captcha

Jūsų klausimas priimtas

Technologijos leis sukurti dar neįsivaizduojamų darbo vietų

Ateityje atsiras specialybių, kurių dar nė neįsivaizduojame, pavyzdžiui, neuroarchitektas, kuriantis aplinką virtualiai realybei. Taip LRT RADIJUI sako informacinių technologijų ekspertas Adomas Rutkauskas. Astrofiziko Kastyčio Zubovo teigimu, technologijos išspręs nemažai problemų – spausdins organus ar skraidyklėmis gabens reikiamus medikamentus.
Reuters / Scanpix nuotr.
Reuters / Scanpix nuotr.

– Ar ateis diena, kai fantastiką, realybę ir technologijas bus sunkus atskirti?

A. Rutkauskas: Kada nors gal ir ateis, bet į klausimą, kada fantastika taps realybe, atsakyčiau taip – mes jau gyvename fantastikoje. Daugybė dalykų, kuriuos įsivaizdavome prieš keliolika ar keliasdešimt metų – šiandien visai įprastas dalykas, kad ir išmanieji įrenginiai. Planšetinio kompiuterio idėja pirmą kartą buvo pristatyta septintojo dešimtmečio televizijos seriale „Žvaigždžių dulkės“, o dabar ši technologija jau atsibodusi ir baigiama naudoti. Manau, kad niekada nebus visiškos stebuklų šalies, nes tai amžinas procesas – viskas nuolat tobulėja, gerėja, žmonės turi neribotą fantaziją ir tam tikrų naujovių tikrai bus visada.

K. Zubovas: Mano nuomonė panaši. Manau, kad tai, kas mums dabar atrodo fantastika, po kelių dešimtmečių jau bus realybė. Bet tuomet mūsų fantastika taip pat bus kitokia, mes svajosime apie kitokius dalykus. Kita vertus, galbūt tokie dalykai, kaip virtualioji realybė arba papildyta realybė mums leis fantastinius pasaulius perkelti į savo aplinką. Tuomet, kai norėsime, galėsime pasinerti į fantastinius pasaulius. Visai taip, kaip dabar galima daryti per kino filmus ar kompiuterinius žaidimus.

– Kokią šiuolaikinę problemą galėtų išspręsti technologijos?

A. Rutkauskas: Manau, kad vienas pagrindinių dalykų galėtų būti komunikacijos gerinimas. Programuotojai dabar kuria vertimo sistemas, integruojančias tam tikras galimybes į programas, pavyzdžiui, „Skype“. Kai vienas žmogus kalba savo kalba, o kitas savo, jos nesutampa, bet automatinė vertimo sistema verčia ir taip dingsta kalbos barjeras. Nemokėdamas ispaniškai, aš galiu kalbėti su ispanu, jis mane supras, ir atvirkščiai. Tai vienas pavyzdžių.

Kitas pavyzdys – empatijos didinimas, susijęs su virtualiąja arba išplėstąja realybe. Pačiam jau teko išbandyti vieną tokią technologiją – virtualiosios realybės akinius su paruošta sistema, įkeliančia į filmą. Technologinės kompanijos ruošiasi tam, kad netoli IMAX kino teatrų bus kuriami virtualybės centrai. Jie bus naudojami tam, kad, pažiūrėjus filmą, galima būtų pasivaikščioti po tam tikrą jo sceną. Galima bus pasijusti kaip, pavyzdžiui, Antrajame pasauliniame kare ir dar labiau įsitikinti, koks siaubas ten buvo.

K. Zubovas: Paminėčiau tokį dalyką kaip trimatis daiktų spausdinimas, kas yra jau dabar. Ateityje tai gali būti pritaikyta organinių dalykų, pavyzdžiui, žmogaus organų spausdinimui. Kitas dalykas, kalbant apie technologijų išsprendžiamas problemas – objekto transportavimas autonominėmis sistemomis, vadinamosiomis skraidyklėmis.

Tai leistų išplėsti įvairiausių dalykų prieinamumą. Daug problemų, pavyzdžiui, „trečiojo pasaulio šalyse“ kyla dėl to, kad ten sunku atgabenti svarbius ir reikalingus daiktus (medikamentus ir pan.). Automatizavus tokias sistemas galima būtų išvengti daugybės ligų ir panašių dalykų.

– Kaip ateityje atrodys pasaulis ir žmogus? Ar nebus taip, kad žmogus nebežinos savo vietos?

A. Rutkauskas: Kažkada vyko darbininkų, arba luditų, judėjimas. Jie daužė stakles ir mašinas, nes tai atėmė jų darbo vietas. Sakoma, kad dabartinių vaikų būsimosios darbo specialybės dar net neegzistuoja. Jos atsiras savaime, kai įsigalės naujosios technologijos. Manau, kad darbų ir specialybių bus visada. Tokių, kurių net neįsivaizduojame, pavyzdžiui, neuroarchitektas. Toks asmuo kuria aplinkas virtualiai realybei, besijungiančiai per neurosąsają ir pan.

– Tai kas yra gudresnis – kompiuteris ar žmogus?

K. Zubovas: Labai sudėtinga tai palyginti. Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokioje srityje tą gudrumą lyginame. Kompiuteriai jau seniai geriau už mus atlieka matematinius veiksmus. Tačiau žmonės vis dar geriau nei kompiuteriai aptinka objektus nuotraukose ar atpažįsta veidus. Visgi, šiose srityse kompiuteriai jau vejasi žmones.

Manau, kad tobulėjant kompiuteriams, atsiras vis daugiau sričių, kuriose jie atliks užduotis efektyviau nei žmonės. Tačiau tai nereiškia, kad jie gudresni. Informacijos apdorojimas ir iš to kylantis sprendimų priėmimas yra tai, kas liks būtent žmonių darbu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...