captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimų pažadai, kuriuos ištesėjo Darbo vengiančių elementų ir Monstrų partijos

Lietuviai per rinkimus nepasitenkinimą išreiškia balsuodami už populistus ar gadindami biuletenius, o užsienyje populiariau palaikyti nerimtus judėjimus, LRT RADIJUI sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto politologas Pijus Krūminas. Štai todėl Anglijoje gimė Išprotėjusių siautėjančių monstrų partija, Švedijoje – Antulio Donaldo partija, Kanadoje – Raganosių partija, o Danijoje – Sąmoningai darbo vengiančių elementų susivienijimas. Beje, kai kurie šių partijų pažadai buvo įgyvendinti.
„Facebooko“ nuotr.
„Facebooko“ nuotr.

Platesni šaligatviai ir nemokamas alkoholis

Ne vienas Švedijos gyventojas, nusivylęs politine sistema, per rinkimus atsigręžia į Antulį Donaldą. Pasak LRT RADIJO bendradarbės Švedijoje Vaidos Meidutės-Strazdauskienės, už Antulio Donaldo partiją balsuoja tie švedai, kurie yra nusivylę esamais politikais, nemato, už ką balsuoti, ar tiesiog nori patikrinti sistemą – ar balsai tikrai skaičiuojami sąžiningai.

Antulio Donaldo partija – 2002 m. prasidėjęs, o dabar jau nebeegzistuojantis humoristinis judėjimas, siekęs pašiepti realius politikus ir nerealius jų pažadus. „Partijos įkūrėjas – Bosse Perssonas, gyvenęs Malmėje ir buvęs ypač geros širdies. Nors jis pats nieko neturėjo, bet stengdavosi padėti dar vargingesniems žmonėms. Be Antulio Donaldo partijos, jis įkūrė Šunų partiją, Viengungių partiją, Vikingų partiją ir, žinoma, Kalėdų Senelio partiją“, – pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.

Vis dėlto Antulio Donaldo partija iš šių išvardytų tapo populiariausia. Nors į Švedijos parlamentą judėjimas niekada nepateko, bet, pasak LRT RADIJO bendradarbės, bent jau turėjo labai aiškią ir paprastą programą, o vienas garsiausių jos šūkių – platesni šaligatviai ir nemokamas alkoholis.

Beje, sako V. Meidutė-Strazdauskienė, Antulio Donaldo partijos pavadinimas susijęs ne tiek su Walto Disney personažu ir jo būdo savybėmis, kiek su jaukiomis švedų tradicijomis: „Partijos įkūrėjas pats visada buvo siejamas su Kalėdų Seneliu, o Švedijoje Kūčių rytą televizija kasmet transliuoja filmukus apie ančiuką Donaldą, tad šeimos turi tradiciją visą Kūčių rytą praleisti žiūrint tuos filmukus. O B. Perssonas norėjo pasišaipyti iš politinių partijų ir sulyginti jų pažadus su Donaldo kalėdiniais pažadais.“

Pažadas nesilaikyti savo pažadų

Satyrines partijas įkvepia ne tik antys bet ir kiti gyvūnai. Štai viename Kvebeko zoologijos sode gyvenę raganosis Kornelijus I nė nenutuokė, kad Kanados Raganosių partija jį buvo išrinkusi savo lyderiu. Šiai satyrinei partijai priklausė būrys komikų ir pramogų pasaulio atstovų. Jų šūkis – „Pažadame nesilaikyti savo pažadų“.

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto politologas Pijus Krūminas sako, kad jie įvardijo partiją kaip marksistinę lenonistinę, bet ne dėl Lenino ir Karlo Marxo, o dėl Johno Lennono ir žymaus komiko Groucho Marxo.

„Jie siūlė įvairius dalykus, pavyzdžiui, uždrausti skaičiuoti nedarbą ir taip jį naikinti. Arba panaikinti nusikalstamumą šalyje tiesiog uždraudžiant įstatymus. Nes, jei nebus įstatymų, nebus ir nusikaltimų. Taip pat siūlė perkelti karalienę iš Bakingamo rūmų Jungtinėje Karalystėje į Bakingamo miestelį Kvebeko provincijoje“, – pasakoja P. Krūminas.

