captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Bogdanas: turbūt „Drąsos kelias“ galvoja, kad rinkėjai skaityti nemoka

Daug „Drąsos kelio“ programos punktų prieštarauja vieni kitiems, kai kur apie neegzistuojančius dalykus kalbama kaip apie egzistuojančius, LRT RADIJUI sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Pavyzdžiui, jie teigia, kad Lietuva įklampinta į energetinę priklausomybę nuo Rusijos, bet juk funkcionuoja SGD, statoma „LitPol Link“, yra elektros linija su Švedija. Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovo Kęstučio Lisausko nuomone, kai kurie šios partijos teiginiai tiesiog juokina. „[...] labai įdomu pažiūrėti, koks čia tyrimas, kuriame Lietuva aplenkia tik šešias pasaulio valstybes. Manau, kad tai paprasčiausiai nesąmonė“, – kalba K. Lisauskas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Programa atsiduoda naftalinu

„Drąsos kelias“ tiesiog užstrigęs prie tos temos, kurią jau išnagrinėjo Lietuvos teismai, bet partija gyvena senos istorijos džiunglėse, tad kokia ten ideologija gali būti, pastebi politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

„Pedofilijos skandalas – visa ideologija. Iš to ir išplaukia jų programos pirmas pagrindinis punktas apie teisingumą, sąžiningumą. Bet mane apstulbino, kad jie operuoja litais. Mes jau daugiau nei pusantrų metų gyvename su euru, o jie net nepasivargina perrašyti. Turbūt galvoja, kad niekas neskaito ar kad rinkėjai skaityti nemoka, ar iš viso negerbia savo rinkėjų. Netgi vienoje vietoje jie aiškina apie tai, kad reikėtų pagalvoti prieš įvedant eurą, nereikia to daryti skubotai. Tai buvo rašyta 2014 m.“, – pastebi R. Bogdanas.

Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas pritaria, kad senoji minėta pagrindinė partijos programa stipriai atsiduoda naftalinu ir praėjusiais dalykais, o skirtoji šiems rinkimams tėra trumpesnis dokumentas, kuris kalba apie įvairius kitokius dalykus.

„Deja, kas būdinga daugumai marginalijų partijų (ir kai kurioms didesnėms), pasakoma, ką partija darys arba ko sieks (žodis „sieksime“ turbūt dažniausiai pasikartojantis šios partijos dokumentuose), bet neradau nė vienos vietos, kur būtų pasakyta iš esmės, kaip jie to sieks arba iš esmės ką konkrečiai darys“, – pabrėžia K. Lisauskas.

Jo pastebėjimu, gana įdomus „Drąsos kelio“ punktas „gaminti ne tik tai, ko Lietuvai reikia dabar, bet ir tai, ko pasauliui reikės po keliolikos metų“, kuris iš pirmo žvilgsnio skamba ideologiškai teisingai – žvelkime į ateitį, investuokime į mokslinius tyrimus.

„Bet iš tikrųjų Lietuva šiandien gamina daugiausia tai, ko reikia pasauliui, nes Lietuvos ekonomikos stuburas yra eksportas, o ne viduje pagamintų prekių vidaus vartojimas, – primena K. Lisauskas. – Taigi toks teiginys skamba gražiai, bet neturi jokios esmės ir logikos. Juolab būtų tikrai įdomu paklausti šios programos kūrėjų, kaipgi jie įsivaizduoja ir ar jie žino, ko pasauliui reikės po 15 metų.“

Norima žmonėms numesti saldainį

Dar vienas „Drąsos kelio“ ketinimas – įkurti nacionalinį banką. Tačiau Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pastebi, kad Lietuva turi Lietuvos nacionalinį banką, tik tiek, kad nebėra savos valiutos.

„Žvelgčiau plačiau, čia net neverta kalbėti apie kokį valstybinio banko kūrimą. Veikiantys bankai yra tarptautiniai ir stiprūs, ir svarbu, kad valstybė turėtų daugiau svertų, leidžiančių juos prižiūrėti, daryti tam tikrą įtaką (tarkim, vis pasigrista, kad paslaugos yra brangios, o valstybės iš tikrųjų neturi svertų). Bet čia yra bendra globalizacijos problema, jos neišspręsi tiesiog įsteigęs valstybinius bankus“, – pabrėžia socialinių mokslų daktaras.

R. Bogdano žodžiais, raginimai kurti valstybinį komercinį banką, kuris atseit išspręs visas problemas, žmones apipils pigiais pinigais ir nereikalaus taip greitai atiduoti kaip komerciniai užsienio bankai, yra pasakos: „Jei atsiras bankas, jis veiks pagal komercinio banko taisykles ir toje terpėje, kitaip bankrutuos. O kad bankas veiktų visai prieš taisykles, jis turėtų būti visą laiką papildomai maitinamas biudžeto pinigais. Bet tada jį būtų labai brangu išlaikyti, jis pinigus ne uždirbtų, o pradirbtų.“

Bėda ta, mano politikos apžvalgininkas, kad partijos, žinodamos, jog žmonės, bendraudami su Lietuvoje veikiančiais bankais, jaučiasi nesaugiai, supranta, ką reikia akcentuoti. „Bet jei Lietuvos bankas bus dar aktyvesnis ir sugebės malšinti bankų apetitus, identifikuoti jų padarytas klaidas bei neteisybes žmonėms, dings poreikis pasakoti apie kažkokio neva stebuklingo valstybinio komercinio banko būtinumą. Atrodo, kad tie politikai, kurie tą sugalvojo, tiesiog nori žmonėms numesti saldainį, bet negalvoja, kaip išspręsti problemą“, – svarsto R. Bogdanas.

