captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Tvarka ir teisingumas“ pensijas didintų taikydami solidarumo mokestį bendrovėms

Pensijos Graikijoje siekė 1600 eurų ir žmonės streikavo, ėjo į mitingus, o mums, ištrūkusiems iš sovietinės imperijos, užtenka ir mažų pensijų. Taip LRT RADIJUI sako Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos narys Vytautas Jurgis Kadžys. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Algimantas Dumbrava teigia, kad pensininkų padėtį pagerintų 5 proc. solidarumo mokestis, siūlomas didžiosioms bendrovėms. Kristupo Krivicko nuomone, toks mokestis turėtų būti taikomas ir jauniems, gerai uždirbantiems asmenims.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Prioritetu laiko pensijų kėlimą

Turi būti priimtas konstitucinis įstatymas, aiškiai pasakantis, kad pensijų negalima mažinti jokiais atvejais, sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Almantas Petkus. Jo teigimu, ištikus krizėms valstybė gali ieškoti įvairių sprendimų, kaip stabilizuoti situaciją, bet pensijų liesti nedera. A. Petkaus nuomone, pensininkai laukia, kad jiems bent šiek tiek būtų pakeltos pensijos: „Jie laukė papildomų pinigų, o per pastaruosius ketverius metus tesugebama grąžinti praėjusios vyriausybės nusavintas pensijas.“

V. J. Kadžys tvirtina, kad Lietuvos pensininkų partija vis bandė atkreipti valdžios dėmesį į vargingą pensininkų padėtį, bet šie prašymai sunkiai sklido. „Nesutinku su partijos „Tvarka ir teisingumas“ pasakymu, kad viskas padaryta. Pensijos dar negrąžintos ir nesvarstomos. Šis įstatymas kažkaip praslydo, jis dar nepriimtas“, – aiškina V. J. Kadžys. Jis įsitikinęs, kad pirmasis dalykas ir turi būti pensijų grąžinimas valstybės tarnautojams arba, jei kai kurie mirę, jų palikuonims.

V. J. Kadžys teigia, kad situaciją pasikeistų, jei Seime atsirastų nesavanaudis pensininkų atstovas. „Visi mes turime įdėti savo indėlį. Per 26 metus aš nieko neprivatizavau, nepavogiau iš valstybės, o kai 1990 m. ėjau jos ginti, galvojau, kad valstybė šventa vieta“, – pasakoja politikas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Algimantas Dumbrava, kalbėdamas apie pensijas, sako, kad dabar ji mokama iš dviejų dalių – bazinės ir individualiosios, bet tai turėtų pasikeisti priėmus tam tikrą socialinį modelį: „Bazinės pensijos dalis bus perkelta į valstybės biudžetą, o tai didelis ramstis socialiniam draudimui, kuriame atsilaisvins kažkiek lėšų. Tos lėšos tikrai mažos – metams reikia daugiau nei milijardo.“

A. Dumbravos nuomone, jei viskas pavyks, pinigai iš Sodros bus atlaisvinti ir pensijos pamažu ims kilti, atsiras du finansavimo šaltiniai. Tai, anot jo, daryti reikia kuo greičiau, bet kaip greitai toks planas bus įgyvendintas – jau kitos vyriausybės reikalas.

Siūlo sieti pensijas ir ekonomikos augimą

K. Krivickas, Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos narys,  užsimena apie „Tvarkos ir teisingumo“ plane numatytą kelionių programą senjorams. Jo nuomone, reikia pačių pensininkų paklausti, ar jiems tokia programa reikalinga. „Noriu akcentuoti, kad Lietuva yra vienintelė arba viena iš kelių šalių, nepasirašiusių Europos socialinės chartijos punkto, užtikrinančio orų pragyvenimo lygį pensininkams“, – teigia pašnekovas.

K. Krivicko įsitikinimu, taip pasielgta, nes lengviausia atimti iš mažo vaiko arba seno žmogaus: „Toks asmuo tyliai ramiai nueis į kampą, langų greičiausiai nedaužys. Praėjusios krizės akivaizdoje buvo tiesiog ateita, iš svetimos kišenės ištraukti ne savi pinigai, o dabar svarstoma, kaip greitai juos galima grąžinti. Visos pajėgos turi būti sutelktos tam, kad jie būtų kuo skubiau grąžinti.“

Kitas dalykas, kurį pamini K. Krivickas, tai augantis BVP. „Ekonomistai sako, kad Lietuvos BVP per metus paauga bent po 2,5–3 proc. Tad labai paprasta – reikia susieti pensijas su valstybės augimu. Jei auga šalies ekonomika, tai valdžia turi dirbti taip, kad tai pajustų visi socialiniai sluoksniai – tiek jaunos šeimos, tiek pensininkai.“ Anot K. Krivicko, tokiu atveju pensininkai ir patys galėtų nuvykti į keliones, nueiti į teatrą, išgerti arbatos, nusipirkti knygą ir net lauktuvių anūkams.

