captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didelių skirtumų tarp Liaudies partijos ir LLRA-KŠS programų neįžvelgia

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir Lietuvos liaudies partija kalba apie tą patį, bet skirtingais žodžiais, LRT RADIJUI tvirtina apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas. Jam antrina Vilniaus universiteto profesorė politologė Ainė Ramonaitė, kuri pastebi, kad šios partijos pažodžiui nusikopijavo kai kurių Europos valstybių radikaliųjų partijų programas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ragina valiutos nesieti su tautiškumu ir nesilyginti su Lenkija

DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad Lietuvos liaudies partija savo programoje įvardija ne vieną blogybę, kurią atnešė Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą (ES). „Liaudies partija mini ne tik euro įvedimą, bet turi visą sąrašą to, kuo mes nukentėjome, įstodami į ES. Ne kartą jie Lietuvą vadino savivaldybe, kuri neturi nei savo pinigų, nei savo muitų, nei galimybių kurti biudžetines darbo vietas, didinant valstybės skolą, nors iš tiesų tą galimybę mes kaip ir turime“, – sako J. Rojaka.

Jai antrina R. Bogdanas, kuris svarsto, kad, norint būti ne ES dalimi, derėtų ne tik turėti stipresnę ekonomiką, bet ir gyventi kitoje geografinėje vietoje. Su tuo sutinka ir pati J. Rojaka: „Esame suspausti tarp dviejų didesnių jėgų. Iš esmės mūsų ekonominius sprendimus labai lemia politinė aplinka. Dabar ji nėra labai palanki.“

Profesorė politologė A. Ramonaitė įsitikinusi, kad tokiu būdu partija taiko į rinkėjų ar galimų rinkėjų nepasitenkinimą dėl euro įvedimo ir kylančių kainų. Ji priduria, kad vis dėlto derėtų matyti bendresnį vaizdą.

„Reikia matyti bendrą paveikslą – ne tik tai, kaip kainos išaugo, bet kiek mes išlošėme, kiek ekonomika išlošė apskritai iš ES. Iš tikrųjų mūsų litas jau seniai buvo pririštas prie euro ir nelabai daug kas pakito pagal tai, ką mes galime savo finansų politikoje daryti. Bendras partijos nusiteikimas prieš ES visą laiką buvo. Tai tarsi jų arkliukas, nors nežinau, kiek tas arkliukas gali būti jiems naudingas, nes Lietuva yra viena iš labiausiai proeuropietiškų šalių, ES optimistų“, – tvirtina A. Ramonaitė.

R. Bogdanas akcentuoja, kad prieš eurą nusiteikusi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Pasak jo, ši partija neretai atkreipia dėmesį, kad kaimynė Lenkija puikiai tvarkosi, neturėdama euro. „Reikia nepamiršti, kad mes – maža ekonomika. Esame net daugiau nei 10 kartų mažesni nei Lenkija. Didelė ekonomika gali išgyventi su savo valiuta, mažą ekonomiką tai nušluotų“, – teigia apžvalgininkas.

Jis priduria, kad LLRA-KŠS oponentai – Liaudies partija – laikosi panašios pozicijos, bet naudoja kitus argumentus. Jie litą sieja su nacionaliniu identitetu. „Tai du skirtingi dalykai. Prieškarinis lito tėvas Vladas Jurgutis yra sakęs, kad nereikia painioti tokių dalykų, kaip tautiškumas ir litas, kurio įvedimu jis rūpinosi. Tai ekonominė kategorija, ir tiek“, – teigia R. Bogdanas.

Kaip sugrąžinti mokyklas į kaimus nepaaiškina

A. Ramonaitės pastebėjimu, LLRA-KŠS yra nuosekli, kalbėdama apie mažų kaimų mokyklas, nes jie jau ilgą laiką labai akivaizdžiai orientuojasi į kaimiškas vietoves ne tik pietryčių Lietuvoje, bet visoje šalyje.

„Kaimo mokyklų išsaugojimas, žinoma, susijęs ne vien tik su švietimo dalykais, bet apskritai su tam tikrų kultūrinių židinių buvimu mažuose kaimeliuose. Aš suprantu šį siekį, bet visada kyla klausimas – kaip įmanoma tuo pat metu užtikrinti ir kokybę, ir prieinamumą?“ – svarsto A. Ramonaitė.