Daug programos punktų prieštarauja vieni kitiems

„Drąsos kelias“ teigia, kad didesnė administracinė našta negu Lietuvoje yra tik šešiose pasaulio valstybėse, o Lietuvoje nėra praktiškai naudojamasi nei fiskalinės, nei monetarinės politikos instrumentais. Tačiau, pasak K. Lisausko, tokie teiginiai šiek tiek stebina ir dar daugiau juokina.

„Yra įvairių tyrimų, kur lyginamos valstybės. Tai ir Pasaulio banko tyrimas, ir kiti. Taip, Lietuvoje nėra viskas tobula su administracine, mokesčių našta arba su darbo santykiais, bet net ir pagal blogiausius rodiklius Lietuva paprastai neiškrinta iš šimtuko. O bendrai pagal valstybės konkurencingumą patenkame į dvidešimtuką ar trisdešimtuką. Tad labai įdomu pažiūrėti, koks čia tyrimas, kuriame Lietuva aplenkia tik šešias pasaulio valstybes. Manau, kad tai paprasčiausiai nesąmonė“, – tikina K. Lisauskas.

Kitas dalykas, pastebi jis, – taip, Lietuvoje nėra tiek monetarinės politikos, kiek būtų valstybėje, kuri neturėtų valiutų valdybos modelio ir nebūtų euro zonos narė, bet „sakyti, kad Lietuvoje nėra fiskalinės politikos, turbūt reiškia, kad Lietuvoje nėra mokesčių, kad jie nekinta, kad nėra lengvatų“. Taip sakyti, neslepia K. Lisauskas, gali tik visiškas analfabetas.

R. Bogdano pastebėjimu, daug „Drąsos kelio“ programos punktų prieštarauja vieni kitiems: „Kai kur jie netgi kalba apie dalykus, kurie neegzistuoja, bet juos teigia kaip egzistuojančius. Pavyzdžiui, „Drąsos kelias“ teigia, kad Lietuva įklampinta į visišką energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Bet juk funkcionuoja SGD, statoma „LitPol Link“, turime nutiestą elektros liniją su Švedija. Sakau, jie gyvena kažkokioje praeityje, užsikasę kažkokiame blindaže ir nemato viso to.“

Politikos apžvalgininkas sutinka, kad energetikos srityje yra nemažų problemų ir iš tikrųjų Lietuva daug elektros perka iš Rusijos, bet tai nėra totali priklausomybė nuo Rusijos, tad prikišinėti valdantiesiems tai, ko nėra, tiesiog nedora.

Stilistika – rodyti, kad viskas išplaukia iš pedofilų klano

Dar vienas suklusti verčiantis ketinimas, sako R. Bogdanas ir K. Lisauskas, – kasmet 20 proc. padidinti alkoholio akcizą. Tai reikštų, kad per ketverius metus alkoholis pabrangtų šiek tiek daugiau nei dvigubai, bet nekalbama apie pasekmes – kontrabandą ir nelegalaus alkoholio gamybą.

„Daugybės valstybių patirtis rodo, kad alkoholio, rūkalų ir kitų panašių prekių branginimas yra viena iš pagrindinių kontrolės ir prevencijos priemonių, bet tai turi būti daroma planingai ir protingai, o ne iš piršto išlaužus kažkokį skaičių“, – pabrėžia K. Lisauskas.

„Mėgstama „Drąsos kelio“ stilistika – rodyti, kad viskas išplaukia iš to paties pedofilų klano, kad yra kažkoks klanas, kuris čia tarp mūsų slankioja ir ieško vaikų. Lygiai taip pat jie pradeda kalbėti apie sveikatos apsaugos sistemą: jie rašo, kad vyksta paslėpta medicinos sferos privatizacija (va, niekas nieko nežino, bet paslapčia kažkas kažkur po antklode kažką privatizuoja). Bet tada reikia kalbėti konkrečiai: dėstyti faktus, procentus, kiek yra privačios medicinos, kiek valstybinės, kokia jų tarpusavio sąveika“, – tvirtina R. Bogdanas.

Kadangi „Drąsos kelias“ planuoja sukurti pedofilų registrą, pasak R. Bogdano, pirmiausia reikėtų prisiminti ieškomų asmenų registrą, kuriame yra ponia Venckienė – šios partijos lyderė ir vėliava. „Jeigu jie vadinasi „Drąsos keliu“, kodėl ji nestoja kaip tikra kovotoja, revoliucionierė prieš šitą pedofilų klano teismą ir visai tautai, žvelgdama pavojui į akis, nepasako, kas čia yra blogai? Tada, aišku, tauta suklus ir ją apgins. Ne, ji sėdi kažkur Čikagos priemiestyje (tiksliai nežinau) ir laukia ekstradicijos“, – pastebi apžvalgininkas.

Anot K. Lisausko, galima visokių registrų sukurti ir kiekvienas jų visuomenei bus daugiau ar mažiau naudingas. Bet, kalba jis, labai norėtųsi sužinoti, ar kažkas pabandė atlikti kaštų ir naudos analizę ir įvertinti, kokia bus paskirtis, kam tie duomenys bus naudojami, kas ir kiek iš to laimės, tai padės prevencijai ar bus bausmės forma. „Kokius dar registrus kursime? Paslėptų medicinos sektoriaus privatizuotojų ar dar kažkokius? Skamba tai tikrai gana naiviai. Tokiai partijai turbūt tai yra svarbu kaip jos gimimo priežastinis dalykas, bet platesnei visuomenei – nesu tikras“, – neslepia K. Lisauskas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...