captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Tvarkiečiai“ siūlo 777 eurų MMA, bet slaugėms mokės tik 714 eurų

Ketinantys balsuoti už partiją „Tvarka ir teisingumas“ turėtų neskaityti šios partijos programos, LRT RADIJUI sako apžvalgininkas Rimvydas Valatka, kuris atkreipia dėmesį, kad partijos programoje gausu neaitikimų. Jam antrina ir ekonomistas Gitanas Nausėda, kurio teigimu, „tvarkiečiai“ savyje rado daugiausia jėgų iš visų partijų pasiūlyti didžiausią minimalią mėnesinę algą (MMA).
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Grįžusiems emigrantams žada 5 tūkst. eurų premija

Anot R. Valatkos, partija „Tvarka ir teisingumas“ dalija daugiausia pažadų iš visų į Seimą kandidatuojančių partijų. „Tik tų pažadų yra labai eklektiškų“, – priduria R. Valatka.

Jis pateikia pavyzdį, kad partija siūlo smulkiesiems verslininkams suteikti galimybę mokesčius mokėti tik nuo tada, kai verslas pradeda nešti pajamas. „Tokio pasiūlymo net Lietuvos liberalų sąjūdis neturi, tačiau šalia siūlomi progresiniai mokesčiai“, – nesutapimus vardija R. Valatka. – Tie progresiniai mokesčiai man labai patiktų, nes visiems Lietuvoje reikėtų mažiau mokėti mokesčių. Galima pastebėti keistų dalykų, jei programą skaitai atidžiai. Siūlyčiau tos programos neskaityti tiems, kurie ketina balsuoti už partiją „Tvarka ir teisingumas“, nes programoje logikos nėra.“

R. Valatka atkreipia dėmesį, kad partija siūlo kone padvigubinti MMA. Ji turėtų siekti 777 eurus, tačiau tuo pat metu vidutinė alga Lietuvoje turėtų nesiekti nė tūkstančio – 999 eurai. „Matematiškai tai niekaip neatitinka. Kitaip sakant, daugiau kaip 80 proc. žmonių gautų minimalią algą. Kas įdomu, kad po dviejų puslapių skaitai – medicinos slaugytojos gaus 714 eurų atlyginimą. Vadinasi, joms kažkodėl bus mokamas mažesnis nei minimalus atlyginimas, o apie daktarus iš viso nešnekama“, – atkreipia dėmesį R. Valatka.

Jis ironiškai priduria, kad yra ir kitų gerų pažadų. Pavyzdžiui, partija kiekvienam grįžusiam emigrantui žada sumokėti vienkartinę 5 tūkst. eurų premiją, o 2018 m. pastatyti 100 būstų jaunoms šeimoms. „Turbūt partija tai darys iš savo pinigų, jie neaiškina, iš kur tie pinigai. Taip pat jie atsigręš į tautinės mokyklos koncepciją. Apskritai, visur minima net ne Lietuvos tauta, o lietuvių tauta. Pagaliau sužinojau, kas yra Lietuva. Lietuva – nacionalinė valstybė, kurioje klesti tautiškumas, pagal „Tvarkos ir teisingumo“ partiją“, – sako R. Valatka.

Jis akcentuoja, kad programoje itin pabrėžiami lietuvių tautos, o ne Lietuvos piliečių interesai. Be to, visi imigrantai, neišmokę lietuvių kalbos, remiantis „Tvarkos ir teisingumo“ programa, turės palikti šalį. „Tai linksma programa. Atskirų dalių rašytojai, mano supratimu, nelabai skaitė kitų programos dalių rašytojų darbus. Dėl to turbūt tie skaičiai nesutampa“, – svarsto R. Valatka.

Partija įsitraukia į varžybas dėl MMA

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ programa, palyginus su kitų partijų programomis, gana lengvai skaitoma, teigiamą aspektą įvardija ekonomistas G. Nausėda. Jo teigimu, tai didelis privalumas, tačiau jis priduria, kad ekonominė programos dalis gana eklektiška, nors racionalių pasiūlymų ir yra.

G. Nausėda įvardija, kad tarp gerų pasiūlymų būtų galima išskirti jau minėtą teisę nemokėti mokesčių, kol smulkusis verslas neuždirba pajamų. „Ten pat pašyta, kad vienas fiksuotas mokestis būtų taikomas smulkiam verslui, jei gaunamos pajamos per metus neviršija pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribos. Tai iš tikrųjų kažkas realaus, kas tikrai turėtų patikti smulkiuoju verslu norintiems užsiimti žmonėms. Tai tikrai labai reikšminga Lietuvos ekonomikos sudėtinė dalis“, – tikina ekonomistas.

Jis priduria, kad toje pačioje programoje vis dėlto galima pastebėti ir partijos įsitraukimą į varžybas, kuri partija pasiūlys didesnę MMA ar vidutinį darbo užmokestį. „Vertinant MMA, „Tvarka ir teisingumas“ rado savyje energijos pasiūlyti daugiausia. Niekas nepasiūlė daugiau, bet tos energijos akivaizdžiai pritrūko siūlant vidutinį darbo užmokestį. Dėl to susidarė jau minėta keista proporcija tarp MMA ir vidutinio darbo užmokesčio“, – sako G. Nausėda.