Jos tvirtinimu, partijos programoje trūksta paaiškinimo, kokiu būdu bus siekiama suderinti kokybę, finansines galimybes ir siekį mokslą padaryti prieinamą kiekviename kaimelyje.

Savo ruožtu, vertindamas švietimo sistemą Lietuvoje, Liaudies partijos pirmininkas Rolandas Paulauskas tvirtino, kad mokslas Lietuvoje per daug prieinamas ir visi tik siekia būti teisininkais ar ekonomistais, nors iš tiesų šaliai reikia šaltkalvių, suvirintojų. A. Romanaitė ragina negrįžti į tuos laikus, kai auštojo mokslo siekė tik ketinantys tapti dėstytojais ar mokslininkais.

„Galvokime, kokioje ekonomikoje gyvename. Negrįžkime į tuos laikus, kai aukštasis mokslas buvo prieinamas tik labai mažai grupelei žmonių [...]. Dabar yra visiškai kitos ekonominės sąlygos. Aukštasis mokslas užtikrina lankstumą. Galvodamas apie ateitį, nežinai, kas mūsų laukia po 10 metų, bet, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, galėsi daug lanksčiau reaguoti į visus ekonominius pokyčius“, – tikina profesorė.

R. Bogdanas: Liaudies partija prastai maskuoja prokremlišką poziciją

R. Bogdano vertinimu, tiek LLRA-KŠS, tiek Liaudies partija savo programomis kuria panašų modelį, kalbėdamos skirtingais žodžiais. „Jos kuria aptvertos tvirtovės – vieni lietuviškos, kiti galvoje turi lenkišką tvirtovę, nes ten jų elektoratas – viziją. Jie mano, kad aplink yra kažkokie blogiečiai, todėl mes turime apsitverti muitais, sienomis, savo valiuta, uždrausti kitus tikėjimus, turėti tik vieną tikėjimą. Tada mes išliksime ir išgyvensime“, – atkreipia dėmesį R. Bogdanas.

Jo teigimu, Liaudies partijos programoje pateikiamas siūlymas Lietuvai nusiginkluoti taip pat atrodo keistai. „Izoliuosiesi nuo kitų ir būsi visiškai nusiginklavęs. Jie rašo, kad esame geopolitinio konflikto zonoje, bet esame vienoje pusėje to konflikto prieš didįjį blogį. Tai, kad esame NATO šalis, ES šalis – blogai. Turime būti mažyčiai ir vieni, o tada galbūt mums niekas nieko nepadarys“, – ironizuoja apžvalgininkas.

Pasak jo, Liaudies partijos pozicija yra labai prastai užmaskuota prokremliška pozicija: „Jie aiškina, kad labai blogai elgiamės, nes draugų ieškome toli, o priešų – arti. (Kažkas iš darbiečių jau yra tai pasakęs. Jie nusikopijavo.) Esą mūsų strateginis partneris, įsipareigojimai NATO, saugumo garantai –turi būti visiškai eliminuoti ir mes turime pasilikti, atsiprašau, be kelnių prieš Rusiją, kuri nuo 2008 m. vykdo agresyvią politiką“, – teigia R. Bogdanas.

Kad abi partijos pasižymi panašiomis idėjomis, pastebi ir A. Ramonaitė. Politologės teigimu, abi šios partijos panašėja į tas, kurios pastaruoju metu Vakaruose vadinamos radikaliomis dešiniosiomis partijomis.

 „Labai daug programos dalykų, galima pastebėti, LLRA-KŠS ir Liaudies partijos programose tiesiog nukopijuota nuo, pavyzdžiui, valdančiosios Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas“, taip pat šiek tiek nuo Vengrijos. Nukopijuota nuo tų specifinių partijų, kurios vidurio Europoje yra iškilusios su tokiais šūkiais, kaip „prieš emigrantus“, „prieš europinę politiką“. Tos partijos labai naudingos Rusijai“, – akcentuoja A. Ramonaitė.

Profesorės svarstymu, tiek LLRA-KŠS, tiek Liaudies partija siekia pakartoti radikaliųjų Lenkijos ir Vengrijos partijų sėkmę, todėl kai kurie programų punktai pažodžiui nukopijuoti nuo šių partijų.

Visos diskusijos apie LLRA-KŠS ir Lietuvos liaudies partijos programas klausykitės įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close