valytuvai: „Tai dar galima pavadinti hibridiniu drėkintuvu. Besisukančiu disku oras drėkinamas, o keičiant prietaiso vandenį bakas vis išplaunamas, tad valomas ir oras. Tokie prietaisai turi ir papildomus, pavyzdžiui, anglies filtrus, kurie namuose mažina kvapus.“

Beje, priduria pašnekovas, kvepalų, eterinių aliejų naudoti šiuose prietaisuose dažniausiai negalima, nes jie gali  pažeisti plastiką ar kitas medžiagas.

Tačiau, pabrėžia N. Dirsė, natūraliai vėdinti patalpas taip pat reikia: „Šiandien tam yra būdų, galima naudotis prietaisais ir pan. Bet gryno oro mums reikia iš lauko, iš gamtos. Jei galvojame apie mikroklimatą, tai turime galvoti, kaip išsivėdinti patalpas, juk dėl to geriau miegosime.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...