captcha

Jūsų klausimas priimtas

Patarė jauniems startuoliams: naudokite kitų žmonių pinigus

Jei turi pilnas kišenes ir nori tapti startuoliu – pradėk vienas, bet jei neturi pinigų – nerizikuok savo ateitimi, LRT RADIJUI sako Nobelio premijos laureatas Danas Shechtmanas. „Neparduok savo buto ar mašinos dėl idėjos, kuri gali nepavykti, kitaip gali prarasti butą, mašiną, žmoną, vaikus. Tu juk to nenori, tiesa? Mano patarimas daugeliui jaunų žmonių – naudokite kitų žmonių pinigus“, – mano mokslininkas, dalyvavęs Vilniuje vykusiame Gyvybės mokslų forume.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

– Atvykęs į Lietuvą pastebėjote, kad mūsų prasta demografinė situacija. Per pranešimą rodėte, kad šalies demografinės kreivės sudaro ne piramidės, o grybo formą. Gimstamumas Lietuvoje – mažas, ką turėtumėme daryti?

– Vidurkis, kiek vienai Lietuvos moteriai tenka 1,3 vaiko, rodo, kad jūs traukiatės. Žmonių bus vis mažiau, nebent įsileisite migrantų bangas. Tiesa, nežinau, ar to norite. Jūs esate senstanti visuomenė. Žmonės gyvena ilgiau, ir kažkas turi juos paremti. Taigi kiekvienas jaunas žmogus turi kurti ir gaminti daugiau, kad paremtų visą sistemą. Štai kodėl manau, kad technologinis verslumas yra toks svarbus, ypač tokioms šalims, kaip Lietuva, nes technologinis išmanymas gali padėti išspręsti problemą. Jums reikia jungties, o jungtis – technologinio verslumo mokymas.

Tokioje šalyje, kaip Lietuva, labai daug ką gali padaryti valdžia. Noriu pabrėžti, kai sakau „valdžia“, – tai nebūtinai tik premjeras ar parlamentas, tai ir rajono ar miesto valdžia. Jie gali skatinti gimstamumą – sukurti tokias sąlygas, kuriomis jaunos mamos prieš darbą savo mažą kūdikį galėtų vesti į tokią priežiūros įstaigą, kurioje jaustų, kad jos vaikas yra labai saugus, kad juo gerai rūpinamasi. Jei kursite tokius centrus, motinos galės tęsti savo karjerą ir nebijos ryžtis turėti daugiau vaikų.

Yra šalių, kurių vyriausybės sakė: viena šeima – vienas vaikas. Visi žino apie Kiniją, tačiau nežino apie Pietų Korėją – juk ten buvo tas pats. 6-ajame dešimtmetyje viena moteris ten turėjo vidutiniškai po šešis vaikus, dabar jos turi po 1,25. Labai panašiai yra Lietuvoje. Jie šį skaičių norėjo padidinti – tai jų nacionalinis tikslas.

1,3 vaiko moteriai tikrai per mažai. Juk jei turėsite po vieną vaiką, kiekviena nauja karta bus perpus mažesnė nei prieš tai buvusi. Tokios šalys kaip jūsų išnyks. O jūs juk nenorite išnykti? Norite pasisekimo, siekiate išlaikyti paveldą, kultūrą bei kalbą. Taigi turite turėti daugiau vaikų.

– Dar vienas tikslas – tapti startuolių šalimi. Viename jūsų interviu skaičiau, kad startuolį turi kurti mažiausiai trys žmonės: moksliukas, finansų burtininkas ir vadybininkas. Kodėl inžinierius negali kurti startuolio vienas?

– Kuriant sėkmingą startuolį, reikia skirtingų įgūdžių kombinacijos. Inžinieriaus, kuris turi idėją ir gali samdyti žmones, kurie ją įgyvendintų. Taip pat to, kuris išmanytų vadybą, ir to, kuris išmano rinkodarą. Tą patį gali padaryti ir vienas inžinierius, kuris vėliau pasamdo šiuos žmones. Tačiau geras vadovavimas reikalingas iš pačių pradžių.

