captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kultūros pasaulio įdomybės: virtualioji realybė leidžia patekti net į Bjork burną

Islandų atlikėja Bjork visada pasižymėjo drąsa, bet jos naujausia virtualiosios realybės avantiūra atveria duris į visiškai naują technologijų ir meno sritį bei leidžia pažvelgti į neeilinę kūrėjos vaizduotę. Užsidėjęs virtualiosios realybės akinius ir kokybiškas ausines, parodos lankytojas gali pasinerti į keturis atlikėjos dainų muzikos klipus iš paskutinio jos albumo „Vulnicura“, kuris laikomas vienu emocingiausių ir intymiausių jos darbų. 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Dainos „Stonemilker“ klipas priverčia suktis 360 laipsnių kampu kartu su atlikėja. O moderniausių technologijų ausinės perkelia į trimatę garso erdvę. Be to, kaip ir kituose trijuose kūriniuose,  tarsi užmezgamas labai artimas kontaktas su Bjork. Atrodo, ji stovi visai šalia, ir dar daugiau, viename jos dainos vaizdo klipe patenkama į jos burną.

Pati Bjork teigia, kad per virtualiąją realybę kūriniuose ji atskleidžia pasikartojančias žaizdų, kūno, netekties ir transformacijos temas.

Virtualiosios realybės produkcijos kompanijos vadovas neabejoja, kad Bjork ne tik yra tokio muzikos klipų pradininkė, bet ir kad jos pėdomis žengs ir kiti atlikėjai. Muzikos ekspertai teigia, kad Bjork nauju projektu praplečia muzikos, technologijų, meno samplaikos ribas. Kaip visados, menininkė nuolatos laužo ir kuria naujus standartus, parodo visai kitas pasaulio suvokimo puses.

Rugsėjo pradžioje paroda buvo atidaryta taip pat labai inovatyviu būdu. Per spaudos konferenciją į klausimus dideliame ekrane atsakinėjo skaitmeninis spalvotas dainininkės avataras. 50 metų pasaulinio garso atlikėja nuo karjeros pradžios koja kojon žengė su naujausiomis technologijomis. Inovatyvią  Bjork parodą galima rasti Londone parodų ir kultūros centre „Somerset House“ iki spalio 23 d.

Savo „Facebooko“ paskyroje Bjork yra rašiusi laisvę, kurią jai suteikė technologijos. Ji teigė, kad technologijos padeda visoms moterims kurti ir dirbti už patriarchalinės sistemos ribų. Atlikėja pasakoja, kad 1999 m. nešiojamasis kompiuteris jai padėjo įkurti asmeninę įrašų studiją, 2006 m. jutiklinis ekranas jai padėjo lengvai sudėlioti savo išskirtinės muzikos elementus. Virtualioji realybė tapo priemone sukurti su jokia politika nesusijusią sceną, kur garsas ir vaizdas visiškai laisvai sukasi 360 laipsnių kampu.

Prieš porą metų Bjork sukūrė programėlę specialiai albumui „Biophilia“. Čia buvo galima rasti dainų tekstus, skaitmeninių instrumentų muzikos kūrimo programas. Ši programėlė naudojama daugelyje Islandijos ir Skandinavijos  mokyklų muzikos pamokose.

Britų bibliotekoje – viso pasaulio įmanomi garsai

Skaitmeniniai archyvai, galerijos, bibliotekos, begalė nuotraukų siūlo kosminio dydžio pasiūlą žinių, vaizdų ir garsų. Tačiau jums vis dar kažko trūksta? Galbūt Tibeto lamų kriauklės instrumentų skleidžiamų garsų, Tongos genčių švilpynės ar garso, kaip medgraužė lerva gręžia lango rėmą tylioje naktyje? Tai ne bėda. Britų biblioteka visa tai ir daug daugiau siūlo visiems interneto lankytojams.

Nuo 2009 m. pradėjusi skaitmeninimo projektą, biblioteka sukaupė apie 80 tūkst. pasaulio tradicinės muzikos ir įvairiausių garsų archyvą. Apie 2 tūkst. valandų yra skirtos dainoms, riksmams, maldoms, įvairiems dzingtelėjimas ir trakštelėjimams, pačių primityviausių pučiamųjų ir mušamųjų garsams, archyve taip pat  saugomi interviu, koncertai, pasirodymai, gamtos garsai. Daugelis teigia, kad šiame archyve saugomi ir dabar jau suskaitmeninti, todėl daugeliui lengvai prieinami viso pasaulio įmanomi garsai.

Kadangi archyve garsų tikriausiai daugiau negu įmanoma perklausyti per visą savo gyvenimą, orientuotis padeda skirtingos sekcijos. Pasaulio ir tradicinės muzikos skiltyje rasite visų pasaulio šalių genčių tradicinių dainų ir ritmų bei įvairių dešimtmečių populiariosios muzikos lobynų. Pavyzdžiui, galite pasiklausyti 8 tūkst. Afrikos popmuzikos iš Gvinėjos, kuri buvo įrašyta 1954–1984 m. O seniausiam įrašui – daugiau nei 100 metų, tai britų antropologo įrašyti dainuojantys Australijos aborigenai.

Kategorijoje „Garsų žemėlapis“ galima atrasti įvairių kalbų dialektų,  laukinės gamtos garsų, Ugandos folkloro muzikos, o klausydamiesi galite ekrane pamatyti žemėlapį, kuriame parodyta šalis ir vieta, iš kur kilo muzika.  Čia taip pat surinkti Holokaustą išgyvenusiųjų interviu.