„Raganosiai“ taip pat siūlė gerinti aukštojo mokslo kokybę statant aukštesnius pastatus, uždrausti klaikiais Kanados žiemas. Tokius pažadus dalijusi partija dalyvaudavo rinkimuose 1965–1993 m. Nors už ją balsuodavo nemažai Kanados gyventojų, reikiamo balsų skaičiaus pasiekti niekada nepavyko.

Gal ir gerai, nes 1984 m. Raganosių partija grasino paskelbsianti karą Belgijai, mat išgalvotas belgų personažas berniukas Tintinas viename iš komiksų nudobia raganosį. Partija teigė, kad su belgais susitaikys vienu atveju – jei šie partijos vadovams atsiųs belgiškų moliuskų ir alaus. Ir ką? Belgijos ambasada Kanados sostinėje Otavoje taip ir padarė.

Žmonėms be humoro jausmo – neįgaliųjų išmokos

O Danijoje ilgai gyvavo Sąmoningai darbo vengiančių elementų susivienijimas, įkurtas 1979 m. Tai ironiška partija, kovojusi už teisę tingėti ir neturėti darbo. Prie jos vėliau prisiglaudęs komikas Jakobas Haugaardas 1994 m. pateko į parlamentą.

Iki tol šis komikas net šešis kartus mėgino patekti į parlamentą, ir štai septintą kartą pavyko. J. Haugaardas iš Sąmoningai darbo vengiančių elementų susivienijimo buvo vienintelis, kuriam pavyko tai pasiekti, bet jo kadencija danams įsiminė visam laikui, nes komikas ne tik žarstė keistus pažadus, bet keletą jų įgyvendino.

„Pavyzdžiui, jis žadėjo, kad, jeigu jį išrinks, ant dviračių takelių vėjas visada pūs į nugarą, kad visi gaus didesnes kalėdines dovanas, kad prie Danijos bus daugiau banginių, kad „Ikea“ bus daugiau renesanso stiliaus baldų, kad žmonės be humoro jausmo gaus neįgaliųjų išmokas, kad bus įteisinta teisė būti kvailam ir negražiam, jog valstybė pasirūpins, kad visos vienišos motinos gautų jaunų gražių vyrų“, – vardija LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.

Beje, sako ji, pažadus, kad Danijos armijos kariai su maisto daviniais gaus „Nutellos“ ir kad Danijos parkuose antys gaus daugiau trupinių, jis ištesėjo.

Sąmoningai darbo vengiančių elementų susivienijimas ėmė griūti iš vidaus jau tada, kai J. Haugaardas pateko į parlamentą. Partija įsižeidė, kad jis visą dėmesį skiria sau, galų gale komikas šį judėjimą paliko. Šiandien ši satyrinė partija neveikia – turi tik neaktyvią grupę feisbuke, ir jau 15 metų apie ją nieko negirdėti.

Ne gadinami biuleteniai, o palaikomi satyriniai judėjimai

Kodėl vieni kuria satyrines partijas, o kiti už jas balsuoja? Pasak P. Krūmino, to priežastis – visuomenės nusivylimas esama politine padėtimi ir noras išreikšti protestą. Politologas pastebi, kad Lietuvoje nepasitenkinimą išreiškiame balsuodami už populistus ar gadindami biuletenius, o užsienyje populiariau palaikyti nerimtus satyrinius judėjimus.

Vis dėlto net ir tokie gali daryti realią politinę įtaką. Štai Jungtinėje Karalystėje, kur tokių judėjimų yra kone daugiausia, jau daugiau nei tris dešimtmečius veikia spalvingoji Išprotėjusių siautėjančių monstrų partija, vienijanti 1,5 tūkst. narių. Nors jie į parlamentą niekada nepateko, keletą jų idėjų pasisavino ir įgyvendino kitos partijos.

„Jie vieni pirmųjų pasisakė, kad būtų sumažintas balsuotojų amžiaus cenzas – ilgai Jungtinėje Karalystėje balsuoti galėjo tik 21 metų sulaukę žmonės. Jų idėja ir panaikinti licencijas šunų savininkams ar leidimas aludėms veikti visą parą“, – pasakoja P. Krūminas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...