captcha

Jūsų klausimas priimtas

E. Gentvilas: kai kurie reikalavimai norintiems ūkininkauti yra antikonstituciniai

Sieti nuosavybės su išsilavinimu negalima, tad reikalavimas, kad norintis įsigyti daugiau kaip 10 hektarų žemės žmogus turi būti baigęs su žemės ūkiu susijusius mokslus ir turi būti ūkininkavęs, yra antikonstitucinis, LRT RADIJUI sako Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Saulius Skvernelis tikina, kad toks reikalavimas būtinas – tai yra amatas ir, norint gerai tvarkytis, reikia žinių, o dabar Lietuvoje nesugebama suprasti, kaip reikia tręšti, kokia turi būti sėjomaina.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Žemės įsigijimo įstatymas galimai pažeidžia ES teisę

Vienas Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) programos punktų – siekis, kad būtų panaikintos visos kliūtys, kurios trukdo Lietuvos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Pasak partijos nario Eugenijaus Gentvilo LRLS vieninteliai balsavo prieš šį žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, nes, partijos nuomone, jis per daug sugriežtintas.

„Problema – prasidėję lozungai, kad ateis užsieniečiai, supirks Lietuvos žemelę, todėl reikia griežtinti pardavimo ir pirkimo sąlygas. Baigėsi tuo, kad pačiam lietuviui tapo sunkiau žemę parduoti ar įsigyti. Taigi esame vienintelė partija, kuri programoje aiškiai sako, kad keisime šį įstatymą, juo labiau kad Europos Komisija konstatavo galimus Europos Sąjungos teisės pažeidimus ir dabar vyksta susirašinėjimas tarp mūsų institucijų ir EK. Apsunkinome gyvenimą savo žmonėms bijodami tariamų užsieniečių, kurie čia tikrai nesiveržia“, – pabrėžia E. Gentvilas.

Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovo Sauliaus Skvernelio žodžiais, tas įstatymas pirmiausia buvo skirtas smulkiųjų ūkininkų, smulkiojo verslo apsaugai. Ar šie saugikliai šiandien trukdo žemės rinkai, ar ne, pasak S. Skvernelio, galima diskutuoti, bet tuo metu, būta įvairiausių pavyzdžių, „kaip buvo pasielgta ir su žemės ūkio bendrovėmis, kai atrodė, kad niekas čia neateis, nepirks, bet situacija pasikeitė kardinaliai“.

S. Skvernelio nuomone, esant tiek žmonių, kurie gyvena iš žemės ūkio, reikia kalbėti būtent apie smulkiųjų žemės ūkių išlaikymą, jų veiklos filosofijos pakeitimą, kooperacijos skatinimą, kad jie galėtų daugiau dalyvauti gamybos procese ir nebūtų perdirbėjų bei prekybos centrų įkaitais: „Situaciją [...] išgelbės stiprus smulkusis ūkininkas, kuris galės konkuruoti ir turės derybinę galią per kooperacijas daryti įtaką ir spausti tiek perdirbėjus, tiek prekybininkus.“

Kas gali ūkininkauti?

E. Gentvilo pastebėjimu, tai, ką kalba S. Skvernelis, yra kitos temos, ir būtina atkreipti dėmesį į antikonstitucinius reikalavimus, kad norintis įsigyti daugiau kaip 10 hektarų žemės žmogus turi būti baigęs su žemės ūkiu susijusius mokslus ir turi būti ūkininkavęs: „Ir net nėra kam kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes mes, liberalai, vieninteliai balsavome prieš, o, norint kreiptis į KT, reikia tam tikro skaičiaus balsų.“

Be to, kaip kalba E. Gentvilas, nors S. Skvernelis sako, kad įstatymas buvo sugriežtintas siekiant palengvinti mažųjų ūkininkų padėtį, poveikis rinkai buvo kitoks: „Kainos krito, o tada stambieji [verslininkai] dar labiau ėmė produkciją supirkinėti mažesnėmis kainomis. Po to kainos susibalansavo, viskas gerai.“

Jei būtų norima minėtus apribojimus, kad, norint dirbti žemę, reikia išsilavinimo ir patirties, naikinti, reikėtų spręsti, ką daryti su nedirbama dirvonuojančia žeme, tikina S. Skvernelis: „Nes jeigu nebus minimalaus valstybės įsikišimo, turėsime tai, ką dabar matome, – didelius plotus apleistos žemės ūkio paskirties žemės, kuri kenkia gretimiems ūkiams.

Tačiau E. Gentvilas pabrėžia, kad pirmiausia tokios žemės daugiausia aplink didžiuosius miestus, nes tikimasi iš jos pasipelnyti kaip iš nekilnojamojo turto. „Kitas dalykas, įsivaizduokime jaunuolį, kuris išvyko į Airiją dirbti pas ūkininką, užsidirbti pinigų ir, grįžus į Lietuvą, nusipirkti žemės. Ten dirbdamas žmogus gavo patirties, bet čia niekas jos „neskaičiuoja“, valstybė žemės taip pat draudžia nusipirkti. Ką jis daro? Jis lieka Airijoje“, – kalba politikas.

S. Skvernelis su tokia nuomone nesutinka ir teigia, kad tai yra amatas ir, norint gerai tvarkytis, reikia žinių: „Lietuvoje iš hektaro žemės pajamų gaunama du kartus mažiau nei kitose valstybėse ir net keturis kartus mažiau nei Danijoje, nes nesugebame suprasti, kaip reikia tręšti, kokia turi būti sėjomaina ir t. t.“

Vis dėlto E. Gentvilas primena, kad Konstitucinio Teismo 2004 m. išaiškinimas sako, jog negalima sieti nuosavybės su išsilavinimu – nes buvo bandymų reikalauti, kad odontologijos kliniką gali turėti tik odontologas, prekybos centrą galima kurti tik turint prekybinį išsilavinimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...