Nors jau dabar garsų kolekcija protu sunkiai suvokiama, Britų biblioteka toliau kuria ambicingus planus, o skaitmeninimo procesas vyksta nuolatos, nes vis dėlto dar ne visi įmanomi pasaulio garsai sudėti į internetą. Siekiama  surinkti daugiau nei 40 mln. svarų, kurie reikalingi norint suskaitmeninti Didžiosios Britanijos garso įrašų kolekciją.

Apie 2 mln. fonografų cilindrų, vinilų, juostinių magnetofonų kasečių įrašų yra labai pažeidžiami, todėl skaitmeninant reikia išskirtinių sąlygų ir krupštumo. Didelę dalį sudaro radijo laidų, koncertų, spektaklių įrašai, taip pat saugomi anglų kalbos akcentų įrašai, kai kurie jų labai seni ir padedantys atkurti anglų kalbos evoliucijos kelią.

Paskelbtas „The Man Booker“ sąrašas

Paskelbtas trumpasis prestižinės tarptautinės literatūrinės „Bookerio“ premijos „The Man Booker“ sąrašas. Kandidatų į premiją sąraše neliko tokių didelių autorių, kaip JM Coetzee, AL Kennedy ar Elizabeth Strout kūrinių, nors jų knygos buvo įtrauktos į ilgąjį sąrašą. Komisija paskelbė šešias knygas kandidates, o nugalėtojas, kuriam atiteks 50 tūkst. svarų sterlingų, bus paskelbtas spalio 25 d.

Į sąrašą pakliuvo škotų autoriaus Graeme’o Macrae Burnet knyga „His Bloody Project“, kurioje pasakojama apie žmogžudystę XIX a. nedidelėje bendruomenėje. Šis netradicinis trileris giriamas už talentingai aprašytus kraštovaizdžius, eksperimentavimus forma ir kalba.

Kita knyga – amerikiečių autoriaus Paulo Beatty „The Sellout“. Tai satyriškas romanas apie rasizmą, pasakojantis apie vyrą, kuris siekia sugrąžinti segregaciją į vietinę mokyklą. Atsiliepimuose apie knygą rašoma, kad autorius humorą čia naudoja tai profesionaliai, kaip anesteziologas nuskausminamuosius.

Sąraše yra ir britų autorės Deborah Lecy knyga „Hot Milk“. Ši autorė į trumpąjį sąrašą jau buvo pakliuvusi 2012 m., o šiame romane nagrinėjamos moterų įniršio, seksualumo, ryšių tarp motinos ir dukters temos, čia susijungia mitai su modernumu.

Kanadiečių autoriaus Davido Szalay kūrinys „All That Man Is“ pasakoja  devynių toli nuo namų esančių vyrų istorijas. Tai knyga apie tai, ką reiškia būti vyru šiais laikais.

Kanadietės Madeleine Thien knygoje „Do Not Say We Have Nothing“ pasineriama į Kinijos XX a. istoriją, jos socialinius, politinius, kultūrinius aspektus. Šiame epiškame romane veiksmas vyksta prieš, per ir po Tiananmenio aikštės įvykius. Tai knyga, kurioje bandoma suprasti, kaip ypatingi politiniai įvykiai keičia paprastų žmonių gyvenimą.

Sąraše yra ir Ottesos Moshfegh sukrečiantis psichologinis trileris „Eileen“, kuris pasižymi itin tamsių emocijų perteikimu, fantazijos polėkiu.

„Bookerio“ prizas kasmet įteikiamas bet kokios tautybės rašytojui, kuris rašo anglų kalba ir kurio kūriniai išleidžiami Jungtinėje Karalystėje. Praėjusiais metais šis prestižinis apdovanojimas atiteko Marlono Jameso knygai „A Brief History of Seven Killings“.

Iš Olandijos pavogti paveikslai grįš į tėvynę

Daugiau nei prieš dešimtmetį iš Olandijos pavogti paveikslai greitai grįš atgal į tėvynę. Penki XVII–XVIII a. tapybos darbai buvo atrasti Ukrainoje. Visų paveikslų kaina įvertinta apie 10 mln. eurų.

2005 m. iš „Westfries“ muziejaus buvo pavogti ne tik jie, bet dar 19 paveikslų, 70 sidabro dirbinių. Ukrainos pareigūnai kol kas nesuteikia daugiau detalių, kaip buvo atgauti olandų tapybos aukso amžiaus darbai, tik užsiminė, kad tai buvo kriminalinių grupuočių darbas, o penktasis paveikslas esą buvo grąžintas kolekcininko, kuris suprato turintis vogtą kūrinį.

Gruodžio mėnesį Olandijos „Westfries“ muziejaus atstovai teigė turintys informacijos, kad visi 24 paveikslai yra prorusiškų separatistų rankose Rytų Ukrainoje.  Kol kas neaišku, ar toks gali būti kitų 19 paveikslų likimas.

Nors olandų ekspertas ir restauratorius tik šią savaitę vyks į Ukrainą apžiūrėti tapybos darbų, jau dabar sklinda žinios, kad paveikslų drobės atskirtos nuo rėmų, o restauracijos kaina gali būti milžiniška. Vis dėlto tikimasi, kad paveikslus bus įmanoma „pataisyti“ ir grąžinti į parodų sales.

Parengta pagal užsienio spaudą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...