Jo skaičiavimais, pakėlus MMA nuo dabartinės sumos – 380 eurų – iki 777 eurų, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje savaime padidėtų iki 1000 eurų. Todėl, pastebi G. Nausėda, „Tvarkos ir teisingumo“ pažadas vidutinį darbo užmokestį padidinti iki 999 eurų nėra nulemtas įmonių pelningumo augimo ar darbo jėgos trūkumo. „Nebereikia nieko daryti, pakanka pakelti MMA, – daro išvadą ekonomistas. – Dėl neatitikimo tarp slaugytojų atlyginimo ir MMA mano versija būtų ta pati – turbūt šias programos dalis rašė skirtingi žmonės ir neatsirado moderatoriaus, kuris patikrintų ir pažiūrėtų, ar visos detalės atitinka.“

Vienintelė atvirai siūlo progresinius mokesčius

Anot G. Nausėdos, „Tvarka ir teisingumas“ yra vienintelė pretendentė į Seimą, atvirai siūlanti progresinius mokesčius. Jos išsikelti tarifai – 5 proc., 20 proc. ir 35 proc. – tikrai „nėra drakoniški“, tvirtina ekonomistas. Be to, didžiausias tarifas būtų taikomas žmonėms, kurie per metus uždirba daugiau kaip 30 tūkst. eurų pajamų.

„Tai iš tikrųjų gana didelis darbo užmokestis. Įvertinant dar ir tai, kad net ir 35 ar 40 tūkst. eurų per metus uždirbantis žmogus būtų apmokestinamas pagal pakopas (dalis jo atlyginimo būtų apmokestinama 5 proc., dalis 20 proc.), kaip minėjo ponas Valatka, iš tikrųjų realus apmokestinimas tik labai nedidelei Lietuvos darbuotojų daliai taptų didesnis“, – aiškina G. Nausėda.

Jis akcentuoja ir tai, kad partija siūlo įvesti iki 5 proc. apyvartos dydžio solidarumo mokestį daugiau kaip 100 mln. eurų per metus apyvartos turintiems mažmeninės prekybos centrams ir komerciniams bankams. „Gerai, įveskime. Galbūt įsivaizduojame, kad esame Lenkija ir turime tiek pat gyventojų, kiek Lenkija, turime tokią pat rinką. Bijau, kad apyvartos mokesčio įvedimo komercinių bankų sistemos Lietuvoje nebeliktų. Nebijau to žodžio. Užtat atsirastų (tai siūlo „Tvarka ir teisingumas“) valstybinis komercinis bankas „Vytis“, – sako G. Nausėda.

Taip pat programoje siūloma padidinti ne tik valstybinio komercinio banko, bet visų valstybinių įmonių demokratiškumą – „sukursime teisinę bazę, užtikrinsiančią maksimalų šalies piliečių dalyvavimą šių valstybinių įmonių, taip pat ir valstybinio komercinio banko „Vytis“ kapitale bei valdyme“.

Ekonomistas daro išvadą, kad  partija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo įsteigti labai didelę kredito uniją. „Manau, entuziazmas dėl kredito unijų pastaruoju metu atlėgo. Matome, kad yra ir piktnaudžiavimų, ir tam tikrų neūkiškų sprendimų, kurie lemia šių įmonių bankrotą. Nesinorėtų, kad įvyktų dar vienas labai didelės unijos bankrotas“, – tikina G. Nausėda.

Dėl neįgyvendintų pažadų kaskart pasiteisina taip pat

Anot portalo LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus Vladimiro Laučiaus, paprastai politinę pasaulėžiūrą partijos stengiasi atskleisti savo pažaduose ir net pavadinimuose. Tačiau pasitaiko partijų, kurioms deklaruoti, ar jos atstovauja liberalias ar konservatyvesnes pažiūras, o gal yra linkusios į socialdemokratinę ar socialistinę pasaulėžiūrą, atrodo nesvarbu.

„Kai kurios gal tiesiog nepajėgia atstovauti kuriai nors tradicinei politinei pasaulėžiūrai ir skelbia tokias eklektiškas idėjas, tarp kurių turbūt ryškiausiai į akis krinta tai, apie ką ir kalbama per rinkimų kampanijas, t. y. pažadai. Jeigu nežiūrime į partijų politines pasaulėžiūras rimtai, tiksliau, jos pačios į tai rimtai nežiūri, ir esame priversti nagrinėti tik jų populistinius pažadus prieš rinkimus, tuomet būkime iki galo sąžiningi ir atskirkime tas partijas, kurių pažadus nagrinėti prasminga, nes jos greičiausiai bus valdžioje ir darys didelę įtaką valdžios sprendimams“, – siūlo V. Laučius.

Kitų partijų pažadai, LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus tvirtinimu, nėra tokie svarbūs, nes jos gaus mažai balsų ir, net jeigu atsiras kurioje nors valdančiojoje koalicijoje, turės nedideles frakcijas ir didelės įtakos sprendimams nedarys.

„Maža to, net ir didžiosios partijos, jei nagrinėsime tik jų pažadus, nėra tokios įdomios. Net ir sudarydamos dviejų partijų koaliciją, jos visada randa progą pasakyti – šio savo esminio pažado neįgyvendinome, nes mūsų koalicijos partneriai buvo prieš“, – atkreipia dėmesį V. Laučius.

Jis pateikia pavyzdį, kad 2000 m. Seimo rinkimuose socialdemokratai žadėjo įvesti progresinius mokesčius, tačiau 2004 m. į klausimą, kodėl tai nebuvo padaryta, Česlovas Juršėnas atsakė – todėl, kad mūsų koalicijos partneriai, „Naujoji sąjunga“, buvo prieš progresinius mokesčius.

V. Laučius atkreipia dėmesį ir į tai, kad vis dėlto partijos programoje išlieka nuoseklumo – dar iki 2012 m. Seimo rinkimų Rolandas Paksas tvirtino, jog valstybinis komercinis bankas yra būtinas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close