Savo paskaitose taip pat pabrėžiu, kad labai svarbu ir rinkų tyrimas. Jei nori pasisekimo, turi būti savo srities ekspertas: turi žinoti konkurentus, kainas, rinkos judėjimo kryptis, naujus žaidėjus. Jei rinkos nepažįsti, nutiks įvairių dalykų, o tu to nesužinosi. Staiga kažkas Malaizijoje pagamins lygiai tokį patį produktą, kaip tu, tik už dvigubai mažesnę kainą – tuomet pralaimėsi. Savo rinką turi suprasti dar prieš kurdamas produktą.

Kaip tapti startuolių šalimi kaip Izraeliui? Atsakymas labai paprastas, to aš mokau jau 30 metų. Mano paskaitas lankė maždaug 10 tūkst. studentų – mokslininkų ir inžinierių. Jie sukaupė žinių bagažą apie tai, kaip būti versliems, kaip sukurti startuolį, ko nedaryti, kad pasisektų. Toks žinojimas kuria pokalbį tarp žmonių. Kai žmonės pradės kalbėti apie technologinį verslumą, gims reikalinga verslumo dvasia. Tą Izraelyje mes jau pasiekėme. Jūs taip pat galite tą padaryti. Susitikau su universiteto rektoriumi, jis atrodo susidomėjęs, tikiuosi, galėsiu jam padėti. Kurkite tokias klases.

– Dar vienas jūsų pasiūlymas startuoliams – neinvestuoti savų pinigų. Prieš kelias minutes kalbėjau su startuolio kūrėju, kuris investavo savo lėšas, dabar ieško kitų investuotojų, nes jam sunkiai sekasi.

– Jei turi pilnas kišenes – pradėk vienas. Bet jei neturi pinigų (o daugelis jaunų žmonių pinigų neturi), nerizikuok savo ateitimi. Neparduok savo buto ar mašinos dėl idėjos, kuri gali nepavykti, kitaip gali prarasti butą, mašiną, žmoną, vaikus. Tu juk to nenori, tiesa? Mano patarimas daugeliui jaunų žmonių – naudokite kitų žmonių pinigus.

– Vienas paskutinių klausimų – apie jūsų pelnytą Nobelio premiją. Kaip tik matau gražų jūsų kaklaraištį, ar jis susijęs su jūsų atrastais kvazikristalais?

– Taip, šį kaklaraištį pagamino Technionas, mano universitetas Izraelyje. Jame vaizduojama kvaziperiodinės medžiagos paviršiaus struktūra. Dovanoju šiuos kaklaraiščius įvairiems premjerams bei prezidentams visame pasaulyje. Izraelio premjeras tokį turi, taip pat – Barackas Obama.

– Skaičiau, kad, kai atradote kvazikristalus, jums buvo sunku šią žinią skleisti mokslininkų bendruomenėje. Ko iš jūsų istorijos gali pasimokyti jauni žmonės?

– Turiu tokią žinią jauniesiems mokslininkams. Jei nori pasisekimo moksle – pasirink tokią sritį, kurią mėgsti, ir tapk jos ekspertu. Tapk pirmuoju numeriu. Mano pavyzdys – pagrindinis oponentas buvo profesorius Linusas Paulingas, vienas didžiausių XX a. chemikų, ypač JAV. Jis buvo prieš mane. Bet aš – elektroninių mikroskopų ekspertas, o jis – ne. Taigi ir pralaimėjo.

– Kas yra kvazikristalai?

– Visi įprasti kristalai yra tvarkingi – tai reiškia, kad atomai, esantys juose, yra tvarkingi ir periodiškai išsidėstę. Tą žinojome nuo pat kristalų mokslų pradžios, t. y. nuo 1912 m. iki pat 1982 m. Tuomet atradau kristalus, kurie yra tvarkingi, bet ne periodiški. Tai buvo didelė staigmena daugeliui, o kai kuriems – ir didelis šokas. Juk knygose buvo parašyta, kad tokie dalykai neegzistuoja, bet štai ir jie.

Iš pradžių buvo sunku kitiems tą įrodyti, bet tuomet, kai su kolegomis parašiau mokslinį darbą, greitai daug jaunų avangardinių mokslininkų prisijungė ir pakartojo mano eksperimentą. Jie išplėtė mano atradimą į didelį mokslą.  Kristalo apibrėžimas buvo pakeistas. Šis paradigminis pokytis ir užtikrino man Nobelio premiją.

Taigi geras mokslininkas ar mokslininkė yra tas, kuris gerai išmano daug skirtingų  mokslų, taip pat yra ir tam tikro lauko specialistas, tikras ekspertas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close