A. Dumbrava kalba apie „Tvarkos ir teisingumo“ programoje esantį, siūlomą įvesti solidarumo mokestį. „Mokestis siūlomas tiems, kurių apyvartos didžiulės, yra per 100 mln. eurų, tai – bankai, prekybos centrai ir pan. Jie galėtų mokėti tą 5 proc. solidarumo mokestį ir taip papildyti valstybės biudžetą“, – aiškina jis.

Be to, priduria A. Dumbrava, vyrauja netinkamas požiūris: „Jau trejus metus registruotas mano pasiūlymas dėl žmogaus, sulaukusio 80 metų, keliavimo. Visose šalyse yra tokį žmogų lydintis asmuo, kuris gauna tokią pat nuolaidą, apie 80 proc.“ Lietuvoje, kaip teigia A. Dumbrava, to nėra – lydintysis už kelionę turi mokėti visą kainą. Tokius dalykus, jo teigimu, reikia spręsti, nes kai kurie žmonės dėl to negali keliauti.

Pavyzdys Lietuvai – Estija

K. Krivickas, kalbėdamas apie numatomą pensijų vidurkį, sako, kad reikia žiūrėti ne į utopinius Amerikos ar Japonijos modelius, o į artimesnius kaimynus: „Turime kaimynę Estiją, su kuria kartu atgavome nepriklausomybę, panašiai vystėmės. Estai labiau susiję su skandinavais, jiems labai gerai. Turime imti tokius gerus pavyzdžius, bet ne utopinius.“

Anot K. Krivicko, prilygti Estijai visiškai tikėtina. „Jie tokie pat žmonės, kaip mes, bet jų pensijos didesnės bent 30–40 proc. Tai reiškia, kad ir mes galime tai pasiekti, bendrąją prasme ekonomika juk tokia pati“, – aiškina jis ir priduria, kad Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija sieks įrodyti, kad tai pasiekiama.

Tokie planai, kaip tikina K. Krivickas, yra realūs: „Tai juk ne Darbo partijos programos pažadai – perstatykime Lazdynus ir padovanokime kiekvienam po butą. Tai pažadas iš mėnulio pilnaties srities, o čia siūlome optimizuoti valstybės valdymo reikalus, pritaikyti tinkamą vadybą. Vėl kalbant apie Estiją, ten politikų amžiaus vidurkis labai žemas, o atsakomybės ir socialinės partnerystės jausmas labai stiprus.“

K. Krivickas sako pritariantis kolegoms, siūlantiems didžiosioms bendrovėms mokėti solidarumo mokestį. „Dar pasakyčiau, kad solidarumo mokestį galėtų mokėti ir tie, kuriems sekasi, – jauni, gerai uždirbantys, galintys prisidėti prie geresnio gyvenimo tų, kuriems reikia paramos“, – tvirtina jis.

Kaltina tiek vyriausybę, tiek privačius fondus

A. Dumbrava teigia, kad jam gėda dėl praėjusios kadencijos Seimo ir to, kad pensijos buvo sumažintos per krizę: „Nė viena šalis (nei Estija, nei Latvija, nei kitos ES šalys) to nepadarė. Visi matė, kad tai – Konstitucijos pažeidimas. Lietuviai tai padarė ir norėtųsi, kad ateinančios vyriausybės tikrai negelbėtų krizinių situacijų pensininkų sąskaita.“

V. J. Kadžys tvirtina, kad pagal ES vidurkį, pensijos Estijoje taip pat gana mažos. Jis nori atkreipti dėmesį į Švediją. „Skandinavijos šalių pensijos viršija 1000 eurų. Graikijoje jos siekė 1600 eurų ir jie streikavo, ėjo į mitingus, o mums, ištrūkusiems iš sovietinės imperijos, užtenka ir mažų pensijų“, – pasakoja antikorupcinės koalicijos narys.

Viskas, anot V. J. Kadžio, turi ateiti palaipsniui, padaroma ne per vieną dieną: „Yra sugriautas kaimas, smulkusis ir vidutinis verslas, tai ir pradėkime nuo to, kaip mes tuos pinigus uždirbsime. Paskui bus galima kalbėti apie pensijas. Atimtos pensijos turi būti grąžintos, jų įstatymą reikia pakeisti. Kas sugalvojo šį pensijų įstatymą ir privačius fondus? Privatūs fondai suvalgė daugiau nei milijardą pensininkų lėšų.“

A. Dumbrava sako norintis oponuoti V. J. Kadžiui dėl privačių fondų. „Sodra“ neišsilaikys ir nesugebės sumokėti tiek, kiek reikia oriam gyvenimui. Privatūs fondai turi būti, tik jais nereikėtų manipuliuoti. Aš tikrai pasitikiu jaunais žmonėmis, dirbančiais privačiuose fonduose ir investuojančiais mūsų pinigus. Neturėtume jų žlugdyti, nes tai jaunų žmonių ateitis“, – aiškina politikas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...